Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Tomui Žukauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, BK 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. spalio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme - 20 MGL bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 mėnesių laisvės atėmimas ir 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 6 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, 1 metų laikui paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis - įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti savo Probacijos tarnybai nurodytuose namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laiku įpareigojant gydytis priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų stacionariai („Minesota“ programoje arba nuo alkoholio/narkotikų priklausomų žmonių psichosocialinės reabilitacijos centre), gydantis visą gydymosi kursą, pradedant gydytis per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, įpareigojant Probacijos tarnybą tarpininkauti/padėti dėl gydymosi pradėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B. nuteistas už tai, kad 2024 m. gegužės 20 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini), iš nepažįstamo asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo reikmėms už 50 eurų įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne daugiau kaip 0,8521 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,00056 g narkotinės medžiagos karfentanilio, kurią laikė prie savęs iki 2024 m. gegužės 20 d. 15.30 val., kai prie (duomenys neskelbtini), narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. B. atžvilgiu, padarė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas trylika kartų, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirba, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra keliami kaltės ar nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimai, nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, prašoma palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos 2024 m. rugpjūčio 8 d. baudžiamąjį įsakymą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. BPK 422 straipsnio 1 dalis numato, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad kaltinamajam padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka. BPK 425 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Taigi, teismas, po baudžiamojo įsakymo priėmimo gavęs kaltinamojo prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme ir išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės turi diskrecijos teisę spręsti dėl kaltinamajam skirtinos bausmės ir nėra saistomas su baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Tokiu atveju bausmės skyrimo klausimas sprendžiamas laikantis bausmės skyrimo nuostatų, įtvirtintų BK VIII skyriuje (BK 54-66 straipsniuose).

8. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. baudžiamuoju įsakymu A. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. paskirta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės tesimo Jonavos rūmų 2022 m. spalio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes visiškai sudedant, ir A. B. paskirta gautinė subendrinta bausmė – 20 parų arešto ir 20 MG (1 000 eurų) dydžio bauda. 2024 m. rugpjūčio 23 d. apylinkės teisme buvo gautas A. B. prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu paskirdamas griežtesnę bausmės rūšį nuteistajam A. B., nei buvo skirta baudžiamuoju įsakymu, BPK nuostatų nepažeidė.

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam A. B. paskirta bausmė padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkančia proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas 13 kartų, inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (baudos), teistumas neišnykęs, daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, paskirtų baudų nemoka, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, pripažįsta, kad yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų vartojimo. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

10. Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra numatęs alternatyvias bausmes: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki 2 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas A. B. skyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. griežčiausią straipsnio dispozicijoje numatytą bausmę, jos dydį nustatydamas artimą minimaliam. Kadangi nuteistasis pilnai prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, davė parodymus, tai leido byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir tai, kad nedelsiama reali bausmė, paskirta atlikti kalėjime, kaltinamojo priklausomybės ir poreikio svaigintis nepakeis, todėl A. B. turi būti suteikta galimybė sustoti griauti savo gyvenimą, atidedant paskirtos bausmės vykdymą vidutiniam laikui, skinat intensyvią priežiūrą ir įpareigojimą stacionariai gydytis dėl priklausomybės nuo narkotinių/psichotropinių medžiagų ir alkoholio.

11. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam A. B. bausmės rūšį ir dydį, įsigilino į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, kad gailisi padaręs nusikaltimą, kaltę pripažino, šiuo metu gydosi priklausomybę narkotinėms/psichotropinėms medžiagoms. Vis dėlto, kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo paskirti nuteistajam A. B. švelnesnę bausmės rūšį. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad nuteistasis iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo buvo net trylika kartų teistas, teistumas neišnykęs, paskutinį kartą teistas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, t. y. už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Taigi, akivaizdu, kad ankstesni teistumai ir paskirtos bausmės jokios teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė, kadangi jis sistemingai nusikalsta. Svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis A. B. nuo 2021 m. liepos 6 d. iki 2022 m. birželio 29 d. 19 kartų baustas administracine tvarka, iš jų du kartus baustas už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (1 t., b. l. 116-136). Be to, aplinkybės, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, gydosi nuo priklausomybės narkotinėms/psichotropinėms medžiagoms, jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, skiriant bausmę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. B. paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, jo asmenybei bei nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinę padėtį.

12. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtu įpareigojimu būti namuose tam tikru laiku, motyvuodamas tuo, kad nusikaltimą padarė ne naktį, dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms jau gydosi, planavo išvažiuoti dirbti į užsienį. Atsakydamas į šį argumentą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad intensyvios priežiūros taikymas nėra siejamas su padarytos nusikalstamos veikos padarymo laiku, ja siekiama užtikrinti nuteistojo judėjimo stebėseną, užtikrinti bausmės paskirtį. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 5 dalis numato, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) nurodytas pareigas. Taigi, ši įstatymo norma suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti dėl intensyvios priežiūros kaltinamajam skyrimo, įpareigojimų ar baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, A. B. paskyrė intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis - įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti savo Probacijos tarnybai nurodytuose namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi ir įpareigojimą gydytis priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų stacionariai („Minesota“ programoje arba nuo alkoholio/narkotikų priklausomų žmonių psichosocialinės reabilitacijos centre). Teisėjų kolegija, įvertinusi inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nuteistojo A. B. priklausomybę narkotinėms/psichotropinėms medžiagoms, taip pat atsižvelgdama į paskirtos bausmės ir įpareigojimų paskirtį bei tikslus, konstatuoja, jog bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistajam neskiriant intensyvios priežiūros, kadangi jo vietos ir laiko kontrolė būtų perteklinė ir ribotų jo galimybę įsidarbinti. Apeliacinės teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. B. be intensyvios priežiūros, su BK 75 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytu įpareigojimu gydytis priklausomybės ligas yra proporcinga bausmė tiek nuteistojo asmenybės, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo kontekste. Tokios bausmės paskyrimas dera ir su teisingumo principo reikalavimais, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, panaikinant A. B. skirtą intensyvią priežiūrą.

13. Kauno apygardos teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 30 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad A. B. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 122,91 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, nuteistasis A. B. nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, savo vardu registruoto turto neturi, kitų duomenų apie jo turtą ir pajamas byloje nėra, todėl iš jo nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti A. B. paskirtą intensyvią priežiūrą, nustatant pareigą nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo A. B..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.