Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2008-12-10 · Civilinė byla Nr. 2A-424-227/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-12-10
Bylos Nr.
2A-424-227/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
Ieškovas
O. D. V., O. D.
Trečiasis asmuo
J. A., V. A., A. A., Panevėžio miesto 6-ojo notarų biuro
Atsakovas
L. M., V. B.
Advokatai
Stanislovas Butkevičius

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A – 424 – 227 / 2008

Algirdas Švedavičius Procesinio sprendimo kategorija:(S)21.1; 21.4.2.6; 24;121.15; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gruodžio 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės,sekretoriaujant Angėlei Andriukonienei,dalyvaujant ieškovei O. D. V., jos atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui,

tretiesiems asmenims J. A., V. A.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. D. V. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. D. V. ieškinį atsakovėms L. M., V. B., tretiesiems asmenims A. A., J. A., V. A., Panevėžio miesto 6-ojo notarų biuro notarei Nijolei Kadžienei dėl sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir nuosavybės teisės į žemę pripažinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė pripažinti iš dalies negaliojančia 1995-04-14 pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. B. ir P. A. A., pagal kuri atsakovė V. B. pardavė P. A. A. 0,1147 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad ½ dalį paminėto žemės sklypo pagal pirkimo - pardavimo sutartį nusipirko ieškovė O. D. V..

Nurodė, kad ji 1973 m. pradėjo gyventi kartu su P. A. A., su kuriuo gyveno kartu kaip šeima ir vedė bendrą ūkį, tačiau santuokos įregistravę nebuvo. 1974 m. kartu išsinuomavo iš atsakovės V. B. motinos J. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklypą, kurį abu kartu dirbo, augino gėles, daržoves ir pan. 1995 m. balandžio 14 d. už 8 000 Lt iš atsakovės V. B. minėtą žemės sklypą kartu su P. A. A. nusipirko, tačiau žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis buvo įforminta A. P. A. vardu, nors sklypas ir buvo įgytas iš bendrų su P. A. A. įgytų lėšų. Su P. A. A. iki žemės sklypo pirkimo buvo išgyvenusi 22 metus, todėl manė, kad nuosavybę į žemės sklypą įgyja kartu su P. A. A.. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes laiko, kad žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandoris vien tik P. A. A. vardu buvo sudarytas suklydimo įtakoje, todėl vadovaudamasi CK 1.90 str. bei 1964 m. redakcijos CK 56 str. prašė teismo ieškinį patenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovė L. M. prašė taikyti ieškininę senatį, kadangi suėjo trejų metų senaties terminas (1964 m. CK 84 str.), kurį skaičiuoja nuo 1998-04-14 – pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo.

Žemesnės instancijos teismas

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Nustatė, kad 1995-04-14 pirkimo - pardavimo sutartimi P. A. A. iš atsakovės V. B. įsigijo 0, 1147 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį V. B. buvo atkurta nuosavybės teisė 1994-07-07 Panevėžio miesto valdybos sprendimu Nr. 265. P. A. A. nuo 1973 m. gyveno kartu su ieškove, ginčo objekte - žemės sklype kartu augino gėles, daržoves ir pan., ką patvirtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo 2005-06-29 nutartimi ieškovei buvo pripažinta nuosavybės teisė į 1/3 dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir teisė į ½ dalį P. A. A. vardu esančio indėlio banke. Tačiau priimtais ir įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo išspręstas ieškovės ieškinys dėl ginčo – dėl nuosavybės teisės pripažinimo į ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šioje dalyje ieškinys buvo atmestas dėl to, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių 1995 m. balandžio mėn. 14 d. notaro patvirtintą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį. Teismas, vadovaudamasis CPK 197 str. 2 d., pažymėjo, kad notaro patvirtintos sutartys yra oficialūs rašytiniai įrodymai ir turi didesnę įrodomąją galią, o joje nurodytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis, iki jos yra paneigiamos kitais byloje surinktais įrodymais. Šiuo atveju, pagal 1995 m. balandžio mėn. 14 d. notaro patvirtintą žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, žemės sklypo pirkėjas ir savininkas yra P. A. A., o ieškovė, išskyrus savo ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, neįrodė, kad ji savo lėšomis prisidėjo prie paminėto žemės sklypo įgijimo ar kad ginčijamas sandoris būtų sudarytas suklydimo įtakoje.

Teismas atsakovės L. M. prašymą taikyti ieškinio senatį tenkino. Motyvavo tuo, kad ieškovė neginčijamai žinojo, jog minėto žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta P. A. A. vardu, todėl ji galėjo ir privalėjo suprasti, kad pagal sutartį ji nėra žemės sklypo savininkė, negali savarankiškai tuo žemės sklypu disponuoti ir pan. Tokiu būdu, laikė, kad ieškinio senaties terminas ginčyti ginčijamą žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį ieškovei prasidėjo nuo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo dienos (1995-04-14). Sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 84 str. numatė bendrą 3 metų ieškinio senaties terminą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad sprendimas priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas, nemotyvuotas ir teisiškai neargumentuotas (CPK 270 str. 4 d., CPK 329 str. 2 d. 4 p.), nenurodyta nei viena materialinė teisės norma, kuria remdamasis teismas priėmė tokį sprendimą, neatskleista bylos esmė (CPK 327 str. l d. 2 p.), nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įstatymų aiškinimo ir taikymo praktikos. Neaišku, kokiais kriterijais remdamasis teismas nurodė, kad bendras žemės sklypo įsigijimas su P. A. A. už bendras lėšas nėra įrodytas, nemotyvavo, kodėl buvo atmesti V. A. ir J. A. paaiškinimai, tuo labiau, kad bylos nagrinėjimo metu tretieji asmenys J. A., V. A. patvirtino, kad ji (ieškovė) ir P. A. A. nuo 1973 m. gyveno kartu, sudarė faktinę šeimą, ginčo žemės sklype augino gėles, daržoves, o vėliau kartu su P. A. A. pagal 1995-04-14 pirkimo - pardavimo sutartį už bendras lėšas iš V. B. nusipirko žemės sklypą. Tuo teismas pažeidė LAT Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje„ 14, 16 punktų nuostatas. Sudarant žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, nekilo jokios abejonės, kad perkamas žemės sklypas bus bendra su P. A. A. nuosavybė, nes taip buvo tartasi su P. A. A., be to, sklypas buvo įsigytas už bendrus pinigus. Teigia, jog esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.193 str. 1 d.). Būtent jos ir P. A. A. valia ir buvo bendrosios dalinės nuosavybės pagrindu įsigyti žemės sklypą. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad ji su P. A. A. veikė jungtinės veiklos pagrindais, o veikiant tokiu būdu, yra siekiama bendra veikla ir bendromis lėšomis sukurti tam tikrą rezultatą. Tokiu būdu, 1995-04-14 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta tiek jos, tiek P. A. A. suklydimo įtakoje. Šiuo atveju padarytas suklydimas yra esminis, nes buvo suklysta dėl sandorio esmės, esminių sandorio sąlygų - žemės sklypo pirkėjo ir būsimos nuosavybės rūšies. Todėl esminis suklydimas yra juridinis faktas, kurio pagrindu (CK 1.90 str.) 1995-04-14 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį galima pripažinti negaliojančia.

Apeliantė nesutinka su teismo išvada taikyti ieškinio senatį, nes sudarydama 1995-04-14 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį dar nežinojo apie savo teisių pažeidimą, kadangi niekas neginčijo jos nuosavybės teisių į įsigytą žemės sklypą, t. y. ir toliau kartu su P. A. A. naudojosi žemės sklypu kaip lygiaverčiai savininkai. Po P. A. A. mirties (duomenys neskelbtini) atsakovė L. M. ėmė pretenduoti į P. A. A. palikimą, ir tik tada, t. y. 1998 balandžio mėnesio pabaigoje, ji suprato, kad yra pažeidžiamos jos nuosavybės teisė į žemės sklypą. Nurodo, kad iki naujojo CK įsigaliojimo (2001-07-01) dar nebuvo pasibaigęs 1964 m. CK 84 str. numatytas 3 metų ieškinio senaties terminas, todėl sutinkamai su 2000-07-18 LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 9, 10 str. nuostatomis, taikytini naujajame Civilinio kodekso 1.128 str. nustatyti senaties terminai, t. y. bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Tai numatyta ir LAT Senato 2002-12-20 nutarime Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų prak­tikoje“.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė L. M. prašo palikti apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad priešingai nei teigia apeliantė, teismas aiškiai, suprantamai ir pagal įstatymo nuostatas motyvavo sprendimą ir jį pagrindė. Būtent klausimas dėl žemės sklypo jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl antrą kartą jis negali būti svarstomas. Tokiu būdu, teismas pagrįstai taikė CPK 182 str. Iš esmės ieškinys grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir išnagrinėtoje byloje, todėl ieškovės argumentai apie tai, kad ji su velioniu P. A. A. sudarė bendrą šeimą, yra teisiškai nereikšmingi. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių galima būtų spėti, kad ji suklydo. Nurodo, kad ieškovė taip pat pirko savo vardu namą (duomenys neskelbtini), bet jį jau laiko asmenine nuosavybe. Kadangi ginčijamas sandoris buvo sudarytas 1995-04-14, todėl teismas pagrįstai taikė ieškinio senaties terminą, kuris baigėsi 1998-04-14.

Atsiliepimais į ieškovės apeliacinį skundą tretieji asmenys V. A. ir J. A. prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad ieškovė ir P. A. A. kartu dirbo žemę, augino gėles, baigė statyti gyvenamąjį namą. Tai nustatė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio nutartį bando revizuoti Pasvalio rajono apylinkės teismas. Be to, teismas rėmėsi šališko liudytojo V. Ž. parodymais, kuris kerštavo O. D. V. dėl to, kad ji kreipėsi į prokuratūrą dėl neteisėtų pastarojo veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas. Skundžiamas sprendimas naikintinas dėl netinkamai įvertintų įrodymų ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovė pretenduoja į ½ dalį P.A. A. vardu 1995-04-14 įgyto pirkimo-pardavimo būdu ir pastarojo iki mirties valdyto nuosavybės teise 0,1147 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė nėra sandorio šalis, tačiau ji, būdama vienos iš sandorio šalių - P. A. A. sugyventine, reiškia ieškinį CK 1.90 str. pagrindu- kaip sudarytą suklydimo įtakoje. Įrodinėja, jog ji suklydo dėl to, kas taps žemės sklypo savininku, nes manė, kad kartu gyvendama su P. A. A., vesdama su juo bendrą ūkį, bei žemės sklypą įgijus iš bendrų su P.A. A. lėšų, ji yra įgyto P.A. A. vardu turto- žemės sklypo bendraturtė. Būtent jos ir P.A. A. valia ir buvo bendrosios dalinės nuosavybės pagrindu įsigyti žemės sklypą.

Minėta, šioje byloje ginčijama dalis notarine tvarka sudarytos 1995m. balandžio 14d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties. Sutinkamai su CPK 197 straipsnio 2 dalimi pirkimo pardavimo sutartis yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią. Todėl jame nurodyta aplinkybė, jog žemės sklypo pirkėjas yra tik P.A. A., ieškovė turi paneigti kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Tačiau minėtoje normoje draudimas remtis liudytojų parodymais nėra absoliutus. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jei tai prieštarautų sąžiningumo ir protingumo principams. Todėl oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymu būti suteikta ir kitiems dokumentams.

Nustatyta, kad ieškovė su P.A. A. nuo 1973metų kartu gyveno, kartu augino daržoves, gėles, o iš gautų pajamų jie statė P.A. A. vardu pradėtą statyti gyvenamąjį namą, pinigines santaupas laikė P.A. A. vardu banko sąskaitoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad minėtas namas buvo statomas sugyventinių buitiniams poreikiams tenkinti, šis turtas sukurtas, o piniginės lėšos įgytos kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, vadinasi yra jų bendroji dalinė nuosavybė ir todėl 2005m. birželio 29d. nutartimi pripažino ieškovei D. V. nuosavybę į 1/3 minėto namo dalį(namas buvo pradėtas statyti iki D. V.) , bei ½ dalį piniginio indėlio. Toje pat byloje ieškovės D. V. reikalavimas pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ žemės sklypo , kaip įgyto jungtinės veiklos rezultate, buvo atmestas, nes ji, kaip nurodyta Aukščiausiojo teismo nutartyje, nenuneigė leistinais įrodymais oficialaus dokumento- pirkimo-pardavimo sutarties. Šioje byloje ieškovė reiškia ieškinį dėl tos pačios pirkimo pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia kitu pagrindu- kaip sudarytos suklydimo įtakoje- CK 1.90 str. Kaip jau buvo nustatyta, ieškovė žemės sklypo pirkimo metu gyveno su P.A. A. ir, būtent , šiame žemės sklype kartu su P.A. A. augino daržoves, gėles, kuriuos pardavę pinigus sugyventiniai investavo tęsdami P.A. A. vardu pradėto namo statybą. Ginčų dėl P.A. A. vardu buvusio turto: indėlio, namo, žemės sklypo jiems gyvenant kartu neiškilo. Ieškovė paaiškino, kad ji kartu su P.A. A. buvo pas notarę, kuomet buvo tvarkomas žemės sklypo pirkimas, tačiau suklydo manydama, kad šio žemės sklypo dalis priklauso jai kaip bendraturtei, nes įgytas kartu gyvenant su P.A. A., vedant bendrą ūkį, iš bendrų lėšų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ji savo vardu mokėjo žemės mokesčius(t.1, b.l.72). Apklausti tretieji asmenys: J. A. ir V. A. patvirtino ieškovės teiginį, nurodydami, jog žemės sklypą ieškovė su P.A. A. įgyjo iš bendrų pinigų, tačiau tik įformino klaidingai vieno P.A. A. vardu, kaip ir kitą turtą- piniginį indėlį. Atsakovė V. B.- žemės sklypo pardavėja pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad dar iki nuosavybės teises į žemės sklypą atkūrimo jos vardu, šį žemės sklypą jau dirbo ieškovė su P.A. A. kartu ir jie kartu tarėsi dėl žemės pirkimo(t.1, b.l.98, t.3. b.l.75). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovei gyvenant kartu su P.A. A. kaip šeima , iš sukauptų už bendrai išaugintas ir parduotas daržoves, gėles pinigų perkant žemės sklypą, nors sudarant žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį P.A. A. vardu, jai(ieškovei) pagrįstai nekilo jokios abejonės, kad perkamas žemės sklypas bus bendra su P. A. A. nuosavybė, nes taip buvo tartasi su P. A. A.. Laikytina, jog sandoris sudarytas vieno P.A. A. vardu tiek ieškovės tiek P.A. A. suklydimo įtakoje. Suklydimas esminis, nes suklysta dėl sandorio esmės, esminių sandorio sąlygų - žemės sklypo pirkėjo ir būsimos nuosavybės rūšies. Aukščiau nurodytų įrodymų visuma, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais darytina išvada, jog pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta aplinkybė, jog žemės sklypą įgijo vienas P.A. A., nuneigta(CK 1.90 str., CPK 197 str., 178 str.). Todėl ginčijamo sandorio dalis pripažįstama kaip sudaryta suklydimo įtakoje ir ieškinys tenkintinas pripažįstant , kad ½ dalį 0,11147 ha žemės sklypo nupirko ieškovė D. V..

Liudytojo V. Ž. parodymai, jog P.A. A. vienas pirko žemės sklypą, nes su jokia moterimi jis negyveno, o moterys ateidavo tik jam padėti sutampa su atsakovių L. M. bei jos motinos A. A. parodymais, tačiau jie atmestini, nes paneigti kitais, aukščiau nurodytais įrodymais, t.t. Aukščiausiojo teismo 2005m. birželio 29d. nutartimi.

Dėl senaties termino.

Iki P.A. A. mirties(mirė (duomenys neskelbtini)) ieškovės teisės į žemės sklypą nebuvo pažeidžiamos, ji naudojosi žemės sklypu kaip bendraturtė su P. A., ginčų dėl to nebuvo. Todėl tikėtina ieškove, jog sudarant žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį ji dar nežinojo apie savo teisių pažeidimą. Tikėtina ieškove, jog tik atsakovei L. M. pradėjus pretenduoti į visą P.A. A. palikimą, ji, 1998 balandžio mėnesio pabaigoje, suprato, kad yra pažeidžiamos jos nuosavybės teisė į žemės sklypą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tik ieškovė , o ne L. M. , pretendavusi į ginčo žemę, mokėjo žemės mokesčius 1999 metais ir kt. metais, būtent, savo vardu ir jie buvo priimti. Kadangi iki naujojo CK įsigaliojimo(įsigaliojo 2001-07-01) dar nebuvo pasibaigęs 3 metų senaties terminas ginčyti sandorį, nes senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 1998-04 mėn, t.y nuo sužinojimo apie teisės pažeidimą dienos, todėl ieškovė nepraleido senaties termino ( 1964 m. CK 84 str., 2000-07-18 LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 9, 10 str., CK 1.128 str., LAT Senato 2002-12-20 nutarime Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų prak­tikoje“).

Aukščiau aptartais motyvais, kolegija naikina Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimą ir priima naują sprendimą ieškinį patenkinant (CPK 326str.1d.2p). Pakeitus sprendimą naujai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos(žyminis mokestis, pašto išlaidos), jas priteisiant iš atsakovės L. M.(CPK 93 str.1d ir 4d). Patenkinus apeliacinį skundą ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos- žyminis mokestis , atstovavimo išlaidos ir teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą(CPK 93 str.3d, 98 str., 88 str.1d.3p).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nuspren d ė:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

O. D. V. ieškinį patenkinti. Pripažinti iš dalies negaliojančia 1995m. balandžio 14d. pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. B., a.k. (duomenys neskelbtini)pardavėjos) ir P. A. A., a.k. (duomenys neskelbtini)pirkėjo), kuria V. B. pardavė, o P. A. A. nupirko 0,1147 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad ½ dalį paminėto žemės sklypo nupirko ieškovė O. D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) iš V. B..

Priteisti iš L. M. , a. k (duomenys neskelbtini) 120Lt(vieną šimtą dvidešimt litų) žyminio mokesčio O. D. V. ir 182Lt(vieną šimtą aštuoniasdešimt du litus ) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Priteisti iš L. M. , a. k (duomenys neskelbtini) 120Lt(vieną šimtą dvidešimt litų) žyminio mokesčio, 600Lt(šešis šimtus litų) atstovavimo išlaidų O. D. V. ir 23 Lt(dvidešimt tris litus) teismo turėtų apeliacinėje instancijoje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Teisėjai Margarita DzelzienėZina MickevičiūtėLaimantas Misiūnas