Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-07-02 · Civilinė byla Nr. e2YT-24320-595/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-02
Bylos Nr.
e2YT-24320-595/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18314-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vita Valeckaitė
Pareiškėjas
J. P.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonei Turto bankui
Kategorijos
  • 3.2.6.1Sprendimas už akių
Civilinė byla Nr. e2YT-24320-595/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18314-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio Z. U., mirusio 2017-04-15, mirties priėmė jo palikimą - dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad tuo atveju jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus dėl pareiškimo tenkinimo.

Vadovaujantis LR CPK 443 str. 5 d. byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai bei suinteresuotam asmeniui apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka paskelbta viešai (CPK 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja buvo Z. U. sutuoktinė, jų santuoka buvo sudaryta 1982-07-22. Pareiškėja, būdama santuokoje su Z. U., 1992-04-08 Pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas pareiškėjos vardu. Z. U. mirė 2017-04-15. Iš gyventojų registro pažymos nustatyta, kad Z. U. vaikų neturėjo. Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad po Z. U. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, palikimas nebuvo priimtas.

Pareiškėja nurodo, kad po sutuoktinio Z. U. mirties ji ir toliau gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo mokėjo mokesčius. Iš pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po Z. U. mirties jo palikimą priėmė pareiškėja, pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Bylos duomenimis nustatyta, jog nėra daugiau suinteresuotų asmenų, kurie galėtų pretenduoti į Z. U. palikimą. Darytina išvada, jog ginčo dėl palikimo priėmimo nėra.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad paveldimą turtą sudaro butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar nesikreipė į teismą dėl turto aprašo sudarymo, bet faktiškai savo atliktais veiksmais jį priėmė (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo praktiką, asmens valia priimti palikimą, t.y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Turi būti nustatyti įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad pareiškėja perėmė savo sutuoktiniui priklausantį turtą ir jį valdo.

Esamus byloje įrodymus teismas vertina pakankamais nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas, kad pareiškėja po savo sutuoktinio mirties priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėjai teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu realizuoti paveldėjimo teisę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., 442 str. 1 p., 443 str., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio Z. U., a/k (duomenys neskelbtini) mirusio 2017-04-15, mirties, priėmė jo palikimą- dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti turtą.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės realizavimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, per tris darbo dienas pranešti Testamentų registro tvarkytojui apie palikimo priėmimą.

Teisėja Vita Valeckaitė