Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko S. D. (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės 2016 m. birželio 9 d. nutarimu V. V. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 28 Eur bauda už tai, kad jis 2016 m. sausio 15 d. 8 val. Varėnos savivaldybėje, kelio (duomenys neskelbtini) kilometre savo vairuojamą ir priverstinai sustojusią transporto priemonę – autobusą AUTOSAN H 9-35, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliko stovėti kairėje kelio pusėje, esant tamsiam paros laikui, kur stovėti draudžiama, nepasirūpinęs, kad transporto priemonė būtų tinkamai paženklinta įspėjamaisiais signalais, ir nesiėmė priemonių nedelsiant sustojusią transporto priemonę pašalinti nuo važiuojamosios eismo dalies ir ją atlaisvinti (pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 91.1, 92, 141, 142, 153 punktų reikalavimus), tuo sudarydamas kliūtį priešpriešine eismo juosta važiuojančiam automobiliui, kurio vairuotojas, vėlai pastebėjęs stovintį autobusą, vengdamas susidūrimo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančia transporto priemone, po susidūrimo judėdamas toliau, atsitrenkė į draudžiamoje vietoje stovintį autobusą. Šį nutarimą V. V. skundė Varėnos rajono apylinkės teismui. Varėnos rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo ne V. V., o kitos transporto priemonės vairuotojo – I. S. veiksmai, todėl Institucijos nutarimą, priimtą V. V. atžvilgiu, panaikino kaip nepagrįstą ir neteisėtą, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) Institucija prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Institucijos 2016 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 55N-63059717. Skunde nurodoma, jog V. V. ir P. B. pirminiuose paaiškinimuose ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino, kad autobusas AUTOSAN kairėje kelio pusėje buvo pastatytas, nes sugedo. Tai patvirtina ir bylos duomenys (priedas Nr. 1, 2, 3), iš kurių matyti, jog autobusas pastatytas tvarkingai kairėje kelio pusėje, lygiagrečiai kelkraščiui, nesimato jokių slydimo, mėtymo pėdsakų, nei vienoje nuotraukoje nėra akivaizdžių autobuso užklimpimo, ratų prasisukimo žymių. Be to, V. V. teigė norėjęs pernešti daiktus, kadangi dėl savo konstrukcijos autobusas neturi galimybės išlaipinti asmenis iš kabinos kairės pusės, todėl natūralu, kad patogesnis išlipimas yra stovint autobusui kairėje kelio pusėje. V. V., P. B. pateiktos autobusų sustojimo versijos, bylos nagrinėjimo teisme metu kito ir tai kelia abejonių jų parodymų teisingumu bei objektyvumu. Skunde taip pat teigiama, jog bylose esančiose fotonuotraukose, eismo įvykio schemoje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. V. būtų ėmęsis KET numatytų veiksmų draudžiamoje vietoje pastačius transporto priemonę. Eismo įvykio vietos schemoje neužfiksuotas joks avarinio sustojimo ženklas, nors eismo dalyviai su tokia schema sutiko ir pasirašė. Be to, TOYOTA AVENSIS vairuotojas I. S. nuosekliai laikėsi parodymų, kad jokio avarinio ženklo nebuvo. Apie avarinio sustojimo ženklą nurodo tik V. V. ir P. B.. Nei vienoje fotonuotraukoje nematyti, kad transporto priemonėse degtų avarinio sustojimo signalizacija, eismo įvykio dalyviai nedėvi šviesą atspindinčių liemenių. Institucija mano, jog V. V. priėmė sprendimą priverstinai sustojusį autobusą, esant tamsiam paros laikui, pastatyti kairėje kelio pusėje ir tuo pažeidė KET 91, 91.1, 92, 141, 143, 151 punktų reikalavimus. Skunde taip pat teigiama, jog byloje neįrodyta, kad I. S. turėjo galimybę pravažiuoti tarp sustojusių autobusų. Iš byloje esančių duomenų nėra galimybės patikrinti fakto, koks atstumas buvo tarp sustojusių autobusų, ir ar turėjo galimybę I. S. pravažiuoti, nes P. B. autobusą HYUNDAI iš įvykio vietos patraukė, tai matosi ir nuotraukose (priedai Nr. 1,2,6,7), ir ne kelis metrus, kaip jis pats teigė, o atstumą, prilygstantį autobuso korpusui ar net dar daugiau, o iš bylos duomenų matyti, kad eismo įvykis įvyko esant autobusams lygiagrečiai vienas kito. V. V. priverstinai pastatytas autobusas dėl eismo įvykio smūgio jėgos taip pat turėjo pakeisti pirminę stovėjimo vietą. Skunde taip pat nesutinkama su Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos pateiktų duomenų apie oro sąlygas vertinimu. Pažymima, jog ši tarnyba duomenis pateikė apie oro sąlygas iš Varėnos meteorologinės stoties, kuri yra 35 km atstumu nuo įvykio, todėl apie oro sąlygas galima spręsti tik iš liudytojų parodymų bei fotonuotraukų, iš kurių matyti, kad oro sąlygos buvo nepalankios, snigo, pustė. Be to, 2016 m. sausio 15 d. saulė tekėjo 835 val. ir, esant nepalankioms oro sąlygoms, debesuotumui, eismo įvykio metu, t. y. 8 val., buvo tamsu, todėl V. V. privalėjo laikytis KET 92, 151 punktų reikalavimų vairuotojams, kurie priverstinai sustojusias transporto priemones pastatė vietose, kur draudžiama stovėti, ypatingai tamsiu paros metu. Skunde nurodoma, jog teiginys, kad I. S. vairuoto automobilio langai buvo apšalę, yra tik V. V. ir P. B. gynybinė versija, kurią paneigia I. S. parodymai, kad automobilis naktį stovėjo garaže, bei objektyvūs duomenys – iš foto nuotraukų matyti, jog langai ne apšalę, o tiesiog apsnigti, nes lauke tuo metu snigo.Institucijos teigimu, tiriant eismo įvykį buvo surinkti visi reikalingi duomenys tam, kad būtų pilnai ir objektyviai ištirtos eismo įvykio kilimo priežastys. Tyrimo metu apklausiant V. V. ir P. B., I. S. atstovas advokatas apklausoje nedalyvavo, klausimų neuždavė ir spaudimo nedarė. Eismo įvykio kilimo priežasčiai nustatyti buvo skirta ekspertizė. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nutarimas V. V. atžvilgiu priimtas tik surinktus pakankamai duomenų dėl pažeidėjo kaltės. ATPK 257 straipsnio reikalavimai įvertinti įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, nepažeistas, todėl Institucijos nutarimas, priimtas V. V. atžvilgiu, kuriuo jis pripažintas padaręs ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, yra teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepime į apeliacinį skundą V. V. ir suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, jog Institucijos teiginys, kad V. V. vairuojamas autobusas sugedo ir vairuotojas priverstinai sustojusį autobusą pastatė kairėje kelio pusėje, prieštarauja pats sau ir yra tik Institucijos nuomonė, nepagrįsta jokiais įrodymais. Be to, iš byloje esančių fotonuotraukų akivaizdu, kad įvykio vieta buvo pažymėta avariniais ženklais kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Apelianto teiginiai dėl oro sąlygų paneigiami vieninteliais objektyviais Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, nes įvykio dalyvių paaiškinimai dėl šios aplinkybės prieštaringi, o skundo argumentai dėl neva neapšalusių I. S. transporto priemonės langų paneigti liudytojų V. V. bei P. B. parodymais ir fotonuotraukomis. Taip pat nurodoma, jog skunde nurodytą aplinkybę, kad I. S. advokatas nedalyvavo apklausiant V. V. ir P. B., paneigė ne tik patys V. V. ir P. B., bet ir teismo posėdyje dalyvavęs Varėnos rajono policijos komisariato atstovas. Atsiliepime taip pat pažymima, jog tiriant pažeidimą buvo pažeistos ATPK 283 straipsnio, 284 straipsnio nuostatos – paskyrus nagrinėjimo datą, nutarimas jau buvo atspausdintas ir duotas pasirašyti V. V., realiai joks nagrinėjimas nevyko. Institucijos nutarimas priimtas pažeidžiant ATPK 257 straipsnio reikalavimus, šališkai įvertinus byloje esančius įrodymus ir taip pažeidžiant objektyvumo bei teisingumo principus, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas, tuo tarpu Varėnos rajono apylinkės teismo nutartis, priimta atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, nešališkumo ir objektyvumo principais, todėl yra teisėta ir pagrįsta.