Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 2 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. N. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniui dalyvaujant Č. K. B., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas P. N. skundu bei patikslintu skundu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau - VTEK) 2006 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. KS-16; 2) pavesti atsakovei atlikti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau – Priežiūros komisija) pirmininko Č. K. B. veiklos tyrimą atsakant, ar jis nepažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatų ir priimti naują sprendimą; 3) įpareigoti atsakovę: a) priimti sprendimą dėl deklaravusio viešųjų ir privačių interesų konfliktą Priežiūros komisijos pirmininko Č. K. B. nusišalinimo rengiant, svarstant bei priimant asmeniškai ir kolegialiai sprendimus azartinius lošimus organizuojančių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Grand Casinos Europa" ir UAB „Grand Casino World" klausimais; b) kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą dėl Įstatymo papildymo nuostata, draudžiančia eiti prižiūrinčios ir kontroliuojančios valstybinės institucijos vadovo pareigas asmenims, deklaravusiems viešųjų ir privačių interesų konfliktą su asmenimis, susijusiais su prižiūrimais ir kontroliuojamais subjektais turtiniais ir valdymo ryšiais. Nurodė, kad reikalavime keliamais klausimas jis 2006 m. kovo 8 d. kreipėsi į atsakovę, kuri skundžiamu 2006 m. balandžio 13 d. sprendimu Č. K. B. veiklos tyrimo nusprendė nepradėti, o klausimas dėl Č. K. B. galimybės eiti Priežiūros komisijos pirmininko pareigas nenagrinėtas iš viso. Pareiškėjas skunduose nurodė savo argumentus, kurių pagrindu mano, kad minėtas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas. Taip pat pažymėjo, kad kaip Priežiūros komisijos narys ir Lietuvos Respublikos pilietis yra suinteresuotas, kad nebūtų pažeidinėjami įstatymai, todėl turi teisę skųsti VTEK sprendimą.

Atsakovė VTEK prašė skundą palikti nenagrinėtu, o bylą nutraukti. Nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja specialus – Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Jo 23 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog VTEK sprendimai gali būti skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo nuorašo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. Suinteresuotu asmeniu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 48 straipsnio 2 dalies, Įstatymo 15 straipsnio, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 4 punkto ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 straipsnio prasme laikytinas valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, kurį VTEK pripažįsta pažeidusiu Įstatymo reikalavimus, nes toks sprendimas sukelia jam neigiamas pasekmes. Kaip dirbantis valstybinėje tarnyboje asmuo vykdo Įstatymo nuostatas, kontroliuoja atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų vadovai ar jų įgalioti atstovai, todėl tinkamu suinteresuotu asmeniu šioje byloje laikytina ir VTEK sprendimą galėtų skųsti Priežiūros komisija kolegialiai, įgaliojant atitinkamą komisijos narį pateikti teismui skundą. VTEK jokių P. N. teisių nepažeidė. Šios išvados atitinka Vilniaus apygardos administracinio teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2004 m. kovo 22 d., 2005 m. gegužės 20 d. ir 2004 m. gegužės 13 d. nutartys). Taip pat nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, jog pareiškėjas su skundu teismui pateikė daug papildomų dokumentų, kurių nebuvo teikęs VTEK, tačiau jie nekeičia bylos esmės.

Tretysis suinteresuotas asmuo Č. K. B. su skundu nesutiko, palaikė atsakovės poziciją dėl bylos nutraukimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 2 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu. Teismas, sistemiškai vadovaudamasis Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 6 ir 7 dalių (2003 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-1809 redakcija), ABTĮ 5 straipsnio l dalies nuostatomis, nusprendė, kad Įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje minimu suinteresuotu asmeniu, galinčiu skųsti VTEK sprendimus, laikytini: 1) valstybės ar savivaldybių institucijų vadovai ar jų įgalioti atstovai; 2) kitos institucijos, jeigu tai numato jos veiklos tvarką nustatantis įstatymas; 3) asmuo, kurio atžvilgiu buvo atliktas tyrimas ir priimtas jį netenkinantis (t. y. pažeidęs jo subjektines teises arba įstatymų saugomus jo interesus) komisijos sprendimas. P. N. kreipimasis į teismą neatitinka nei vieno iš šių kriterijų, tame tarpe ir reglamentuotų ABTĮ 5 straipsnio 3 dalyje, tad teismas nusprendė, kad jis į teismą su skundu kreipėsi nepagrįstai. Teismas taip pat pažymėjo, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. AS(10)-215/2004).

II.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 2 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš esmės. Nurodo, kad jis kaip Priežiūros komisijos narys yra viešojo administravimo valstybės pareigūnas. Azartinių lošimų ir loterijų įstatymais nustatyta, kad Priežiūros komisija (jos nariai) prižiūri ir kontroliuoja lošimus ir loterijas organizuojančių subjektų veiklą. Jo pareiga ginti šiais įstatymais saugomus interesus, prižiūrėti ir kontroliuoti, kad lošimų ir loterijų bendrovės nepažeistų įstatymų nuostatų, o Priežiūros komisija nepriimtų bendrovėms palankių ir įstatymams prieštaraujančių sprendimų. Tokie sprendimai yra galimi, nes kai kuriuos narius sieja artimi ryšiai su bendrovių vadovais. Priežiūros komisijos pirmininkas nurodė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje deklaracijoje asmenį, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas, kadangi šis asmuo yra vienos lošimų bendrovės valdybos narys, o antros - savininkas, o jis ir žmona iš šio asmens yra gavę piniginės naudos. Jis tik du kartus iš 20 nusišalino priimant sprendimus šių bendrovių klausimais, o dvejais atvejais jo balsas nulėmė palankų sprendimą. Siekdamas apginti Azartinių lošimų ir loterijų įstatymais saugomus interesus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi bei Įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 6 punktu, jis kreipėsi į VTEK prašydamas atlikti tyrimą, ar Priežiūros komisijos pirmininkas nepažeidžia Įstatymo, ir įvertinti jo veiksmus. Pateikė konkrečius faktus. VTEK neprašė pateikti papildomos ir tikslesnės informacijos dėl Č. K. B. ryšių su T. K. ir lošimų bendrovėmis, nepakvietė į posėdį, kuriame buvo svarstytas jo pareiškimas. VTEK turėjo Č. K. B. deklaracijas ir kitą informaciją, kuri patvirtina įstatymo pažeidimus. Atsainiai išnagrinėjusi klausimą, VTEK priėmė sprendimą atsisakyti atlikti tyrimą ir įvertinti Priežiūros komisijos pirmininko veiksmus, motyvuodama, kad jis komisijos posėdyje nepateikė tikslesnės informacijos dėl Č. K. B. ryšių su T. K. ir lošimus organizuojančiomis bendrovėmis. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Konstitucijos 33 straipsniu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi jis pateikė skundą teismui. Mano, kad teismas turėjo jį išnagrinėti (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p., 19 str. 5 d.). Išvada, kad jo asmeninės teisės nėra pažeistos, todėl jis negali būti suinteresuotu asmeniu ir turėti kreipimosi į teismą teisę, neteisinga, nes Įstatymo 22 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 6 dalies 6 ir 7 punktai, 23 straipsnio 7 dalis nenustato suinteresuotų asmenų, turinčių kreipimosi į teismą teisę, kategorijų, o tik reglamentuoja, kas turi teisę kontroliuoti Įstatymo vykdymą (23 str. 1 d.) ir kokiais atvejais VTEK atlieka tyrimus (23 str. 6 d. 6 ir 7 p.). Mano, kad teisė kontroliuoti viešuosius ir privačius interesus nesuteikia išskirtinės - tik šiems subjektams kreipimosi į teismą - teisės. Be to, logiškai mąstant nesuprantama, kodėl suinteresuotais asmenimis ir turinčiais teisę kreiptis į teismą pripažinti tik tie asmenys, kurių yra pažeistos asmeninės teisės, bet nepripažinti asmenys, kurie pateikia informaciją, kad kitas asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, nesilaiko šio įstatymo nuostatų. Juk aišku, kad pateikęs informaciją asmuo yra suinteresuotas, kad būtų apginti ne jo, o įstatymo saugomi interesai. Konstitucijoje numatyta kiekvieno piliečio pareiga ginti valstybę, įskaitant ir jos įstatymus. Nei Įstatyme, nei kituose teisės aktuose neišaiškinta suinteresuotų asmenų sąvoka. Šiuo įstatymu nenustatyta, kad suinteresuotais asmenimis nelaikomi tie asmenys, kurie pateikia informaciją apie dirbančių valstybinėje tarnyboje asmenų Įstatymo pažeidimus. Teismo išvada prieštarauja Konstitucijos 33 straipsniui, kuris visiems piliečiams laiduoja teisę apskųsti valstybės įstaigų sprendimus ir, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas (6 str.). Joje nenumatyta, kad žemesniais aktais asmenys būtų skirstomi į suinteresuotus ir nesuinteresuotus ir dėl to būtų atimta jiems teisė kreiptis į teismą, siekiant apginti įstatymų saugomus interesus. Minėta išvada prieštarauja ABTĮ 22 straipsnio 1 daliai, kuria nustatyta, kad paduoti skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administravimo akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, neatsižvelgiant į tai, ar jie suinteresuoti asmenys, ar ne. Ši išvada prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 2 daliai, kuria nustatyta, kad šis įstatymas garantuoja piliečių ir kitų asmenų į teisingą ir nešališką jų prašymų nagrinėjimą viešojo administravimo institucijose (VTEK yra tokia institucija) bei pagrįstą prašymų sprendimą, taip pat teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą neatsižvelgiant į tai, ar jie suinteresuoti asmenys, ar ne. Teigia, kad jo skundas atitinka ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto bei 22 straipsnio 1 dalies kriterijus. Taip pat pažymi, kad VTEK nurodė, jog sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o šio teismo teisėjas priėmė nutartį nagrinėti pateiktą skundą. Vadinasi VTEK ir teisėjas pripažino, jog skundas atitinka administracinės bylos nagrinėjimo kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio, reglamentuojančio teisę kreiptis gynybos į teismą, 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo nuorašo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. Remiantis šiomis teisės normomis byloje būtina nustatyti, ar pareiškėjas laikytinas suinteresuotu asmeniu, turinčiu teisę kreiptis į teismą dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2006 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. KS-16 panaikinimo.

Minėtu sprendimu buvo nuspręsta nepradėti tyrimo dėl trečiojo suinteresuoto asmens Priežiūros komisijos pirmininko Č. K. B. veiklos. Šis sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus ir įvertinus pareiškėjo P. N. Įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 6 punkto pagrindu pateiktą informaciją apie galimą minėto trečiojo suinteresuoto asmens viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybinėje tarnyboje. Įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 6 punkte numatyta VTEK teisė pavesti institucijos vadovui ar jo įgaliotam atstovui atlikti arba pati atlikti tyrimą, jeigu yra gauta pagrįsta informacija, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, nesilaiko šio įstatymo reikalavimų. Pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo nurodytas jo manymu esantis Č. K. B. viešųjų ir privačių interesų konfliktas valstybinėje tarnyboje tiesiogiai pažeidžia jo paties (P. N. ) teises ar įstatymo saugomus interesus, nėra. Skundžiamas VTEK sprendimas pareiškėjui tiesiogiai nesukuria jokių teisių ar pareigų. Pareiškėjui, kuris, jo teigimu, į teismą kreipėsi kaip Priežiūros komisijos narys, vykdydamas jam kaip valstybės pareigūnui numatytas funkcijas ir suteiktas teises, vienasmeniškai Įstatymo nuostatų vykdymo kontrolė nėra pavesta (Įstatymo 22 straipsnis, Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 739). Tad, remiantis išdėstytais argumentais, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatavo pareiškėją neturint reikalavimo teisės.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje, kuriuo vadovaujasi pareiškėjas, numatyta teise kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą jis pasinaudojo kreipdamasis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 6 punktas). Minėtame straipsnyje piliečiams laiduojama teisė apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus nėra absoliuti. Ji detalizuota jau minėtuose įstatymuose, kuriuose teisė apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus laiduojama suinteresuotiems asmenims.

Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad pagrindo tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra, tad pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo P. N. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.