Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.2.1; 2.1.15.3.3.2.

NUOSPRENDIS

2017 m. lapkričio 30 d.

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, dalyvaujant nukentėjusiajam J. V., prokurorei Daliai Stefai Ramanauskienei, kaltinamiesiems: N. L., J. J., jų gynėjams advokatams Vaclovui Šerlinskui, Tomui Leščinskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas ir

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (BK 97 str.), kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. L. ir J. J. 2016 m. lapkričio 22 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), N. L. namų kambaryje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe po konflikto su J. V. dėl per garsiai leidžiamos muzikos, N. L. tyčia galva sudavė nukentėjusiajam J. V. vieną smūgį į galvą, nuo ko J. V. nugriuvo ant grindų. Po to, gulintį ant grindų nukentėjusįjį bendrai su J. J. spardė– J. J. į veidą, o N. L. – į nugarą, šonkaulius – taip suduodami bendrai apie 20 smūgių padarė dvi muštines galvos žaizdas ir poodinę kraujosruvą dešinėje momeninėje - smilkininėje srityje, galvos smegenų kairiosios pakaušinės skilties sumušimą, veido sumušimą, nulaužė dviejų viršutinių dantų vainikus, spyriais į nugarą ir šonkaulius sukėlė fizinį skausmą, kas nukentėjusiajam J. V. bendrai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl pareikštų kaltinimų N. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pas jį atėjo J. J., atsinešė alaus, jie sėdėjo ir šnekėjosi. Jo kaimynas J. V. įėjo į namus ir pradėjo įžeidinėti. Jie susigrūmė ir pargriuvo. Griūdamas savo galva susidaužė su J. V. galva. Jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, todėl nuėjo į vonios kambarį praustis. Išėjęs iš vonios rado J. V. ir J. J. gulinčius ant grindų. J. J. buvo ant J. V.. Norėdamas juos išskirti, J. J. nutraukė nuo J. V.. Kadangi J. V. buvo kruvinas, todėl J. J. iškvietė medikus. Jis J. V. nesužalojo, jo nespardė.

Kaltinamasis J. J. kaltę pripažino ir parodė, kad 2016 m. lapkričio 22 d. vakare buvo pas N. L.. Iš jo automobilio sklido muzika. Po kiek laiko į N. L. namus įėjo J. V., kuris pasakė, jog per garsiai groja muzika. J. V. pasakė, kad jie nori ir klausosi muzikos, o jeigu kas nepatinka, tegul kreipiasi į policiją. J. V. pradėjo juos įžeidinėti. N. L. susikibo su J. V. ir vienas kitam sudavė smūgius - grūmėsi ant grindų. Kadangi J. V. puolė ir jį, todėl jis sudavė smūgius. Nepastebėjo, ką tuo metu veikė N. L.. Nustojo mušti, pamatęs, kad J. V. nebeturi jėgų priešintis. Pamatęs, jog reikalinga pagalba, iškvietė policijos pareigūnus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų N. L. ir J. J. kaltumas įrodytas šiais duomenimis:

Nukentėjusysis J. V. parodė, kad 2016 m. lapkričio 22 d. buvo išgėręs alkoholio savo namuose (duomenys neskelbtini). Kelias dienas kaimynystėje, name Nr. 24, kuriame gyvena N. L., garsiai grojo muzika. Apie 21 val., norėdamas pailsėti, nuėjo pas kaimyno paprašyti, jog pritildytų muziką. Pro neužrakintas duris įėjo į vidų. Jį pasitiko kaimynas N. L., kurio paprašė pritildyti muziką. Neneigia, kad galėjo pavartoti ir necenzūrinių žodžių. N. L. nieko neatsakė ir iš karto savo galva trenkė jam į galvą. Nuo smūgio nugriuvo, bet sąmonės neprarado. Tada prišoko N. L. draugas ir ėmė jį spardyti į įvairias kūno vietas. Jį spardė ir N. L.. Nuo smūgių prarado sąmonę ir atsigavo tik Klaipėdos ligoninėje. Apie tai, kad buvo sumuštas, kitą dieną sužinojo sūnus ir brolis. Vėliau brolis M. V. pasakojo, jog buvo nuvažiavęs pas N. L. aiškintis jo sumušimo aplinkybių. Name buvo N. L. ir dar vienas vaikinas, kurio rankų krumpliai buvo raudoni, o N. L.rūbai buvo kruvini, nei vienas iš jų nebuvo sužalotas. Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriuje gydėsi tris dienas. Nuo smūgių koja į veidą buvo sulaužytas dantų vainikas, nuskeltas priekinis dantis. Žala jam atlyginta, civilinio ieškinio nereiškia.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2017 m. sausio 9 d. išvada Nr. G 60/2017(03) nustatyta, kad nukentėjusiajam J. V.nustatyti kūno sužalojimai: dvi muštinės galvos žaizdos ir poodinė kraujosruva dešinėje momeninėje-smilkininėje srityje, galvos smegenų kairiosios pakaušinės skilties sumušimas, veido sumušimas, nulaužti dviejų viršutinių (11, 23) dantų vainikai. Sužalojimai atitinka įvykio laiką, padaryti sumušus bukais daiktais, galimai, smogiant galva ir spardant. Dėl galvos traumos (galvos smegenų sumušimo be ryškių neurologinių židinių požymių) padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, smūgiai į nugarą ir į šonkaulius gali būti vertinami kaip fizinis skausmas (1 t., b.l. 40-41).

Liudytoja L. K.- Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėja- parodė, kad 2016 m. lapkričio 22 d., 21 val. 32 min. Tauragės apskrities VPK budėtojas nurodė reaguoti į įvykį- vykti į (duomenys neskelbtini), nes pranešėjas nurodė, jog kieme 4-5 nepažįstami asmenys sumušė kaimyną. Nuvykus nurodytu adresu, duris atidarė J. J., kuris tvirtino, kad nieko nenutiko. Įėjo į namus ir svetainėje pamatė ant grindų gulintį vyrą - veidu į grindis, ant pilvo. Prie stalo, apstatyto alkoholio buteliais, sėdėjo vyras, prisistatęs namo šeimininku. Abu vyrai buvo akivaizdžiai neblaivūs. Medikai pakėlė nuo grindų sužalotą vyrą kruvinu veidu. Medikai vyrą skubiai išgabeno į ligoninę. J. J. tuo metu aiškino, kad nukentėjusysis išspyręs namo duris, įsibrovė į vidų, puolė namo šeimininką ir jie susimušė. Namo šeimininkas N. L. nieko neaiškino. Jo rūbai buvo ištepti krauju. Namo durys nebuvo sulaužytos, nes jas atrakino J. J..

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2016-11-22, 21,27 val. J. J. pranešė, jog prieš 15 min. kaimyną lauke sumušė 4-5 nepažįstami jaunuoliai- spardė, sužalodami galvą, šiuo metu pasišalinę. Papildoma informacija- J. V. paaiškino, kad sumušė kaimynas (1 t., b.l. 13).

2017 m. gegužės 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 15-16) bei jo priedais – fotolentelėmis (b.l. 17-18) nustatyta nusikaltimo padarymo vieta – namas ir jo svetainė, esantys (duomenys neskelbtini).

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nors kaltinamasis N. L. savo kaltės nepripažįsta, nurodydamas, kad smūgį galva J. V. sudavė gindamasis, o J. J. nurodo visus smūgius sudavęs tik jis vienas, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo J. V. parodymais. Nukentėjusysis nuosekliai teigia, kad pirmas smūgį galva jam sudavė N. L., o nuo šio smūgio nugriuvusį ant grindų spardė abu kaltinamieji. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir specialisto išvadoje nustatytų sužalojimų būdas ir lokalizcija. Kaltinamųjų parodymų nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, todėl teismas juos vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ar švelninti savo padėtį.

Taigi visi šie įrodymai patvirtina, kad J. J. ir N. L., veikdami bendrininkų grupe, mušdami ir spardydami padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamųjų veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusysis pateikė teismui pareiškimą, kad kaltinamasis J. J. jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą atlygino, jo atsiprašė, jis jam atleido, todėl prašo jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs <...> nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu; yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms išvardytoms sąlygoms teismas gali spręsti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Tačiau būtina pabrėžti, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju nėra absoliuti nusikalstamą veiką padariusio asmens teisė, kurią teismas privalėtų besąlygiškai įgyvendinti, todėl esant nors ir visoms nurodytoms sąlygoms, teismas gali, tačiau jokiu būdu neprivalo taikyti BK 38 straipsnio nuostatų.

Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad yra formalūs BK 38 str. nurodyti pagrindai. Kaltinamasis J. J. nuo pat nusikalstamos veikos padarymo pradžios siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, klaidino policijos pareigūnus pranešdamas, kad nukentėjusįjį sumušė 4-5 nepažįstami asmenys. Savo kaltę pripažino tik teisiamajame posėdyje, dėl savo elgesio nesigailėjo, kritiškai jo nevertino. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis pažeidė vieną iš svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymais ginamų prigimtinių asmens teisių – teisę į kūno neliečiamumą, jo padaryta veika yra smurtinė, nukreipta į žmogaus sveikatą.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 594,93 Eur dydžio civilinį ieškinį padarytai žalai už J. V. gydymą, atlyginimo. Ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo N. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. J. J. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamieji nusikalto, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo tiesioginės reikšmės nusikaltimo padarymui bei veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d., 1p. 9p.)

BK 41 str. numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamieji padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje nėra teisti, abu yra psichikos sveikatos centro įskaitoje (t.1., b.l. 88, 129). J. J. nebaustas, N. L. baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 1., b.l. 94-95), nukentėjusysis J. V. jiems atleido, žala jam atlyginta, todėl atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes teismas mano, kad bausmės tikslus bus galima pasiekti paskyrus kaltinamiesiems prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-307 str., teismas

nusprendžia:

N. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo N. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – nekeisti.

J. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje:

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš N. L. ir J. J. solidariai 594,93 Eur žalos atlyginimą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai už J. V. gydymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.