- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-27
- Bylos Nr.
- 1A-438-579-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Algimantas Smolskas
- Nuteistasis
- O. Š.
- Civilinis ieškovas
- M. M.
- Advokatai
- Regina Kazlauski
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajai O. Š., jos gynėjai advokatei Reginai Kazlauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal O. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal BK 154 str. 1 d. 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda.
Taip pat skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir jai iš O. Š. priteista 500 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 400 Lt už advokato pagalbą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. Š. pagal BK 154 str. 1 d. nuteista už tai, kad 2008-01-10 Kauno savivaldybės administracijos Švietimo skyriui atsiuntė prašymą su priedais, kuriose yra pornografinių nuotraukų ir nurodoma, kad buto bendro naudojimo patalpose rūkoma, guli narkomanai, po kojomis maišosi vilkiniai šunys, vonioje bei virtuvėje užsiiminėjama seksu ir slidinėjama ant jaunuolių spermos, naktimis renkasi S. D. ir S. G. gimnazijos mokiniai, kur jie amoraliai elgiasi, klijuoja ir kaišioja po durimis pornografines nuotraukas, sistemingai M. M. atžvilgiu rašo skundus įvairioms valstybinėms institucijoms žinomai melagingus prasimanymus, taip O. Š. paskleidė tikrovės neatitinkančią, žeminančią ir pakertančią pasitikėjimą informaciją, siekdama pakirsti pasitikėjimą darbdavių akyse.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu O. Š. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir nutraukti bylą BPK 327 str. 1 p. nurodytu pagrindu, t.y. kai nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Skunde ji nurodo, kad dėl jai inkriminuoto nusikaltimo kalta neprisipažino, kadangi apie pačios M. M. elgesį 2008-01-10 savo prašyme Kauno Švietimo skyriaus vedėjui A. B. ji nerašė. Ji rašė apie tai, kas darosi jos ir M. M. bendro naudojimo patalpose, tik norėdama, kad vedėjas per savo darbuotoją M. M. padėtų sudrausminti jos sūnų Z. S., kuris su paauglių, vaikinų ir merginų kompanija neleistinai elgiasi bendro naudojimo patalpose ir sudaro apeliantei nepakenčiamas gyvenimo sąlygas. Tame prašyme, už kurį ji nuteista išdėstė ką daro ne M. M., o jos sūnus su savo kompanija bendro naudojimo patalpose. Tačiau Z. S. dėl tokio prašymo vedėjui apšmeižtu nepasijuto ir skundo teismui dėl šmeižimo neparašė, kas rodo, jog jos skundas buvo teisingas. Apeliantė mano, kad apšmeižta pasijutusi M. M. siekia atimti iš nuteistosios patalpas, nes paprašė net 30 000 Lt neturtinės žalos, o neturėdama tokių pinigų, nuteistoji tariamai suteiks galimybę nukentėjusiajai įsigyti jos patalpas, nes ji jau seniai kalba, kad nori turėti visą butą. Nuteistoji teigia, kad šiuo metu ji yra M. M. iškėlusi civilinę bylą dėl pažeistų teisių gynimo (bendrojo naudojimo patalpų užėmimo).
Skundo autorė pažymi, kad M. M. liudytojai C., K., L. ir M. apie apeliantės 2008-01-10 prašymą Švietimo skyriaus vedėjui nieko pasakyti negalėjo, nes jie jo nematė ir neskaitė. Vienintelis liudytojas Švietimo skyriaus vedėjas A. B. skaitė šį jos prašymą ir supažindino su tuo prašymu M. M., tačiau šis liudytojas negalėjo pasakyti, kad nuteistosios aprašomi faktai yra neteisingi. Tuo tarpu liudytojai iš apeliantės pusės patvirtino viską ką ji aprašiau savo prašyme. L. P. parodė, kad M. M. sūnus Z. S. gyveno bute be motinos, pas jį rinkdavosi draugai, jie triukšmaudavo ir dėl to O. Š. ne kartą jam skundėsi. Liudytoja P. A. patvirtino, kad girdėjo, kaip M. M. sūnus grasino O. Š. nupjauti galvą, sakė duos kažkam 1000 dolerių ir butas bus jo. Liudytoja patvirtino tą faktą, kad bute rinkdavosi paaugliai, kurie girtaudavo ir rėkaudavo, ant durų klijuodavo nuotraukas su lytiniais organais. Nuteistoji teigia, kad liudytoja L. S. taip pat patvirtino tą faktą, kad matė aprūkytas ir dvokiančias sienas bendro naudojimo patalpose, klausėsi nuolatinių apeliantės skundų dėl M. M. sūnaus ir jo kompanijos blogo elgesio. Liudytoja I. Š. patvirtino nuteistosios aprašytus faktus t.y., kad bute nuolat rinkdavosi neblaivūs paaugliai, rūkydavo, triukšmaudavo, tyčiodavosi, lakstė pusnuogės jaunos girtos merginos, visi keikėsi bjauriais necenzūriniais žodžiais. Ji matė tai daug kartų, M. M. tuo metu bute negyveno. Liudytojas B. R., parodė, kad ne kartą užėjęs pas apeliantę matė kas daroma bendrose patalpose. Koridoriuje išsirikiavę paaugliai rūkė, spjaudėsi, mėtė nuorūkas, rėkavo ir keikėsi, elgėsi nepaprastai įžūliai, praeinant pro šalį užkabinėjo, replikavo ir šaipėsi. Tai teko matyti ir pačiam patirti kokius 3-4 kartus. Skundo autorė nurodo, kad liudytoja M. taip pat patvirtino nuteistosios aprašytus faktus. Ji parodė, kad per paauglius pas apeliantę baisu užeiti. Ši liudytoja patvirtino, kad dėl itin įžūlaus moksleivių elgesio, kurie bendrose patalpose (virtuvėje, vonioje) rūko ir užsiiminėja seksu, nuteistajai labai sunku gyventi, o į jos pastabas Z. S. grasino apeliantę nužudyti. Nuteistoji teigia, kad visi liudytojai charakterizavo ją kaip nekonfliktišką, tvarkingą, dorą ir sąžiningą žmogų. Ji nurodo, kad visi išvardinti liudytojai pilnutinai patvirtino, kad tuo metu, kai M. M. gyveno kitur, jos sūnus bendro naudojimosi patalpose bute elgėsi neleistinai ir jai buvo sudarytos nepakenčiamos gyvenimo sąlygos. Todėl jos prašyme nurodytos faktinės aplinkybės nėra išgalvotos - jos atitinka tikrovę ir kaltinti ją melu, šmeižtu pagrindo nebuvo. Be to, tie aprašyti faktai ne apie M. M., o apie jos sūnaus Z. S. ir jo kompanijos neleistiną elgesį. Ji teigia, kad jos prašymo tikslas buvo ne ką nors pažeminti ar paniekinti, o gauti pagalbą iš Švietimo skyriaus vedėjo, kad vedėjas per M. M. padėtų išgyvendinti nurodytas aplinkybes. Ji pažymi, kad prašyme išdėstytų žinių niekam nepaskleidė - parašė tik vienam vedėjui A. B., todėl jos veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties pagal BK 154 str.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje O. Š. ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
O. Š. apeliacinis skundas atmetamas.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas padarė išvadą, jog O. Š. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis savo veiksmais paskleidė tikrovės neatitinkančią, žeminančią ir pakertančią pasitikėjimą M. M. informaciją, siekdama pakirsti pasitikėjimą ja darbdavių akyse, t.y. ją apšmeižė.
Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai). Šios konstitucinės nuostatos apibrėžia, viena vertus, teisę į saviraiškos laisvę, antra vertus, žmogaus teisę į garbę ir orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą. Šių nuostatų tarpusavio santykis bei jų derinimas yra vienas pagrindinių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės bendrabūvio principų.
Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios, prasimanytos ar klaidingos žinios.
Kadangi šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam informaciją, t.y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Informacija egzistuoja kaip objektyvus reiškinys, todėl gali būti nustatyta remiantis atitinkamais duomenimis. Jų pagrindu asmuo gali atlikti jam svarbius, įdomius ar aktualius jo požiūrį atspindinčius svarstymus ar vertinimus, gali analizuoti, gretinti ar kitaip apdoroti informaciją ir gauti išvadas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008-01-10 Kauno savivaldybės administracijos Švietimo skyriui O. Š. atsiuntė prašymą su priedais (pornografinių nuotraukų kopijomis), kuriame taip pat nurodė, kad jos buto bendro naudojimo patalpose (šio buto bendrasavininkė yra ir M. M.) yra elgiamasi amoraliai – rūkoma, guli narkomanai, po kojomis maišosi vilkiniai šunys, vonioje bei virtuvėje užsiiminėjama seksu ir slidinėjama ant jaunuolių spermos, naktimis renkasi S. D. ir S. G. gimnazijos mokiniai, kurie klijuoja ir kaišioja po durimis pornografines nuotraukas. Tokiu būdu O. Š. 2008-01-10 Kauno savivaldybės administracijos Švietimo skyriui atsiųstame prašyme su priedais išdėstė jai žinomą informaciją apie faktus, kurie jos įsitikinimu yra teisingi. Tačiau priešingai nei yra įsitikinusi nuteistoji, tokių faktų tikrumą patvirtinančių duomenų teismas nenustatė. O. Š. nurodyti liudytojai tiesiogiai pastarosios pateiktų aplinkybių nematė, o tik buvo informuoti pačios nuteistosios, t.y. jiems susiformavo įspūdis toks, kokį jiems pateikė O. Š.. Liudytojas L. P. nurodė, kad orgijų pats nematė, bet neturi pagrindo netikėti, O. Š. bute matė tik nuotraukas, tačiau neatsimena ar Z. S. (M. M. sūnus) gyveno bute be mamos. Liudytoja P. A. nurodė, kad ji nežino ar tada gyveno M. M.. Liudytoja L. S. nurodė, kad O. Š. jai skundėsi dėl M. M. sūnaus, O. Š. bute nematė nei orgijų, nei M. M. sūnaus, pusnuogių vyrų ir nepadoraus elgesio merginų bute nematė, tik iš pasakojimų žino. Liudytoja I. Š. parodė, kad O. Š. jai sakiusi, kad bute būdavo paaugliai, rūkydavo, girtaudavo, triukšmaudavo ir ją mušė, ten lakstė ir pusnuogės merginos, o tai buvo 2000-2004 metais. Liudytojas B. R. parodė, kad matė, jog sustojęs jaunimas rūko, keikiasi, ant durų buvo prikabinta pornografinių lapelių, tačiau policijos nekvietė, nuogų jaunuolių nematė, ant spermos neslidinėjo, iš kokios mokyklos buvo tie mokiniai ir ar jie narkomanai nežino, šuns bute nematė. Liudytoja B. M. parodė, kad be kelnių gulinčių narkomanų ir vilkinių šunų nematė, kad virtuvėje buvo užsiiminėjama seksu girdėjo iš O. Š. pasakojimų telefonu, kad grasino nužudyti girdėjo taip pat tik iš pastarosios, kuri pasakojo ir tai, jog jaunuoliai apsinešę, užsiiminėja seksu, triukšmauja, rūko.
Kaip matyti iš šių liudytojų parodymų jie nebuvo tiesioginiai O. Š. nurodytų aplinkybių dėl amoralaus elgesio jos buto bendrojo naudojimo patalpose liudytojai, o tokias aplinkybes jiems papasakojo pati nuteistoji. Tuo tarpu kiti bylos duomenys paneigia O. Š. nurodytas aplinkybes. Nukentėjusioji M. M. parodė, kad pati O. Š. sudarydavo bute antisanitarines sąlygas, triukšmaudavo, o tuo metu kai M. M. tame bute negyveno, ten gyveno jos sūnus su drauge. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad atsikėlus gyventi į butą, O. Š. pradėjo rašyti skundus, ji rašė ir tuomet, kai buvo daromas remontas, o kai pas M. M. ateidavo tėvai, O. Š. plūsdavosi, šūkaudavo. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti liudytojai. Liudytoja T. C. parodė, kad ji gyveno tame bute, o vėliau jį pardavė M. M., nes buvo neįmanoma gyventi su O. Š., t.y. pastaroji pastoviai keisdavo spynas, rašinėjo ant durų, gręždavo su gręžtuvu bet kuriuo paros metu, rašydavo šmeižiančią informaciją, vadino okupantais, girtuokliais, narkomanais. Ji nurodė ir tai, kad O. Š. gamtinius reikalus atlikdavo į kibirą, kurį statydavo bet kur bute, todėl taip pragyvenusi trejus metus butą pardavė, o vėliau matė, kad butas remontuotas. Liudytojas V. M. parodė, kad kaip M. M. tėvas atlikinėjo dukros bute remontą, o kai atėjo pirmą kartą O. Š. buvo apšauktas vagimi, komunistu, bolševiku, jį pamačiusi iš karto keikdavosi, šaukdavo, kad jie apiplėšė, apvogė, jį net buvo užpuolusi plaktuku mėsai mušti, tačiau nesužalojo. Liudytojas R. Z. parodė, kad kaip Kauno apskrities VPK Centro PK Centro PN komisaras inspektorius reaguodavo į O. Š. pareiškimus ir pavesdavo juos išsiaiškinti ir patikrinti, tačiau nei viena iš jos nurodytų aplinkybių nepasitvirtino. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad žino, jog tualetas bute yra, jis buvo sugedęs, o M. M. įrengė naują, tačiau O. Š. vis tiek rašydavo, kad tualetas panaikintas. Liudytojas parodė, kad pareiškimų, jog bute guli narkomanai, užsiimama seksu policija apskritai negavo.
Taigi šie išdėstyti liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiosios M. M. parodymus ir paneigia aplinkybes, kad O. Š. buto bendro naudojimo patalpose yra elgiamasi amoraliai – rūkoma, guli narkomanai, po kojomis maišosi vilkiniai šunys, vonioje bei virtuvėje užsiiminėjama seksu ir slidinėjama ant jaunuolių spermos, naktimis renkasi S. D. ir S. G. gimnazijos mokiniai, kurie klijuoja ir kaišioja po durimis pornografines nuotraukas. Todėl nurodytos aplinkybės vertinamos kaip tikrovės neatitinkanti informacija. O. Š. 2008-01-10 Kauno savivaldybės administracijos Švietimo skyriui atsiųstame prašyme su priedais minėtas aplinkybes nurodė kaip faktą, kuris tiesiogiai susijęs su M. M.. Be to, ir pačiame 2008-01-10 prašyme nurodyta, kad kreipiamasi būtent dėl darbuotojos M. M. (o ne dėl jos sūnaus), kad ji (tai yra M. M.) yra nevykusi moteris, o tokios kaimynės prašymo autorė nelinki nei didžiausiam priešui. Dar daugiau, minėtame prašyme nurodyta, kad viskas (tai, kad O. Š. buto bendro naudojimo patalpose yra elgiamasi amoraliai – rūkoma, guli narkomanai, po kojomis maišosi vilkiniai šunys, vonioje bei virtuvėje užsiiminėjama seksu ir slidinėjama ant jaunuolių spermos, naktimis renkasi S. D. ir S. G. gimnazijos mokiniai, kurie klijuoja ir kaišioja po durimis pornografines nuotraukas) atsitiko (įvyko) būtent dabar, kai į butą įsiveržė M. M. su sūnumi Z. S.. Tuo tarpu tiek iš paties Z. S., tiek iš liudytojų I. Š., B. R., B. M., Ž. P. A. ir kitų parodymų matyti, kad Z. S. maždaug nuo 2004 metų tame bute negyvena. Todėl tai tik patvirtina, kad tikrovės neatitinkančios informacijos nurodymas prašyme, jį pateikiant M. M. darbovietei, yra siejamas su nuteistosios noru neigiamai parodyti būtent nukentėjusiąją, pakirsti jos reputaciją, sumenkinti kitų žmonių pasitikėjimą nukentėjusiąja. Visa tai rodo tyčinį tokio O. Š. elgesio pobūdį, t.y. suvokimą, kad jos skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti M. M., pakirsti pasitikėjimą ja ir norą taip elgtis. Tai tuo pačiu paneigia apeliacinio skundo motyvą, kad jos prašymo tikslas buvo ne ką nors pažeminti ar paniekinti, o gauti pagalbą iš Švietimo skyriaus vedėjo, kuris per M. M. padėtų išgyvendinti nurodytas aplinkybes. Pateikta O. Š. informacija ir teiginiai apie tai, kas vyksta M. M. bute, apie jos sūnaus elgesį, nukentėjusiąją liečia tiesiogiai, nes tokiu būdu yra formuojama nuomonė apie ją kaip apie asmenį toleruojantį amoralų elgesį tiek jos sūnaus, tiek kitų asmenų atžvilgiu, tariamai vykstantį jos gyvenamoje vietoje. Todėl skundo motyvas, kad nuteistoji apie pačios M. M. elgesį 2008-01-10 savo prašyme Kauno Švietimo skyriaus vedėjui A. B. nerašė yra vertinamas kaip prieštaraujantis aukščiau išdėstytoms išvadoms. Taigi akivaizdu, kad tokiame kontekste ir tokiomis aplinkybėmis pateikdama savo prašymą Kauno m. savivaldybės administracijos kultūros ir švietimo departamento švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjui A. B. O. Š. paskleidė tikrovės neatitinkančias, žeminančias kito asmens – M. M.) garbę ir orumą, žinias.
Taigi O. Š., 2008-01-10 Kauno savivaldybės administracijos Švietimo skyriui atsiųsdama prašymą su priedais, kurio turinį sudaro O. Š. nurodyti su M. M. susiję tikrovės neatitinkantys faktai (klaidingos žinios), paskleidė apie M. M. žeminančią ir pakertančią pasitikėjimą informaciją, siekiant pakirsti pasitikėjimą darbdavių akyse. Nurodytos aplinkybės atitinka BK 154 str. straipsnio dispoziciją. Todėl daroma išvada, kad O. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip šmeižimas pagal BK 154 str. 1 d. Įvertinus tai, nekyla abejonių, kad O. Š. skundo motyvai dėl jos kaltės, kad savo veiksmais ji nesiekė apšmeižti M. M. ir 2008-01-10 Kauno savivaldybės administracijos Švietimo skyriui atsiųstame prašyme su priedais nurodė teisingas ir liudytojų parodymais patvirtinančias aplinkybes – teiginius, o ne išgalvotas aplinkybes, yra atmetami kaip paneigti aukščiau nurodytais įrodymais, kurie yra vieni kitus papilantys ir tarpusavyje neprieštaraujantys, todėl abejoti jų patikimumu pagrindo nėra.
Apeliacinio skundo motyvas, kad apšmeižta pasijutusi M. M. siekia atimti iš nuteistosios patalpas, nes paprašė net 30 000 Lt neturtinės žalos, yra tik O. Š. subjektyvus vertinimas, kuris yra grindžiamas išvestinėmis aplinkybėmis – M. M. pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydžiu.
Tai, kad M. M. sūnus nesikreipė į teismą dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo jo atžvilgiu, neįrodo, kad jis sutinka su O. Š. nurodytais teiginiais, kadangi kiekvienas žmogus yra laisvas pasirinkti ar jam ginti savo teises.
Be to, apylinkės teismas, padaręs išvadą, kad O. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 1 d., vadovaujamasis BK 54 str. nustatė jai tiek savo rūšimi, tiek dydžiu teisingą bausmę, taip pat tinkamai išsprendė byloje esančio civilio ieškinio klausimą.
Daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį kaip to prašoma apeliaciniame skunde pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios O. Š. apeliacinį skundą atmesti.