Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-01-03 · Administracinė byla Nr. I-1161-414/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-03
Bylos Nr.
I-1161-414/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
L. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1161-414/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02074-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 3 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis,sekretoriaujant Neringai Musinienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. S. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunduose (b. l. 5, 11) nurodė, kad jam 2017 m. liepos 25 d. Kauno tardymo izoliatoriuje nebuvo suteiktas vienos valandos pasivaikščiojimas gryname ore. Jis kreipėsi į pataisos įstaigą dėl nesuteikto pasivaikščiojimo ir gavo atsakymą, kad įvyko žmogiška klaida ir kamera Nr. 233, kurioje jis buvo laikomas, netyčia buvo praleista. Tą dieną jis patyrė galvos skausmus ir buvo šokiruotas dėl pareigūnų neatsakingumo. Patirtą neturtinę žalą vertina 1 000 Eur suma, kurią prašo priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Kauno tardymo izoliatorius (toliau – ir atsakovas , ir Kauno TI), su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 15-17) pripažino, kad pažeidimas buvo padarytas, įvyko žmogiška klaida, kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, nuteistieji (suimtieji) nebuvo išvesti pasivaikščioti. Kauno TI administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl nesuteikto pasivaikščiojimo, perspėjo pareigūnus, vedančius suimtuosius pasivaikščioti gryname ore ir įpareigojo atidžiau vykdyti savo funkcijas. 2017 m. liepos 26 d. ryte pareiškėjui buvo pasiūlyta pasivaikščiojimą gryname ore prailginti, tačiau jis šio kompensacinio pasiūlymo atsisakė. Kauno TI, pasiūlydama prailginti kitos dienos pasivaikščiojimą, su pareiškėju elgėsi sąžiningai, siekdama ginčą išspręsti taikiai, todėl pareiškėjas į teismą kreipėsi be rimto pagrindo. Prašoma priteisti neturtinė žala yra neproporcinga, neteisėta ir nepagrįsta. Pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, kad buvo pažeistos jo teisės, tačiau nepateikia įrodymų, kaip pasireiškė ir kokia konkreti neturtinė žala jam buvo padaryta. Neišvedimas pasivaikščioti neigiamos įtakos neturėjo ir žalos nepadarė, Kauno TI nesiekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pareigūnų veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio, nesukėlė jokių pasekmių fizinei ar psichinei sveikatai. Prašė pareikalauti iš pareiškėjo L. S., kuris piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, tai yra kreipiasi į teismą be rimto pagrindo, sumokėti žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl neteisėtų Kauno TI pareigūnų veiksmų (neveikimo) 2017 m. liepos 25 d. neužtikrinant jam teisės pasivaikščioti gryname ore.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 26 d. skundu (b. l. 18) kreipėsi į Kauno TI direktorių prašydamas išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių jam nebuvo suteiktas pasivaikščiojimas. Kauno TI 2017 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. 49-230 (b. l. 12) pareiškėjui atsakė, kad apklausus 2017 m. liepos 25 d. režiminio korpuso antrajame aukšte budėjusius pareigūnus dėl kameroje Nr. 233 esančių suimtųjų neišvedimo, išsiaiškinta, jog įvyko žmogiška klaida ir kamera buvo praleista netyčia. Priminė, kad kitos dienos ryte jam buvo pasiūlyta pasivaikščiojimo gryname ore laiką pailginti, tačiau šios galimybės jis atsisakė. Atsakyme nurodyta jo apskundimo tvarka. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pateiktu atsakymu, būtų jį ginčijęs nurodyta tvarka. Tokios aplinkybės skunde nenurodė ir pareiškėjas.

Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore yra įtvirtinta Bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnyje. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje detalizuojama, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio („Suimtųjų ir nuteistųjų laikymas atskirai“) reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką.

Kauno TI pripažino, jog pareiškėjas nebuvo išvestas pasivaikščioti dėl įvykusios klaidos, todėl jo teisė pasivaikščioti gryname ore buvo pažeista ir konstatuotini atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas), t. y. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nevykdymas.

Kita vertus, nagrinėjamu atveju nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), svarbūs yra ir paties pareiškėjo veiksmai, siekiant pasinaudoti jam suteikta galimybe kompensuoti dėl teisės pažeidimo jo patirtus neigiamus išgyvenimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas atsisakė pasinaudoti jam suteikta teise kitą dieną pasivaikščiojimo gryname ore laiką pailginti ir teismui nenurodė argumentų, tokiam apsisprendimui pagrįsti. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo elgesys indikuoja jo abejingumą savo teisių įgyvendinimui ir suponuoja išvadą, kad savo aktyviais veiksmais pareiškėjas galėjo jau kitą dieną sušvelninti galimai patirtus neigiamus išgyvenimus, kurie galėjo atsirasti dėl neišvedimo pasivaikščioti. Pareiškėjas turėdamas galimybę jau kitą dieną pasinaudoti ilgesniu pasivaikščiojimu gryname ore, tai daryti atsisakė savo noru, nenurodydamas tokio atsisakymo priežasties, o tai leidžia daryti išvadą, kad vienos dienos neišvedimo pasivaikščioti gryname ore sukelti nepatogumai pareiškėjui nebuvo itin intensyvūs.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjai skunde nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė galvos skausmus ir buvo šokiruotas. Iš į bylą pateiktos Asmens sveikatos istorijos dokumentų kopijų (b. l. 19-31) matyti, kad L. S. jau 2017 m. liepos 18 d., t. y. iki neišvedimo pasivaikščioti dienos, skundėsi bendru silpnumu. Gydymas nebuvo skirtas. 2017 m. liepos 14, 25, 31 dienomis buvo konsultuotas stomatologo. Teismas vertina, kad pagal bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjo neišvedimas pasivaikščioti nesukėlė itin reikšmingų pasekmių jo sveikatai, fizinei ar psichinei savijautai, todėl galimos pasekmės laikytinos mažareikšmėmis (ABTĮ 57 str.).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT; pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Byloje nenustačius, kad dėl neišvedimo pasivaikščioti pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su jais elgtis, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė kitą dieną pailginti pasivaikščiojimo gryname ore laiką, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigoja veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės į vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė vieną dieną neišvedant pasivaikščioti gryname ore, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Kauno TI atsiliepime, išreiškė nuomonę, kad pareiškėjo reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, todėl įpareigotinas sumokėti žyminį mokestį. Administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (tai yra kreipiasi į tesimą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas nustatė Kauno TI neteisėtus veiksmus, todėl nėra pagrindo įtarti, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise ar kreipiasi į teismą be rimto pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad 2017 m. liepos 25 d. pareiškėjo L. S. teisė pasivaikščioti gryname ore buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Giedraitis