Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja V. R., sekretoriaujant Loretai Liaučienei, dalyvaujant ieškovo V. K. atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei, institucijos, teikiančios išvadą, - Skuodo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Zitai Lenkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei S. Z., institucija, teikianti išvadą, byloje, - Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas tinkamai informuotas apie teismo posėdį, tačiau į teismo posėdį neatvyko. Teismo nustatyta, kad jis yra išvykęs į darbinę komandiruotę užsienyje, tačiau jį atstovauja jo atstovė advokatė Virginija Pargaliauskienė, ir tai laikytina tinkamu byloje dalyvaujančio asmens dalyvavimu teismo posėdyje (CPK 51 str.). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, būdama tinkamai informuota apie teismo posėdžio datą ir vietą, teismo posėdyje nedalyvavo, nedalyvavimo priežastys teismui nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia bylą nagrinėti ieškovui ir atsakovei nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė išdėstė savo atstovaujamojo poziciją, nurodydama, kad ieškinį palaiko ir prašė jį tenkinti visiškai ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai nurodė, kad ieškovas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) jo darbas susijęs su komandiruotėmis užsienyje, jo gaunamas darbo užmokestis yra vidutiniškai apie 1800 Eur per mėnesį. Paaiškino, kad ieškovas su atsakove nėra susituokę, jiems kartu gyvenant pas jo mamą, 2013-07-28 gimė jo ir atsakovės dukra. Jų bendras gyvenimas niekada nebuvo pastovus, atsakovė ne kartą, niekam nepranešusi, buvo palikusi vaiką ir išvykusi (duomenys neskelbtini) , gyveno asocialų gyvenimą. Ieškovo nuomone, atsakovė nėra socialiai subrendusi, ji neturi motinystės jausmo, vaiko priežiūros įgūdžių. Teigia, kad atsakovė su vaiku elgėsi agresyviai ir grubiai. 2015-08-31 atsakovė vėl, nieko neinformavusi, paliko vaiką ir išvyko. Nuo to laiko, ieškovo ir atsakovės ryšiai visiškai nutrūko. Iš atsakovės sesers ieškovui pavyko sužinoti, kad S. Z. neketina grįžti pas ieškovą ir vaiką. Ieškovas kartu su savo dukra gyvena pas savo mamą A. K. pastarosios gyvenamajame name. Kai ieškovas būna išvykęs į užsienį, nepilnametę dukrą prižiūri jo mama A. K.. Be to, pažymi, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) . Taip pat nurodo, kad atsakovė pastovios gyvenamosios vietos neturi, kiek jam žinoma, ji gyvena pas savo mamą socialiniame vieno kambario būste (duomenys neskelbtini) jame dažnai lankosi asocialūs asmenys.

Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, teikdama išvadą byloje, paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje iš Plungės vaiko teisių apsaugos skyriaus gautas pranešimas apie tai, kad atsakovė turėtų būti pagimdžiusi vaiką, kad ji yra augusi socialinės rizikos šeimoje, vėliau - vaikų globos namuose, taip pat, kad S. Z. turi lengvą protinį atsilikimą, neturi nuovokos, socialinių įgūdžių auginti vaiką, todėl buvo siūloma patikrinti S. Z. jos gyvenamojoje vietoje. Vaiko teisių apsaugos darbuotojai nuvykus į atsakovės gyvenamąją vietą, nustatyta, kad ji su ieškovu ir vaiku gyvena ieškovo mamai priklausančiame name. Nepilnametė mergaitė viskuo aprūpinta, namuose švaru, tvarkinga. Mergaitės močiutė (ieškovo mama) labai rūpestinga, sūnui (ieškovui) dirbant užsienyje, ji pasirūpina vaiku. Vaiko ir tėvo ryšys stiprus, vaikas auga saugioje aplinkoje. Tuo tarpu atsakovė neturi motinystės įgūdžių, gyvena asocialų gyvenimą, vaiku visiškai nesirūpina, visa tai rodo motiniškos meilės ir prisirišimo vaikui nebuvimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, išvadą, teikiančios institucijos, atstovė siūlo ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. K. paaiškino, kad ji yra ieškovo mama. Jos sūnus su atsakove nėra susituokę. Ieškovas ir atsakovė gyveno kartu jos gyvenamajame name. Kol sūnus dirba užsienyje, ji mergaitę prižiūri, ja rūpinasi. Teigia, kad jos anūkės ir sūnaus ryšys yra stiprus, mergaitė viskuo aprūpinta, jai sudarytos visos gyvenimo sąlygos, kurios reikalingos mergaitės fiziniam, protiniam, dvasiniams ir socialiniam vystymuisi užtikrinti. Taip pat paaiškino, kad atsakovė nieko niekam nesakiusi dažnai išvykdavo, kiek jai yra žinoma, į Plungę pas savo mamą. Paskutinį kartą išvyko 2015-08-31, ir nebegrįžo. Papildomai nurodė, kad atsakovė jai paskutinį kartą skambino priekaištaudama dėl to, kad ieškovas kreipėsi į teismą, apie dukrą nieko neklausinėjo.

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. ir S. Z. yra nepilnametės G. K., gimusios (duomenys neskelbtini) Skuodo rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) pažyma apie šeimos sudėtį nustatyta, kad V. K., gyvenančio (duomenys neskelbtini) šeimą sudaro duktė G. K.. Skuodo rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) pažyma dėl gyvenamosios vietos nustatyta, kad V. K. savo gyvenamąją vietą deklaruoja ir gyvena (duomenys neskelbtini) , pas mamą A. K.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad V. K. turi nekilnojamojo turto – butą, esantį (duomenys neskelbtini) pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad V. K. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis nuo 2015 m. liepos mėn. ir 2015 m. rugsėjo mėn, buvo 1840 Eur. Atsakovė, būdama įpareigota teismo pateikti duomenis apie savo gaunamas pajamas iš darbo santykių, komercinių sutarčių bei kitas gaunamas pajamas, taip pat duomenis apie jos turimą registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei išlaikomus asmenis, tokių duomenų teismui nepateikė. Teismas savo iniciatyva patikrinęs duomenis apie atsakovės S. Z. įdarbinimus, nustatė, kad atsakovė S. Z. nuo (duomenys neskelbtini) “. Atsakovė jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Vienas iš vaiko interesų turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką, todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Byloje ieškovas prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Atsakovė savo pozicijos dėl šio ieškovo reikalavimo teismui nepateikė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių dukra G. K. nuo gimimo faktiškai gyvena ieškovo mamai priklausančiame gyvenamajame name. Byloje esančiais įrodymais taip pat nustatyta, kad ir šiuo metu mergaitė gyvena su tėvu – ieškovu, kuris gauna pastovias pajamas, rūpinasi dukros auklėjimu, tarp tėvo ir dukters yra susiformavęs glaudus emocinis ryšis, mergaitė turi taip pat stiprų emocinį ryšį ir su ieškovo mama – močiute. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės teigimu, ieškovo gyvenamojoje vietoje jo dukrai yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir vystytis, mergaitei užtikrinta saugi aplinka. Tuo tarpu, iš ieškovo atstovės, liudytojos paaiškinimų, Vaiko teisių apsaugos tarnybos teisme duotos išvados spręstina, kad atsakovė yra nepastovi, nesubrendusi motinystei, veda asocialų gyvenimo būdą, pastovios gyvenamosios vietos ji neturi, šiuo metu gyvena Plungėje, galimai pas savo mamą, kuri gyvena socialiniame būste, ir, kuriame lankosi asocialūs asmenys. Ieškovo teigimu, atsakovė vaiko atžvilgiu netinkamai įgyvendina tėvų valdžią, su dukra elgiasi grubiai, agresyviai. Byloje nėra duomenų, paneigiančių galimybę nustatyti nepilnametės G. K. gyvenamąją vietą su ieškovu, nepateikta jokių duomenų bei įrodymų, jog ieškovo elgesys ir auklėjimas darytų neigiamą įtaką vaiko psichikai, ar pažeistų nepilnamečio vaiko teises į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prieštaravimų nepateikė, bei rekomendavo mergaitės gyvenamąją vietą nustatyti su jos tėvu – ieškovu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu V. K. jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje (LR CK 3.168, 3.169 straipsniai).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. su T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; kategorija 72.2; 84). Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotoje praktikoje teigiama, kad didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti didesnę išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti, dalį. Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Ieškovas prašo iš atsakovės nepilnametės dukters poreikių tenkinimui priteisti išlaikymą po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad orientacinis kriterijus, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, jog vieno vaiko vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (šiuo metu yra 325 Eur). Tačiau šis išlaikymo dydžio kriterijus yra orientacinio pobūdžio ir gali būti tam tikrais atvejais didinamas arba mažinamas įvertinus vaikų poreikius bei jų tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Preziumuojama, kad abu tėvai turi vienodą pareigą išlaikyti vaikus. Įvertinus tai, kad ieškovo mėnesinės pajamos yra apie 1800 Eur, jis turi nekilnojamojo turto, o atsakovė dirba vos keletą savaičių ir duomenų apie jos gaunamą darbo užmokestį nėra, atsakovė jokio turto neturi, taip pat į tai, kad ieškovo reikalaujamas išlaikymo dukrai dydis yra mažesnis, nei minimalus, būtinas vaiko bent minimaliems ir reikalingiausiems poreikiams tenkinti, įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo nepilnametei šalių dukrai tenkintinas visiškai, ir iš atsakovės priteistinas išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis po 50 Eur per mėnesį iki G. K. pilnametystės (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Ieškovas skirtinas priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teisėmis (CK 3.190 str.). Išlaikymo mokėjimas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vaikui išlaikymo neteikia nuo 2015-09-01, nustatytinas nuo 2015-09-01 iki vaiko pilnametystės (LR CK 3.200 str.). Kadangi išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokamomis jos indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms gali būti kreipiamasi dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 31 Eur sumokėtas žyminis mokestis už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir 600 Eur už teisines paslaugas, viso 631 Eur.

Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškinį patenkinus visiškai, atsižvelgiant į tai, kad procesiniai dokumentai šioje byloje teismui buvo pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, iš atsakovės valstybei priteistinas 15 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui (50 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) (85 str. 1 d. 3 p., 80 str. 7 d.). Ieškovui patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 31 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo priteistinos iš atsakovės (CPK 80 str. 1 d. 5 d., 80 str. 7 d., 93 str. 1 d.).

Kaip minėta, ieškovas patyrė 600 Eur dydžio išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro 450 Eur procesinių dokumentų parengimo išlaidos, 150 Eur atstovavimo byloje išlaidos.

CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Tai reiškia, kad teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, jog nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Teismas, įvertindamas ieškovo ieškinio turtinį, apimtį ir reikalingas darbo ir laiko sąnaudas šiam ieškiniui paruošti, be kita ko, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo atstovė teismui teikė papildomus įrodymus, sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti 450 Eur ieškinio parengimo išlaidų. Tačiau atstovavimo teisme 150 Eur dydžio išlaidos mažintinos iki 70 Eur, nes 2015-11-12 parengiamasis posėdis, kurio metu pereita į teismo posėdį, truko mažiau nei vieną valandą, byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, byla nėra sudėtinga ir nereikalaujanti specialių teisinių žinių.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė sugrąžinti per klaidą primokėto 10 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovui paaiškintina, kad jo per klaidą primokėtas žyminis mokestis teisme nebuvo įskaitytas, todėl dėl 10 Eur permokėto žyminio mokesčio grąžinimo ieškovas turėtų tiesiogiai kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.

Teisme patirtos 3,15 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Skuodo rajono apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), vadovaujantis protingumo principu, iš atsakovės nepriteistinos, nes jos nežymiai viršija įstatyme nustatytą minimalų išieškotiną jų dydį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti G. K., gimusios (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos tėvu V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai G. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) . iki dukters G. K. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovą V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko G. K., gimusios 2013-07-28, asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai, sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.

Priteisti iš atsakovės S. Z. 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio valstybei, sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį – įmoka už priteistą žyminį mokestį, ir civilinės bylos numerį Nr. e2-521-995/2015.

Priteisti iš atsakovės S. Z. 551 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. K..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.