- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-02-28
- Bylos Nr.
- II-262-562/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01864-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pažeidėjas
- G. N.
- Advokatai
- Jurijus Kovalenka
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. N., jos atstovui advokato padėjėjui Jurijui Kovalenko, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. N. skundą dėl nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010-12-15 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiasis specialistas surašė G. N. administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – Protokolas) už tai, kad 2010-12-15 apie 10.15 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ji laikė Stafordšyro veislės šunį neturėdama savivaldybės išduoto leidimo laikyti agresyvios veislės šunį, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-05-24 įsakymu Nr. 242 patvirtintų Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių (toliau – Taisyklės) 13 punkto reikalavimus (b.l. 3, 6).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija (toliau – Komisija), išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010-12-21 nutarimu Nr. A11-7609 (toliau – Nutarimas) pripažino G. N. kalta padarius administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimą. Pažeidimą kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 2 dalį ir paskyrė G. N. administracinę nuobaudą - 300 Lt baudą (b.l. 2, 10).
Šalies argumentai
G. N. skundu prašė panaikinti Nutarimą ir bylą nutraukti. Skunde paaiškino, kad Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jos šuo yra mišrūnas (beveislis), jokių dokumentų, patvirtinančių šuns veislę, ji neturi. Nesupranta, kaip Institucijos pareigūnas ir Komisijos nariai nustatė šuns kilmę, nes nėra jokio norminio teisės akto, reglamentuojančio šuns veislės ir kilmės nustatymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje byloje pažymėjo, kad šuns veislę gali nustatyti tik kinologas ekspertas, turintis Lietuvos kinologų draugijos išduotą kinologijos teisėjo pažymėjimą. Paaiškino, kad jos atveju minėta šuns veislės nustatymo procedūra atlikta nebuvo (b.l. 1).
Teismo posėdyje G. N. ir jos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti (b.l. 15-16).
Komisijos atstovas į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b.l. 13, 15-16).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas. Byla nutraukiama.
Skundžiamu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2010-12-21 nutarimu Nr. A11-7609 (b.l. 2, 10) G. N. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad laikė Stafordšyro veislės šunį neturėdama savivaldybės išduoto leidimo laikyti agresyvios veislės šunį, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-05-24 įsakymu Nr. 242 patvirtintų Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių 13 punktą, kuris numato, kad už agresyvius šunis atsakingi asmenys privalo turėti savivaldybės, kurios teritorijoje jie gyvena, leidimą laikyti agresyvų šunį. Pažeidimas kvalifikuotas pagal ATPK 110 straipsnio 2 dalį, kuri nustato atsakomybę už agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo skundą motyvuoja tuo, kad Institucija nepagrįstai pripažino jos laikomą šunį esant agresyvios veislės, kitaip tariant, kad ji neteisėtai ir nepagrįstai buvo patraukta atsakomybėn už agresyvių šunų laikymo taisyklių pažeidimą. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad G. N. laiko šunį ir kad ji neturi specialaus savivaldybės išduoto leidimo laikyti agresyvios veislės šunį. Tačiau siekiant konstatuoti ATPK 110 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti esminį šio pažeidimo sudėties elementą, t. y. faktinę aplinkybę, kad asmens laikomas šuo yra agresyvios veislės.
Agresyvių šunų sąvokos apibrėžimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, kurioje numatyta, kad agresyvūs šunys – tai kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, taip pat kitų pavojingų veislių šunys ir jų mišrūnai, kurie kelia grėsmę asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-03-12 įsakymu Nr. 117 yra patvirtintas Agresyvių šunų veislių sąrašas, į kurį įtraukta dešimt kovinių ir pavojingų šunų veislių bei jų mišrūnų, įskaitant amerikiečių Stafordšyro terjerą. Nagrinėjamu atveju iš Institucijos vyriausiojo specialisto 2010-12-15 tarnybinio rašto (b.l. 7) matyti, kad patikrinimo metu Institucijos pareigūnai nustatė, jog G. N. laiko agresyvios veislės – amerikiečių Stafordšyro terjeras – šunį. Byloje nėra kitų įrodymų, išskyrus paminėtąjį tarnybinį raštą, patvirtinančių, kad G. N. laikomas šuo priklauso agresyvių šunų kategorijai.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003-06-17 įsakymu Nr. 1V-219/B1-548 patvirtintų Agresyvių šunų paėmimo ir realizavimo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad, jeigu Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnui pareikalavus savininkas negali pateikti dokumentų, patvirtinančių šuns veislę, ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad šuo gali būti priskiriamas vienai iš agresyvių šunų veislių, tuo tikslu šuo pateikiamas apžiūrėti kinologui ekspertui, kuris nustato, kokiai šunų veislei ar jos mišrūnui priskiriamas šuo. Šuo gali būti apžiūrimas tiesiogiai dalyvaujant kinologui ekspertui, taip pat gali būti nufotografuotas ar nufilmuotas ir vėliau medžiaga pateikiama kinologui ekspertui. Atlikus apžiūrą, surašomas šuns apžiūros aktas. Pagal tų pačių taisyklių 3.3 punkte pateiktą apibrėžimą kinologas ekspertas – tai asmuo, turintis Lietuvos kinologų draugijos išduotą kinologijos teisėjo pažymėjimą. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas patikėjo šunų veislės ar jos mišrūno nustatymą specialių žinių turintiems asmenims – kinologams ekspertams, turintiems Lietuvos kinologų draugijos išduotą kinologijos teisėjo pažymėjimą, o šuns priskyrimas atitinkamai šunų veislei ar jos mišrūnui turi būti įformintas atitinkamu dokumentu – šuns apžiūros aktu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2010-05-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. N62-630/2010 padarė išvadą, kad “konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas”. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta patikimų įrodymų (kinologo eksperto surašyto šuns apžiūros akto ar pan.), kurie suteiktų pagrindą be jokių abejonių konstatuoti faktinę aplinkybę, kad G. N. laikomas šuo priklauso agresyvių šunų kategorijai. Šiuo atveju aukščiau paminėtas 2010-12-15 tarnybinis raštas, kuriame išdėstyta neturinčių specialių kinologijos žinių Institucijos pareigūnų nuomonė apie tai, kad G. N. laiko agresyvios veislės (amerikiečių Stafordšyro terjeras) šunį, nėra ir negali būti laikomas patikimu ir pakankamu įrodymu, patvirtinančiu aplinkybę dėl šuns priklausymo agresyvių šunų kategorijai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyti ATPK 110 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis. Vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Todėl skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2010-12-21 nutarimas Nr. A11-7609, kuriuo G. N. už ATPK 110 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda - 300 Lt bauda, panaikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., 128 str., 129 str., teisėja
nutarė:
patenkinti G. N. skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2010-12-21 nutarimą Nr. A11-7609 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Šis nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.