Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo procesą pagal V. J. skundą, dėl S. L. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2015 m. birželio 3 d. gautas V. J. privataus kaltinimo skundas, dėl (duomenys neskelbtini) pareigūno S. L. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka dėl V. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo, šmeižimo ir įžeidimo.

Kauno apylinkės teismo 2015-06-08 nutartimi privataus kaltinimo procesą atsisakyta pradėti, nustačius, jog privataus kaltinimo pareiškime nurodytų veikų aprašymai atitinka Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 294 str., 235 str., 236 str. ir dėl jų turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Skunde nurodoma, kad V. J. skundas atitinka Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 412 str. reikalavimus, nurodyta nusikalstamų S. L. veikų kvalifikacija yra tiksli, konkreti ir akivaizdžiai teisinga. Jis pagrįstai kaltinamas dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nukentėjusiojo V. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 str. 1 d. Teisėjas pažeidė BK 412¹ str. 1 d. 1 p. nuostatas, nors pripažįsta, kad privataus kaltinimo skunde nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra teisingi, jog nėra aiškių BK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Teisėjas neteisėtai ir nepagrįstai vertina S. L. įvykdyto V. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo pagal BK 140 str. 1 d. „tikslus ir motyvus” dar nepradėjus kaltinimo proceso pagal privataus kaltinimo skundą ir neigia dokumentais įrodytą nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 str. 1 d. bei fizinio skausmo sukėlimo faktą. Nežymaus sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 str. 1 d. bei fizinio skausmo sukėlimą nepagrįstai perkvalifikavo į savavaldžiavimą, numatytą BK 294 str.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrius 2011-01-11 išvada Nr. G 135/11 (02) priimta ne dėl savavaldžiavimo, o dėl V. J. patirtų sužalojimų. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nuslėptas fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam, rašoma tik apie nežymų sveikatos sutrikdymą.

Skundžiamojoje nutartyje V. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 str. 1 d. bei fizinio skausmo sukėlimo fakto, 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. numatytų nusikaltimų perkvalifikavimo į savavaldžiavimą numatytą BK 294 str., nepagrįstumą patvirtina prie skundo prijungti įrodymai ir juose akivaizdžios nukentėjusiojo šmeižimo, įžeidinėjimo aplinkybės: Kauno apygardos prokuratūroje prokurorė 2010-11-26 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. P-1888, P-1928, 1942, P-1974 (2015-06-03 skundo priedas Nr. 17) nurodė: „Iš pareigūnų paaiškinimų matyti, kad jie turėjo duomenų apie V. J. psichinę negalią. V. J. patalpinimas į med. įstaigą dėl jo elgesio policijos nuovados patalpose, t.y. dėl bandymo diržu smaugtis ar imitavimo tai daryti, negali būti vertinamas kaip pareigūnų piktnaudžiavimas tarnyba ar neteisėtas laisvės atėmimas, uždarant jį į psichiatrijos ligoninę ne dėl ligos (BK 146 str. 3 d.)“; Įsiteisėjusi Kauno rajono apylinkės teismo teisėjos vadovaujantis skunde nurodytais V. J. šmeižiančiais ir įžeidžiančiais S. L. teiginiais 2010-12-27 priimta nutartis baudžiamojoje byloje Nr. IT-73/210; įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo teisėjo 2011-01-27 vadovaujantis skunde nurodytais V. J. šmeižiančiais ir įžeidžiančiais S. L. teiginiais priimta nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-146-383/2011. Įstatymas nenumato, kad V. J. šmeižimas, įžeidinėjimas būtų pagrindu jo nežymaus sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 str. 1 d. bei fizinio skausmo sukėlimą perkvalifikuoti į savavaldžiavimą, numatytą BK 294 str., ir tuo pagrindu neleidžia nepradėti privataus kaltinimo proceso.

Skunde taip pat nurodoma, kad teisėjas pažeidė LR Konstitucijos 109 str. nuostatas „Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi“, „Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo“, LR Teismų įstatymo nuostatas: 4 str. - nukentėjusiojo teisę į teisminę gynybą 5 str. - nukentėjusiojo teisę į nepriklausomą nešališką ir operatyvų teismą 33 str. - atsisakė vadovautis LR Konstitucija, LR Teismų įstatymu ir kitais įstatymais, 34 str. - nukentėjusiojo teisę į tinkamą operatyvų, ekonomišką procesą teisę būti išklausytam, rungimosi, teismo nešališkumo, teismo proceso viešumo, betarpiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Teisėjas pažeidė ir BPK 407 str., 408 str., 412¹ str. nuostatas.

Skundo autoriaus manymu, nepagrįstai teigiama, jog V. J. šmeižiančiais ir įžeidžiančiais S. L. teiginiais V. J. kaltino „nusikaltimo padarymu“. S. L. sąmoninga, tyčia ne tik policijos įstaigoms, medicinos įstaigoms, bet ir prokuratūros įstaigoms, teismams, nukentėjusiojo kaimynams, Kauno rajono savivaldybės administracijos Alšėnų seniūnijai, jos seniūnui - plačiajai visuomenei skleisdamas šmeižikišką informaciją apie jį daro poveikį, kad jie patikėtų V. J. žeminančia informacija, nukentėjusįjį vertintų neigiamai ir juo nepasitikėtų, kad jie netikėtų S. L. nusikaltimų prieš V. J. padarymu, o ne V. J. kaltina „nusikaltimo padarymu“. Todėl šmeižiantys ir įžeidžiantys S. L. teiginiai nekvalifikuotini kaip pranešimu apie nebūtą nusikaltimą melagingu įskundimu arba melagingais parodymai - t.y. veikos, numatytos BK 235 str., 236 str. S. L. paskleisti ir visuomenėje paviešinti šmeižikiški teiginiai apie V. J. psichinę negalią nėra melagingas V. J., kaip padariusio nusikalstamą veiką įskundimas ar pranešimas apie žinomai nebūtą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą Teisėjas neįrodė ir įrodymų suklastojimo baudžiamajam V. J. persekiojimui pradėti fakto, todėl S. L. vykdytas V. J. šmeižimas bei įžeidinėjimas šioje baudžiamojo proceso stadijoje nėra pagal BK 236 str. kvalifikuotinos veikos. Skundžiamoje nutartyje V. J. atžvilgiu įvykdytų BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. numatytų nusikaltimų perkvalifikavimo į BK 235 str., 236 str., nepagrįstumą patvirtina prie skundo prijungti įrodymai ir juose nukentėjusiojo šmeižimo, įžeidinėjimo aplinkybės, o taip pat naujos aplinkybės. Kauno apygardos prokuratūros prokurorė R. V. 2010-11- 26 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. P-1888, P-1928, 1942, P-1974 nurodė: „Iš pareigūnų paaiškinimų matyti, kad jie turėjo duomenų apie V. J. psichinę negalią. V. J. patalpinimas į med. įstaigą dėl jo elgesio policijos nuovados patalpose, t.y. dėl bandymo diržu smaugtis ar imitavimo tai daryti, negali būti vertinamas kaip pareigūnų piktnaudžiavimas tarnyba ar neteisėtas laisvės atėmimas, uždarant jį į psichiatrijos ligoninę ne dėl ligos (BK 146 str. 3 d.)“. Įsiteisėjusi Kauno rajono apylinkės teismo teisėjos vadovaujantis skunde nurodytais V. J. šmeižiančiais ir įžeidžiančiais S. L. teiginiais 2010-12-27 priimta nutartis baudžiamojoje byloje Nr. IT-73/210; Įsiteisėjusi Kauno apygardos teisme teisėjo 2011-01-27 vadovaujantis skunde nurodytais šmeižiančiais ir įžeidžiančiais S. L. teiginiais priimta nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1 S-146-383/2011; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-06-18 nutartis administracinėj byloj Nr. 1-5490-968/2014; Kauno apygardos prokuratūra ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Kauno apylinkės teismas, Kauno apygardos teismas pagal nukentėjusiojo skundus S. L. veiksmuose nenustatė BK 235 str., 236 str. numatytų nusikaltimų požymių;

Privataus kaltinimo baudžiamojo proceso metu paaiškėjus, jog V. J. atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, dėl kurių turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo procesas bus nutraukiamas ir bylos medžiaga perduodama prokurorui (BK 409 str. 5 d.). BK 409 str. 5 d. nei kiti BK straipsniai nenumato, kad dėl vėlesnio galimo būtinumo palaikyti valstybinį kaltinimą teismui būtų leidžiama atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesą pagal nukentėjusiojo V. J. skundą. Atsisakius pradėti privataus kaltinimo procesą pagal skundą ir pasitvirtinus V. J. nurodytoms aplinkybėms, esant reikalui negalės būti palaikomas ir valstybinis kaltinimas - nebus greitai, išsamiai atskleistos visos S. L. įvykdytos nusikalstamos veikos (BPK 1 str.). Teisėjas pažeidė BK 407 str. nuostatą kuri numato, kad privataus kaltinimo bylose ikiteisminis tylimas neatliekamas. Teisėjas nukentėjusįjį V. J. nutartyje nepagrįstai ir neteisėtai vadina pareiškėju, o ne nukentėjusiuoju.

Skunde taip pat nurodoma, kad yra visos sąlygos BPK 229 str. taikymui. Pagal teismingumą V. J. skundas turi būti nagrinėjamas Kauno apylinkės teisme, Kauno apygardos teisme. Iš LITEKO sistemoje nurodytų Kauno apylinkės teisme nagrinėtų bylų medžiagos, jog absoliuti dauguma Kauno apylinkės teisme teisėjais dirbančių yra šališki V. J. atžvilgiu - jie atvirai vykdė antikonstitucinę veiklą, pažeidinėjo LR Teismų įstatymo nuostatas, teoriškai ir praktiškai į Įgyvendino Molotov - Ribentrop pakto bei jo slaptųjų protokolų nuostatas - sovietizaciją, rusinimą, kolonizaciją, okupacijos ir aneksijos pasekmes, siekė neteisėtu būdu pakeisti; Lietuvos konstitucinę santvarką - slėpdami S. L. ir / ar jo bendrininkų nusikalstamas veikas V. J. atžvilgiu. Šie asmenys bendrauja su kitais Kauno apylinkės teisme teisėjais, todėl yra pagrindas nušalinti visus Kauno apylinkės teismo teisėjus ir / ar teisėjais įdarbintus asmenis nuo šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Tą patvirtina Kauno apylinkės teismo pirmininko elgesys bei 2015-06-08 nutartis, Kauno apylinkės teismo veiksmai politinėje baudžiamojoje byloje Nr. 1-576-749/2015, vykdytas V. J. šmeižimas, jo pagrindu skirtos teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės, KAT teisėjais įdarbintų asmenų politinėje baudžiamojoje byloje Nr. 1-576-749/2015, vykdomas V. J. šmeižimas nepagrįstas ir neteisėtas nukentėjusiojo orumo žeminimas, reikalavimas tirti jo pakaltinamumą, ribotą pakaltinamumą ar nepakaltinamumą, ir priimti sprendimai, o taip pat teisėjų sistemingas atsisakymas atvykti bylos Nr. 1-576-749/2015 teismo posėdžius - tuo grubiai pažeidžiant jo procesines teises į gynybą nuo Kauno apygardos teismo pirmininko organizuotų kaltinimų. S. L. ir / ar jo policijos pareigūnais įdarbinti bendrininkai turi ilgamečių ryšių bei pažinčių su Kauno apylinkės teismo teisėjais, dalis iš jų yra dirbę prokurorais ir glaudžiai bendradarbiavę su S. L., jie laikytini potencialiais bendrininkais. Kauno apygardos teisme visi dirbantys teisėjai gali būti šališki jo atžvilgiu ir Kauno apylinkės teisme bei Kauno apygardos teisme nėra galimybių užtikrinti teisingumo interesus. BPK 57 str., 58 str. numato, kad teisėjui gali būti pareiškiamas nušalinimas, kai yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo šališkumo. Dėl V. J. 2013-08-23 Kauno apygardos teismui siųsto sveikinimo, šio teismo pirmininko iniciatyva buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, bei jam šiuo metu yra pareikšti kaltinimai dėl Kauno apygardos teisėjais įdarbintų asmenų pažeminimo, nepagarbos teismui. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-749/2015 nukentėjusiaisiais asmenimis pripažinti baudžiamąsias bylas Kauno apygardos teisme nagrinėjantys teisėjai, atsižvelgiant į tai, kad jie yra kolegos su kitais baudžiamąsias bylas nagrinėjančiais teisėjais, neabejotinai bendrauja, yra gerai pažįstami, susiję hierarchiniais - tame tarpe ir administravimo ryšiais su teismo pirmininku, todėl baudžiamąsias bylas nagrinėjantys teisėjai gali būti ir yra iš anksto nusistatę V. J. atžvilgiu, bei šališkai nusiteikę, turi teisinį suinteresuotumą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. J. skundas atmestinas.

Dėl nušalinimo.

Skunde reiškiamas prašymas nušalinti visus Kauno apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo teisėjus nenagrinėtinas. Baudžiamojo proceso įstatymas expressis verbis nenumato galimybės (baudžiamojo proceso dalyvio teisės) šalinti nuo bylos (skundo) nagrinėjimo visą teismą kaip jurisdikcinę, teisinius ginčus ir bylas nagrinėjančią instituciją. Skundą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo pagrindų taip pat nenustatyta.

Pažymėtina, kad teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Teismų praktikoje pažymėta, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Nagrinėjamu atveju nušalinimo pagrindų, numatytų BPK 58 str., nėra. Teisėjo priėmusio skundžiamą nutartį šališkumas yra grindžiamas tuo, kad teisėjas jau anksčiau yra nagrinėjęs V. J. skundus, t. y. iš esmės grindžiamas nesutikimu su teisėjo priimtais sprendimais, kurie netenkino V. J.. Tačiau nepalankūs sprendimai - netenkinti skundai, prašymai nėra įstatyme numatytas pagrindas nušalinti teisėjo (teisėjų) nuo bylos nagrinėjimo pagal pareiškėjo skundą. Kitų aiškiai suformuluotų pagrindų, kurie būtų nurodomi, kaip pagrindas nušalinti teisėją nenurodoma ir nepateikiama jokių objektyvių duomenų, kuriais būtų pagrįstas teisėjo šališkumas V. J. atžvilgiu. Skunde nurodomi ryšiai tarp teisėjų ir kitų asmenų, nagrinėjama baudžiamoji byla, kurie neva lemia jo netenkinančių sprendimų priėmimą ar kitokių veiksmų, kurie nėra susiję su nagrinėjama byla, nėra patvirtinti jokiais duomenimis ir laikoma, jog tai tik pareiškėjo niekuo nepagrįstas subjektyvus aplinkybių vertinimas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintą reglamentavimą priimti pareiškėjo prašomus sprendimus aukštesnysis teismas neturi teisės.

Dėl skundo.

Įvertinus skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, atitinkanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus.

BPK 407 straipsnis nustato, kad baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152, 154, 155, 165, 168 straipsniuose, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188, 313 straipsniuose, procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus šio Kodekso 409 straipsnyje numatytus atvejus.

Kaip matyti iš privataus kaltinimo skundo V. J. kaltina S. L. padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 140 str. 1 d., 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, šmeižimo ir įžeidimo. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad iš privataus kaltinimo skunde nurodytų aplinkybių t.y. veikų, kuriomis kaltinamas S. L. aprašymo matyti, jog skunde pateikta veikų kvalifikacija pagal BK 140 str. 1 d., 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. yra neteisinga. Nors skundžiamojoje nutartyje nurodytos galimos veikų kvalifikacijos, su kuriomis nesutinka pareiškėjas, tačiau ši kvalifikacija nėra galutinė, be abejonės atliekant ikiteisminį tyrimą galėtų būti keičiama. Tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad pareiškime nurodytos veikos nekvalifikuotinos pagal BK 140 str., 154 str., 155 str., todėl ir negali būti nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka ir dėl jų turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas. Nustačius, jog pareiškime nurodytos veikos nepatenka į veikų sąrašą, pagal kurias procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesą.

Įvertinus privataus kaltinimo skunde kaltinamo asmens darbovietę t.y. S. L. yra (duomenys neskelbtini) viršininkas, kurį pareiškėjas kaltina pareikalavus ateiti pas jį į kabinetą, ir vartojus smurtą policijos nuovadoje neatitinka BK 140 str. 1 d. nurodyto nusikaltimo požymių. Be to, V. J. kaltina S. L. jį įžeidus ir apšmeižus iš esmės remiantis, tuo, kad pastarasis nurodė iškviesti medicininę pagalbą V. J. ir gabenti į psichikos priežiūros įstaigą gydymui, gydytojui S. L. nurodymu buvo pateikta anot pareiškėjo šmeižianti ir įžeidžianti informacija, taip pat tokia informacija buvo teikiama ir institucijoms, bei asmenims. Tačiau įvertinus skunde išdėstytų veikų aprašymą, sutiktina su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad duomenų, kurie anot pareiškėjo neatitinka tikrovės, perdavimas medicinos įstaigos darbuotojams ar V. J. skunde nurodytoms kitoms institucijoms, seniūnui ir kt. neatitinka veikų, kurios nagrinėtinos privataus kaltinimo tvarka pagal privataus kaltinimo pareiškimus požymių. Tokio pobūdžio bylos tiriamos atliekant ikiteisminį tyrimą. Privataus kaltinimo byloje esantis Kauno apygardos prokuratūros 2010-11-26 nutarimas (b. l. 63-69), kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina, jog privataus kaltinimo skunde nurodytos aplinkybės ir nurodyto pareigūno veiksmai dėl to paties įvykio jau buvo ištirti.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas skundą, aukštesnės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, kurie yra pakankamai išsamūs (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją).

Pareiškėjas skunde aukštesniajam teismui nepateikia jokių anksčiau nežinomų ir neištirtų aplinkybių, naujų galimų duomenų šaltinių, todėl teismas, sutikdamas su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis ir iš naujo jų nebeaptarinėja.

Pažymima ir tai, kad nuo 2015 m. liepos 10 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 ir 290 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XII-1888, kurio 1 straipsnyje nustatyta pripažinti netekusiu galios 155 straipsnį. Taigi šiuo metu veika, numatyta BK 155 straipsnyje yra dekriminalizuota, todėl nors šiuo metu nėra aktualu analizuoti minėto straipsnio požymių sudėties atitikimo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2015-06-08 nutartis pagrįsta ir teisėta. Nesant įstatyminio pagrindo naikinti teismo nutartį, ji paliekama galioti, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti V. J. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.