- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-04
- Bylos Nr.
- 2-1751/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- A. Č., A. J.
- Trečiasis asmuo
- DNB bankas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lietuvos gretutinių teisių asociacija
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. Č. ir A. J. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarties dalies, kuria paskirtas administratorius civilinėje byloje Nr. B2-4694-115/2012 dėl uždarosios akcinės bendrovės „SPAUSK“ bankroto.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius, A. J., A. Č., Lietuvos gretutinių teisių asociacija kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „SPAUSK“ iškėlimo. Ieškovai administratoriumi prašė skirti vieną iš šių asmenų – UAB „BANKROVITA“, UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“, UAB „Tigesta“, UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Visi bendraieškiai iš esmės nurodė, kad atsakovas laiku neatsiskaito, todėl tikėtina, jog yra nemokus. Taip pat tretysis asmuo AB DNB bankas prašė UAB „SPAUSK“ bankroto bylos iškėlimo atveju, įmonės administratoriumi paskirti UAB „Valeksa“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 3 d. nutartimi iškėlė UAB „SPAUSK“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Valeksa“.
Atsiliepimas
Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus atsakovo finansinės atskaitomybės duomenis bei įmonės atsiliepime pateiktą nuomonę, padarė išvadą, jog UAB „SPAUSK“ yra nepajėgi atsiskaityti su esamais kreditoriais, todėl įmonei iškėlė bankroto bylą (ĮBĮ 9 str. 7 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas spręsdamas klausimą dėl bankroto administratoriaus skyrimo, pažymėjo, kad Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos internetinėje svetainėje pateikiamais duomenimis nustatyta, kad administratorius UAB „BANKROVITA“ šiuo metu vykdo 26 bankroto procedūras, yra baigusi 40 procedūrų, įmonėje dirba 3 bankroto administratoriai, o jos buveinė yra Vilniuje. Administratorius UAB „Valeksa“ šiuo metu vykdo 56 bankroto procedūras, yra baigusi 222 procedūras, įmonėje dirba 13 bankroto administratorių, o jos buveinė yra Vilniuje. Administratorius UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ šiuo metu vykdo 8 bankroto procedūras, nėra baigęs nei vienos procedūros, įmonėje dirba 2 bankroto administratoriai, o jos buveinė yra Kaune. Administratorius UAB „Tigesta“ šiuo metu vykdo 38 bankroto procedūras, yra baigusi 37 procedūras, įmonėje dirba 6 bankroto administratoriai, o jos buveinė yra Vilniuje. Administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ šiuo metu vykdo 173 bankroto procedūras, yra baigęs 533 procedūras, įmonėje dirba 10 bankroto administratorių, o jos buveinė yra Kaune.
Teismas pažymėjo, kad iš siūlomų administratorių kandidatūrų matyti, jog mažiausiai užimtas administratorius yra UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“, tačiau šis administratorius nėra baigęs nė vienos bankroto procedūros, ir jo buveinė yra ne Vilniuje, kaip įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, bet Kaune, kas tikėtina papildomai išaugintų įmonės administravimo kaštus. Nors UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ akivaizdžiai turi didžiausią patirtį bankrutuojančių įmonių administravimo srityje, tačiau šio administratoriaus darbo krūvis lyginant su kitais administratoriais yra ženkliai didesnis. Iš likusių administratorių didžiausią patirtį turi bei mažiausiai užimta yra UAB „Valeksa“ (56 procedūros/13 darbuotojų). Kadangi nenustatyta įstatymo numatytų aplinkybių, dėl kurių UAB „Valeksa“ negali būti skiriama UAB „SPAUSK administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 4 d.), o lyginant su kitais siūlomais administratoriais UAB „Valeksa“ užimtumas bei patirtis yra proporcingiausi, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, jog UAB „Valeksa“ geriausiai iš visų pasiūlytų administratorių sugebės užtikrinti UAB „SPAUSK“ turto apsaugą, kreditorių bei skolininko interesų pusiausvyrą, sklandžią bankroto proceso eigą.
Teismas taip pat pažymėjo, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas turi teisę kreiptis į teismą dėl įmonės administratoriaus pakeitimo, jeigu vykdant bankroto procedūras iškils pagrįstos abejonės dėl administratoriaus tinkamumo, jo neatitikimo šiam subjektui įstatymo keliamiems reikalavimams (IBĮ 11 str. 8 d., 23 str. 13 p.).
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
Ieškovas A. Č. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarties dalį, kuria UAB „SPAUSK“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Valeksa“, pakeisti ir nauju įmonės administratoriumi paskirti UAB „Tigesta“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Paskirtas bankroto administratorius yra pasiūlytas trečiojo asmens AB DNB banko, kuris yra didžiausias bankrutuojančios įmonės kreditorius. Todėl, tikėtina, jog paskirtas bankroto administratorius gali būti šališkas įmonės bankroto procese, didesnį dėmesį skirdamas trečiojo asmens interesų tenkinimui, dėl ko nukentėtų kitų įmonės kreditorių, o ypač darbuotojų teisiniai lūkesčiai ir interesai.
2. UAB „Tigesta“ yra geriau pasiruošusi administruoti įmonės bankroto procedūras bei geriau sugebės užtikrinti bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės teisėtų interesų apsaugą, kadangi šis administratorius turi pakankamą darbo patirtį. Iš viso UAB „Tigesta“ dirbantys 6 fiziniai asmenys yra sėkmingai baigę 57 bankroto procedūras. Joje dirba kvalifikuoti darbuotojai, sukaupę didžiulę patirtį administruojant įvairaus dydžio ir įvairios veiklos įmones. Šiuo metu įmonėje dirba 6 darbuotojai, yra vykdomos 38 bankroto procedūros. Atsižvelgiant į vykdomų procedūrų ir dirbančių darbuotojų skaičių, darbo krūvio koeficientas yra tik 6,3 procedūros, kuris nėra didelis. UAB „Tigesta“ sugebės tinkamai ir efektyviai užtikrinti UAB „SPAUSK“ bankroto procedūrą.
Ieškovas A. J. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarties dalį, kuria UAB „SPAUSK“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Valeksa“, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo nurodytas argumentas, jog UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ neturi pakankamai profesinės patirties administruojant įmones, t. y. nėra baigęs nė vienos bankroto procedūros, teisiškai nėra reikšmingas ir nėra kliūtis šį asmenį skirti atsakovo bankroto administratoriumi. Priešingu atveju būtų nepagrįstai sureikšmintas profesinės patirties kriterijus, iškreipta konkurencija tarp bankroto administratorių, kadangi mažiau profesinės patirties turintys administratoriai niekuomet nebūtų skiriami administruoti bankrutuojančių įmonių, jei jie konkuruotų su didesne profesinę patirtį turinčiais administratoriais.
2. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vien tik didelė administratoriaus darbo patirtis ar pakankamas įvairių sričių darbuotojų skaičius bei pakankamai didelis baigtų procedūrų kiekis savaime nelemia administratoriaus prioretiškumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-117/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1515/2010). UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ nėra baigęs nė vienos bankroto procedūros, nes tai yra neseniai įkurta įmonė, tačiau nepaisant to ji jau vykdo 8 bankroto procedūras, iš ko galima spręsti, jog šis administratorius yra kompetentingas bei įgijęs kreditorių pasitikėjimą.
3. Teismas neįvertino tos aplinkybės, jog atsakovui UAB „SPAUSK“ priklauso viena parduotuvė Vilniuje, viena parduotuvė Klaipėdoje ir dvi parduotuvės Kaune. Administratoriui, kurio buveinė yra Vilniuje, administruojant atsakovą, teks įveikti pusantro karto didesnį atstumą vykstant į Klaipėdą, nei administratoriui, kurio buveinė yra Kaune. UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ turi pakankamai resursų ir gali vykdyti bei vykdo veiklą visoje Lietuvos teritorijoje, o ne tik pagal Juridinių asmenų registre registruotą buveinės vietą. Taigi, mažesnes administravimo sąnaudas, administruojant įmonę, patirs administratorius, kurio buveinė yra Kaune, o ne Vilniuje.
4. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ turi mažiausią užimtumą, tačiau šios aplinkybės nevertino kaip reikšmingos. Trečiojo asmens teigimu, administratoriaus užimtumo kriterijus turi esminę reikšmę, kadangi teismas privalo įsitikinti, jog administratoriumi skiriamas asmuo pagal užimtumą geriausiai iš visų pasiūlytų sugebės užtikrinti sklandžią bankroto proceso eigą. UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ yra mažiau užimtas negu teismo paskirtas bankroto administratorius.
Atsiliepimas
Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimais į atskiruosius skundus prašo ieškovų atskiruosius skundus atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarties dalį, kuria administratoriumi paskirta UAB „Valeksa“, palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad atskiruosiuose skunduose apeliantai nenurodė aplinkybių, jog paskirtas bankroto administratorius neatitinka Įmonių bankroto įstatymo reikalavimų, dėl kurių jis negalėjo būti paskirtas UAB „SPAUSK“ administratoriumi. Ieškovo nuomone, teismas tinkamai įvertino siūlomo administratoriaus kandidatūrą, jo kvalifikaciją ir gebėjimus užtikrinti kuo sklandesnį bankroto procedūrų atlikimą.
Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į ieškovo A. Č. atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarties dalį, kuria administratoriumi paskirta UAB „Valeksa“, palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius, gali būti panaikinama tik tuo atveju, jei paskirtas bankroto administratorius neatitinka ĮBĮ reikalavimų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad siūlomas administratorius neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, be to, apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų kelti abejonių dėl paskirto administratoriaus atitikimo ĮBĮ reikalavimams. Be to, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog teismo paskirtas administratorius vykdydamas bankroto procedūras galėtų būti šališkas bei neužtikrinti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų. Sprendžiant klausimą dėl administratoriaus parinkimo, didžiausio kreditoriaus nuomonė kaip tik yra vienas iš reikšmingų kriterijų, kuris teismo privalo būti vertinamas ir negali būti ignoruojamas, kadangi yra itin svarbu, jog vykdant bankroto procedūrą, administratorius ne tik gebėtų maksimaliai užtikrinti kuo sklandesnį ir operatyvesnį bankroto procedūrų atlikimą, bet ir išvengtų konfliktų su kreditoriais bei bankrutuojančios įmonės savininkais dėl kreditorių ir įmonės interesų tinkamo atstovavimo. Paskirto administratoriaus darbo patirtis, lyginant su apelianto siūlomu administratoriaus UAB „Tigesta“ yra didesnė, be to, administratoriaus užimtumas yra mažesnis.
Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į ieškovo A. J. atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarties dalį, kuria administratoriumi paskirta UAB „Valeksa“, palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo nurodė, kad nors baigtų bankroto procedūrų skaičius savaime nelemia administratoriaus prioretiškumo, tačiau bankrutuojantys subjektai, atsižvelgiant į turimų įsipareigojimų apimtį, jų pobūdį, valdomą turtą, apyvartą ir kt., nėra lygiaverčiai, todėl administratoriaus patirtis, priklausomai nuo to, koks subjektas bankrutuoja, gali turėti įtakos bankroto procedūrų atlikimo operatyvumui ir ekonomiškumui. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad atsakovo skola vien bankui sudaro 3,5 mln. Lt, kas leidžia daryti išvadą, jog šiuo atveju skiriamo administratoriaus patirtis gali turėti įtakos bankroto procedūrų operatyvumui ir ekonomiškumui. Taip pat, pabrėžė, kad UAB „SPAUSK“ buveinė yra Vilniuje, jos pagrindinė veikla ir valdymas buvo sukoncentruoti Vilniuje, be to, bankroto byla atsakovui iškelta Vilniaus apygardos teisme, o tai reiškia, jog didžioji dalis bankroto procedūrų bus atliekama šiame mieste, todėl teismas visiškai pagrįstai paskyrė administratorių, kurio buveinė yra Vilniuje. Be to, paskirtas administratorius yra įsiteigęs savo filialus Kaune, Klaipėdoje bei Šiauliuose, todėl jis gali užtikrinti ekonomiškiausią bei efektyviausią bankroto procedūrų atlikimą. Pažymėjo, kad sprendžiant apie administratoriaus užimtumą, svarbus ne vien vidutinis administratoriaus darbuotojui tenkantis bankroto procedūrų skaičius, kuris šiuo atveju skiriasi neženkliai, bet ir kiek bankroto procedūrų vykdo konkretus administratoriaus darbuotojas.
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo sprendimą dėl administratoriaus paskyrimo priimti savo nuožiūra. Trečiasis asmuo nurodė, kad byloje duomenų apie tai, kad paskirtas bankroto administratorius neatitinka ĮBĮ reikalavimų ar negalėtų tinkamai administruoti atsakovo veiklą nėra. Todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo teisėtos bei pagrįstos nutarties.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai netenkintini, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
Įmonės administratorius – tai teismo paskirtas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, (toliau – fizinis asmuo) ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įregistruotas kitos valstybės narės juridinio asmens padalinys (filialas) (toliau – juridinis asmuo), turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Administratorius, netekęs teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, negali atlikti įmonių bankroto procedūrų nuo nurodytos teisės netekimo dienos.
Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo paskirti įmonės administratorių. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio antroji dalis numato, kad asmuo, pateikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, pasiūlo teismui administratoriaus kandidatūrą; tuo atveju, kai pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei teikia įmonės darbuotojai ir jie nepasiūlo administratoriaus kandidatūros, administratoriaus kandidatūrą Vyriausybės nustatyta tvarka turi pasiūlyti šio straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija; administratoriaus kandidatūrą gali pasiūlyti ir kiti Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys; teismas gali motyvuotai atmesti teikiamo administratoriaus (administratorių) kandidatūrą (kandidatūras) ir pareikalauti pateikti kitą administratoriaus kandidatūrą, jei teismui pasiūlyta administratoriaus kandidatūra neatitinka šio įstatymo reikalavimų. Įmonių bankroto įstatymas taip pat numato, kad skiriamo administratoriaus kandidatūrą teismas Vyriausybės nustatyta tvarka privalo suderinti su Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kokie asmenys negali būti paskirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius, gali būti naikinama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka Įmonių bankroto įstatymo nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1214/2011, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2087/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1888/2010, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468/2009).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bankroto administratoriumi paskyrė kreditoriaus AB DNB banko pasiūlytą administratorių UAB „Valeksa“, kurio kandidatūrai pritarė ir ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius. Atsakovas UAB „SPAUSK“ jokių prieštaravimų minėtai kandidatūrai taip pat nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog administratorių pasiūlė galimas didžiausias įmonės kreditorius pati savaime nesudaro pagrindo abejoti pasiūlyto administratoriaus patikimumu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuota pozicija, kad vien ta aplinkybė, jog bankroto administratoriaus kandidatūrą pasiūlė bankroto byloje suinteresuotas asmuo, svarstant bankroto administratoriaus kandidatūros tinkamumą, negali būti laikoma reikšminga, jeigu neegzistuoja objektyvų pagrindą sudarančių abejonių dėl siūlomo paskirti bankroto administratoriaus galimo šališkumo, neobjektyvumo, nesąžiningumo ar kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą daryti pagrįstą išvadą dėl galimo netinkamo bankroto administravimo paslaugų teikimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1597/2009, 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-960/2009). Nagrinėjamoje byloje apeliantai nepateikė teismui duomenų apie galimą paskirto bankroto administratoriaus šališkumą (CPK 178 str., 314 str.), todėl nėra pagrindo teigti, kad teismo paskirtas bankroto administratorius yra netinkamas vykdyti UAB „SPAUSK“ bankroto administravimo funkcijas.
Teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir apeliantų atskirųjų skundų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas administratorių, nepagrįstai nurodė, jog paskirtojo administratoriaus turima patirtis ir užimtumas yra proporcingiausi iš visų pasiūlytų kandidatų, be to, nepagrįstai sprendė, jog sklandžią bankroto proceso eigą galės geriau užtikrinti administratorius, kurio buveinė yra Vilniuje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad galiojantys teisės aktai nepateikia baigtinio kriterijų sąrašo, kuriais turi vadovautis teismas, parinkdamas konkrečią bankroto administratoriaus kandidatūrą. Dažniausiai teismų praktikoje vertinama potencialaus bankroto administratoriaus patirtis, užimtumas, kreditorių, ypač reiškiančių didžiausius kreditorinius reikalavimus, taip pat juridinio asmens dalyvių nuomonė dėl pasiūlytos bankroto administratoriaus kandidatūros. Pažymėtina, kad nei vienas iš šių kriterijų nėra absoliutus. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, reikšmingas bankroto administratoriaus paskyrimui, ir atsižvelgęs į nurodytų kriterijų visumą, pagrįstai pripažino paskirtąjį administratorių tinkamiausiu kandidatu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai BUAB „SPAUSK“ administratoriumi paskyrė UAB „Valeksa“, kuris atitinka visus administratoriui Įmonių bankroto įstatymo keliamus reikalavimus, o apeliantai nepateikė duomenų, kad paskirtasis administratorius neatitiktų šių reikalavimų, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad jeigu teismo paskirtas administratorius netinkamai vykdo savo pareigas, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) turi teisę kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirųjų skundų argumentai nėra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirieji skundai yra nepagrįsti bei atmestini, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.