- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- 1-2789-1013/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18453-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- N. R.
- Civilinis ieškovas
- V. Š.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. R. pažeidė viešąją tvarką – 2019 m. gegužės 4 d. apie 02.00 val. prie namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kas laikytina viešąja vieta, nes laisvai prieinama bet kuriam žmogui, apsvaigusi nuo alkoholio, be jokios pagrįstos priežasties kitų žmonių akivaizdoje, kas nesustabdė nuo neteisėtų veiksmų padarymo, tyčia spardė kojomis minėto namo kieme stovėjusius V. Š. automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo padaryti įlenkimai ant priekinių dešinės pusės durelių, ant galinių dešinės pusės durelių ir galinio dešinės pusės sparno (padaryta 350 Eur žala), ir E. G. automobilį Toyota, valst. Nr (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo sulaužytas dešinės pusės priekinio žibinto laikiklis (padaryta 15 Eur žala), taip pat G. M. automobilį Jeep, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. N. automobilį Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) D. S. automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. P. automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. R. automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurių sugadinimo pretenzijų nėra, taip įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes buvo sutrikdytas kitų žmonių poilsis.
N. R. kaltinama vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kalta, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji N. R. savo kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi. Parodė, kad įvykis buvo gegužės mėnesį (data ir laikas kaltinamajame akte nurodyti teisingai). Ji ėjo iš baro su draugu ir su juo susipyko, pradėjo spardyti automobilius, kad pradėtų veikti signalizacija. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) namo kieme, nakties metu, ji nurodytoje vietoje spardė 4-5 automobilius, kadangi buvo susipykusi su draugu ir taip išliejo pyktį. Žalą atlygino visiems, nori, kad viskas greičiau baigtųsi ir tikisi, kad daugiau tokių atvejų nebus. Įvykio metu buvo neblaivi.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja N. R. parodė, kad nuo 2019 m. gegužės 3 d. apie 23.00 val. kartu su draugu E. A. bare (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė alų. Kiek išgėrė, ji pasakyti negali, bet nemažai. 2019 m. gegužės 4 d. apie 01.00 val., kai baras užsidarė, ji kartu su E. A. nuėjo namų link. Tik išėjus iš baro, ji susipyko su E. A., greičiausiai dėl to, kad buvo išgėrę. Dėl to ji labai supyko. Be to, E. A. išėjo ją palikęs. Tada ji iš pykčio pradėjo kojomis spardyti visus iš eilės gatvėje stovėjusius automobilius. Ji negali pasakyti, kiek automobilių apspardė ir ar juos sugadino, nes neatsimena. Kaip ji spardė automobilius, E. A. nematė, nes tuo metu buvo išėjęs. Ji neturėjo tikslo sutrikdyti viešąją tvarką ir sugadinti svetimą turtą, tiesiog dėl girtumo savęs nekontroliavo ir negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Įvykio metu pašalinių žmonių nebuvo. Įvykio vietoje buvo tamsu. Dėl įvykdyto ji labai gailisi ir atlygins padarytą žalą (b. l. 60).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamoji apklausta N. R. nurodė, kad 2019 m. gegužės 4 d. apie 01.00 val. ji su savo draugu E. A. išėjo iš kavinės (duomenys neskelbtini), nes ši užsidarė. Jie abu buvo girti, nes kavinėje gėrė alų. Einant namo, jie susipyko. Po to ji prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), eidama pradėjo spardyti su kojomis šalia stovinčius automobilius. Tada prie jos priėjo E. A. ir nutempė į šoną. Kadangi ji buvo labai ant jo supykusi, todėl ištrūko ir nubėgo į savo namus. Dėl savo poelgio ji labai gailisi. Ji yra sumokėjusi visiems automobilių savininkams už padarytus sugadinimus, išskyrus vieną vyrą, vardu V., kuris turi automobilį Toyota. Šiuo metu ji negali jam sumokėti 350 Eur, nes neturi tokių pinigų, bet pasistengs kuo greičiau sumokėti. Dėl savo poelgio ji labai gailisi (b. l. 64).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. Š. parodė, kad gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ties šiuo namu jis stato savo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 4 d. apie 02.00 val. jis išgirdo, kaip suveikė jo automobilio signalizacija. Jis iš karto pribėgo prie virtuvės lango ir pamatė, kad akivaizdžiai neblaivi mergina, dėvinti rožinės spalvos striukę, kojomis spardo jo automobilį. Šalia merginos nieko nebuvo. Iš pradžių jis pamanė, kad mergina spyrė į ratą. Po to mergina nuėjo prie automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir spardė jį. Tuo momentu prie merginos pribėgo jo kaimynas E. A., kuris gyvena jo name bute Nr. (duomenys neskelbtini). E. A. paėmė merginą ir nunešė link parko. Kadangi triukšmas nutilo, jis į policija iš karto neskambino. 2019 m. gegužės 4 d. apie 09.30 val. jis nuėjo prie savo automobilio ir pamatė, kad jis yra sugadintas - buvo sulankstytos dešinės pusės abi durelės ir galinis sparnas. Jis vertina padarytą žalą 450 Eur, nes vasario mėnesį jau tvarkė savo automobilį, todėl žino darbų kainas. Apie įvykį jis pranešė policijai. Po to prie jo priėjo ir kiti kaimynai, kurių automobiliai buvo apspardyti. Atpažinti merginą, kuri spardė automobilį, jis gali (b. l. 22-23).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. Š. parodė, kad kai mergina 2019 m. gegužės 4 d. apie 02.00 val. spardė jo automobilį, tai jis iš karto nenuėjo pažiūrėti, nes manė, kad buvo spirta tik į ratą. Apie 09.30 val. jis nuėjo prie automobilio ir iš karto pamatė, kad ant dešinės pusės priekinių durelių virš rankenos yra įlenkimas, taip pat ant dešinės pusės galinių durelių virš rankenos taip pat yra įlenkimas ir ant dešinės pusės sparno arčiau galinių durelių yra didelis įlenkimas (apvalus, lyg būtų su sėdmenimis įlenkta). Daugiau jokių sugadinimų jo automobiliui nebuvo padaryta. Po įvykio jis nuvažiavo į servisą ir domėjosi, kiek jam tai kainuos. Servise jo automobilį apžiūrėjo ir pasakė, kad tai kainuos 350 eurų. Ši kainą pas privatininką, o jei normaliame servise, tai kaina būtų nuo 700 Eur. Servise jam jokio dokumento nedavė. Šiuo įvykiu jam padaryta 350 Eur žala. Po įvykio jis labai dažnai mato įtariamąją ir jos vaikiną. Jie jam žadėjo, kad atlygins žalą, bet iki šiol neatlygino (b. l. 26).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. G. parodė, jog ji gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Savo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji laiko prie namo. 2019 m. gegužės 4 d. apie 02.00 val. jos automobilis buvo sugadintas. Ji pati įvykio nematė. Bet 2019 m. gegužės 4 d. apie 11.00 val. ji rado automobilį sugadintą. Jos automobiliui buvo sulaužytas priekinio žibinto laikiklis. Ant žibinto matėsi avalynės pėdsakas. Iš kaimyno V. Š. žodžių paaiškėjo, kad automobilį sugadino kaimyno E. A. draugė. Dėl civilinio ieškinio ji dar nėra apsisprendusi. Dėl minėto įvykio ji patyrė turtinę žalą, tačiau jos dydis dar tikslinamas. Jos automobilis Kasko draudimo neturi (b. l. 10).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. G. parodė, jog 2019 m. gegužės 3 d. apie 17.00 val. ji savo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ji automobilį užrakino ir nuėjo namo. Naktį ji nieko įtartino negirdėjo, nes jos langai išeina į vidinį kiemą. 2019 m. gegužės 4 d. apie 11.00 val. pas ją atėjo kaimynas V. Š. ir pranešė, kad yra sugadintas jos automobilis. Ji nuėjo prie automobilio ir pamatė, kad yra sulaužytas priekinio dešinio žibinto laikiklis. Ant to žibinto matėsi avalynės pėdsakas. Jai servise sutvarkė laikiklį – suvirino. Ji už tai sumokėjo 15 Eur. Servise jai jokių dokumentų nedavė. Tokia žala jai yra mažareikšmė, bet mergina, kuri sugadino automobilį jų kieme, žalą jai atlygino, todėl pretenzijų ji niekam neturi ir prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (b. l. 13).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. A. parodė, kad turi draugę, vardu N. R.. Ji dažnai pas jį ateina, todėl ją net kaimynai pažįsta. 2019 m. gegužės 3 d. jie taip pat buvo kartu. Jie nuėjo į kavinę (duomenys neskelbtini). Ten jie vartojo alkoholį. 2019 m. gegužės 4 d. apie 01.00 val. jie išėjo iš kavinės ir nuėjo link jo namų. Pakeliui N. R. kažkodėl pradėjo nuo jo bėgti. Jis ją pavijo ir paėmė už rankos. Tada ji pradėjo šaukti, kad jai skauda ir išsisukusi vėl pabėgo. Jis ją pavijo jau prie namų. Atbėgęs jis pamatė, kad ji spardo kieme stovinčius automobilius. Jis pradėjo jai šaukti, ką ji daro, ją apkabino, pakėlė ir nutempė į parką už namo. Ten ji pradėjo šaukti, kad jis ją paleistų. Jis taip ir padarė. Tada ji liepė jam nuo jos atstoti ir nuėjo lik (duomenys neskelbtini) g. Jis nenorėjo prieš ją smurtauti, todėl jos nesulaikė. Jis pats apie įvykį iš karto nepranešė todėl, kad buvo girtas. 2019 m. gegužės 4 d. apie 09.00 val. jį pažadino kaimynai ir parodė, ką padarė N. R.. Jis pažadėjo kaimynams atlyginti visą žalą. Kiek tiksliai N. R. apspardė automobilių, jis nežino (b. l. 32-33).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2019 m. gegužės 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti automobiliai Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toyota Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo nustatyta, kad sugadinimų yra ant automobilių Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toyota Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliui Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudaužyti priekinio bamperio ir dešinės pusės priekinio žibinto plastikiniai laikikliai. Automobiliui Toyota Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant dešinės pusės galinio sparno ir dešinės pusės abiejų durelių matyti įlenkimai. Ant automobilių sugadinimų ir kitose vietose matyti batų pėdsakai (b. l. 42-51).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmos kuopos Pirmojo būrio vyriausiojo patrulio Ž. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. gegužės 4 d. apie 09.40 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), naktį kaimynas spyrė į pranešėjo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Naktį policija nebuvo kviesta, nes manė, kad spyrė į ratą. Ryte pastebėjo, kad įlenktos durelės. Kaimynas buto durų neatidaro. Atvykus į vietą, kreipėsi pranešėjas V. Š.. Jis paaiškino, kad apie 02.00 val. matė, kaip mergina spardo automobilį. Jis manė, kad pataikė į ratą. Ryte pamatė, kad automobilis sugadintas. Taip pat įvykio vietoje buvo E. A., kuris paaiškino, kad susipyko su drauge N. R. ir ji pradėjo spardyti automobilį. Jis ją bandė nuraminti, o po to ji pasižalino nežinoma kryptimi. Iš viso buvo apgadinti septyni automobiliai: V. Š. automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. G. automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) G. M. automobilis Jeep, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. N. automobilis Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) D. S. automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. P. automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. R. automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo Policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. gegužės 16 d. buvo bendrauta telefonu su G. M., S. N., D. S., V. P. ir A. R., kurie informavo, kad jų automobiliai apgadinti nebuvo ir jie pretenzijų niekam neturi (b. l. 41).
Iš byloje esančio E. G. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2015 m. gegužės 4 d. apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų buvo apgadintas jos automobilis Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pagal kaimyno V. Š. parodymus apgadino E. A. draugė. Jos automobilyje buvo sudaužytas priekinio žibinto laikiklis. Automobilis Kasko draudimo neturi. Dėl minėto įvykio ji patyrė turtinę žalą, kurios nuostolis dabar tikslinamas (b. l. 6).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, pranešėjas matė kaip kaimynas nakties metu iš kojos spyrė į pranešėjo stovintį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Pranešėjas naktį nekvietė policijos, nes galvojo, kad kaimynas spyrė į automobilio ratą. Šiuo metu apžiūrėjo ir pastebėjo, kad durelės yra įlenktos. Kaimynas gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, yra bute, bet durų pranešėjui neatidaro (b. l. 36-37).
Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti N. R. pateikti batai (b. l. 52-55).
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 284 straipsnio nuostatas atsako asmuo, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Be to, nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje, padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016). Minėto nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta, kuri suprantama kaip viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas.
Kaip matyti iš kaltinamosios N. R. parodymų teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu, ji savo kaltę dėl veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, pripažino. Iš jos parodymų nustatyta, kad ji 2019 m. gegužės 4 d. apie 02.00 val. būdama neblaivi prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, nakties metu, po konflikto su savo draugu, siekdama išlieti savo pyktį, pradėjo spardyti gatvėje stovėjusius automobilius taip juos apgadindama. Taigi kaltinamoji pripažino, kad nakties metu būdama viešoje vietoje dėl mažareikšmės dingsties ėmėsi veiksmų, kuriais apgadino svetimą turtą. Teismas pripažįsta, kad tokiais N. R. tyčiniais veiksmais buvo pažeista viešoji tvarka.
Be pačios kaltinamosios N. R. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jos kaltė yra įrodyta visuma byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: nukentėjusiųjų V. Š. ir E. G. bei liudytojo E. A. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, BIRT ataskaitų žiūryklės informacija ir kitais byloje esančiais duomenimis. Šių įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog byloje įrodyta, kad N. R. 2019 m. gegužės 4 d. apie 02.00 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kas laikytina viešąja vieta, nes laisvai prieinama bet kuriam žmogui, apsvaigusi nuo alkoholio, be jokios pagrįstos priežasties kitų žmonių akivaizdoje, kas nesustabdė nuo neteisėtų veiksmų padarymo, tyčia spardė kojomis minėto namo kieme stovėjusius V. Š. automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo padaryti įlenkimai ant priekinių dešinės pusės durelių, ant galinių dešinės pusės durelių ir galinio dešinės pusės sparno (padaryta 350 Eur žala), ir E. G. automobilį Toyota, valst. Nr (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo sulaužytas dešinės pusės priekinio žibinto laikiklis (padaryta 15 Eur žala), taip pat G. M. automobilį Jeep, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. N. automobilį Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) D. S. automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. P. automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. R. automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurių sugadinimo pretenzijų nėra, taip įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes buvo sutrikdytas kitų žmonių poilsis. Ši kaltinamosios tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį, todėl N. R. kaltė įrodyta visiškai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pareikštas prašymas atleisti kaltinamąją N. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, t. y. kaltinamajai ir nukentėjusiesiems susitaikius. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatytos visos šios keturios sąlygos: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai (BK 38 str. 2 d.).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. Š. patvirtino, kad su kaltinamąja N. R. susitaikė, kaltinamoji jam atlygino padarytą žalą. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. G. pateiktame pareiškime buvo nurodžiusi, kad N. R. jai atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, atsiprašė ir ji N. R. jokių pretenzijų neturi (b. l. 16). Taigi iš šio pareiškimo turinio metyti, kad nukentėėjusioji E. G. su N. R. taip pat susitaikė. Bylos duomenimis, kitiems automobilių, kurie buvo apspardyti įvykio metu, savininkams žala padaryta nebuvo (b. l. 41).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos BK 38 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos – kaltinamoji N. R. padarė nesunkų nusikaltimą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, savo noru atlygino padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiaisiais. Teismo nuomone, yra pagrindas manyti, jog N. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi ji anksčiau nėra teista, jos atžvilgiu nebuvo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų (b. l. 80), nors administracine tvarka bausta, tačiau bausta už smulkius nusižengimus – daugiausiai už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, baudas yra sumokėjusi (b. l. 70-79), kaltinamoji yra dirbanti (b. l. 66), jauno amžiaus, duomenų apie gydymąsi nuo psichikos ar priklausomybės ligų nėra. Iš jos elgesio matyti, kad kaltinamoji gailisi dėl savo veiksmų, ji padarė išvadas ir prisiėmė atsakomybę dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas sprendžia, jog įvertinus visus paminėtus duomenis, yra pagrindas manyti, jog kaltinamoji N. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Dėl nurodytų argumentų, teismo vertinimu, byloje yra visi BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių kaltinamoji N. R. negalėtų būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiaisiais. Dėl to teismas sprendžia, kad kaltinamoji N. R. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina BK 38 straipsnio pagrindu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Remiantis 67 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.
Sprendžiant klausimą dėl N. R. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pažymėtina, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones. Teismas, įvertinęs kaltinamosios N. R. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, šios veikos įvykdymo aplinkybes, duomenis, charakterizuojančius N. R., sprendžia, jog nagrinėjamu atveju N. R. neskirtina baudžiamojo poveikio priemonių. Tai, teismo, nuomone, atitiks anksčiau minėtą proporcingumo principą.
Dėl kitų klausimų
Byloje nukentėjusysis V. Š. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 350 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 29). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji N. R. savanoriškai atlygino šią padarytą žalą ir susitaikė su nukentėjusiuoju, bylos dalis dėl pareikšto civilinio ieškinio nutrauktina ((duomenys neskelbtini) str.).
N. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 64) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – batų pėdsakų daktiloplokštelės iš įvykio vietos (voke prisegtame prie galinio viršelio) paliktini saugoti šioje baudžiamojoje byloje.
Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir nukentėjusiesiems susitaikius.
Baudžiamąją bylą N. R. atžvilgiu nutraukti.
N. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Bylos dalį dėl civilinio ieškovo V. Š. civilinio ieškinio nutraukti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: batų pėdsakų daktiloplokšteles iš įvykio vietos (voke, prisegtame prie galinio viršelio), palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.