Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ingai Beresnevičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovei V. R., institucijai, teikiančiai išvadą, Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, kreditoriui UAB „General Financing“ ir atitinkamai atsakovės V. R. priešieškinį ieškovui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės institucija Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė išvadą, jog šalių santuokos nutraukimo atveju jų dukros G. R. gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti kartu su motina V. R.. Vaikui išlaikymą turi teikti abu tėvai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Bylos medžiaga, šalių, jų atstovų, liudytojų parodymai nustatyta, jog šalys susituokė 2006m. gruodžio 1 d. Anykščių rajono civilinės metrikacijos skyriuje . Santuokoje 2007 m. vasario 14d. gimė dukra G. R.. Santuokoje sutuoktiniai dalintino turto neįsigijo. Nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio sutuoktiniai gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, negyvena sutuoktinių gyvenimo. Pradėjus gyventi atskirai, ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Atsakovė pateikė priešieškinį.

1. Kaip nustatyta sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2008 metų rugsėjo mėnesio, neveda bendro ūkio nebegyvena sutuoktinių gyvenimo. Abu sutuoktiniai nurodė, jog jų santuoka nutrūkusi ir turi būti nutrauktina. Tačiau, ieškovas prašydama nutraukti santuoką , teigė, jog jų šeima iširo tik dėl sutuoktinės kaltės, kuris pažeidė sutuoktinio pareigas –buvo neištikima, dėl to kildavo konfliktai. Tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovė nepripažino, jog yra kalta dėl šeimos iširimo. Teigė , jog pats ieškovas dėl to kaltas, nes pats ieškovas turėjo draugę, girtavo, vartojo smurtą. Kaip įrodymą teismui, prašė išreikalauti pažymą iš policijos komisariato apie ieškovo padarytus administracinės teisės pažeidimus. Pagal CK trečios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26- 3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo,savitarpio supratimo ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Kaip nustatyta iki 2007 metų rugsėjo mėnesio sutuoktiniai gyveno kartu, kartu vedė bendrą ūkį, rūpinosi buitimi, šeimos gerovę, išlaikė nepilnametę dukrą. Todėl , teismas konstatuoja, jog abu sutuoktiniai prisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Antra sąlyga, kuri turi būti nustatyta, kad pripažinti sutuoktinį kaltu dėl šeimos iširimo yra ta, kad kaltas sutuoktinis elgesys, iš esmės pažeidžiantis jo kaip sutuoktinio pareigas, bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Kaip nustatyta sutuoktiniai konfliktavo, barėsi. Kitokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės kaltę, jog ji yra neištikima, ieškovas nepateikė. Atsakovė nurodė, jog ieškovas dar nenutraukęs santuokos, gyvena su kita moterimi, tačiau konkrečių įrodymų nepateikė. Sutuoktiniai yra apsisprendę nutraukti santuoką ir taikytis kategoriškai atsisakė.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, santuokos iširimo priežastimi laiko ne vien atsakovės kaltę, bet pagrindine santuokos iširimo priežastimi laiko skirtingus šalių požiūrius į atskirų problemų sprendimą, skirtingus charakterius ir nebegalėjimą bei nebenorėjimą šių požiūrių derinti tarpusavyje nemokėjimą ir nenorėjimą spręsti konfliktų Teismas konstatuoja , jog abi šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ir tai bendrą jų gyvenimą padarė negalimu. Sutuoktiniai nenorėjo susitarti, geranoriškai spręsti ginčus, spręsdami ginčus pasitelkdavo netinkamus metodus- triukšmą, barnius. Todėl, šioje dalyje ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinys tenkinti iš dalies ir šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pagal LR CK 3.69 straipsnio nuostatas sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės – R ir Re.

2. Pagal Civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 1 dalį teismas nutraukdamas santuoką privalo išspręsti pareikštą reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą ir jų išlaikymo klausimą.

Sutuoktiniai santuokoje susilaukė dukters G. R.. Nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio ir iki šiol nepilnametė dukra gyvena su motina - atsakove ir ji ja rūpinasi, išlaiko. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp sutuoktinių nėra be to nėra jokių įrodymų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina, kaip nors prieštarautų vaiko ar kitų asmenų interesams, ir nepilnametės G. R. gyvenamoji vieta nustatytina su motina – atsakove V. R. (CK 3.59 str. ).

Ieškovas ieškinyje prašė nepilnametės dukros G. R. išlaikymui priteisti iš ieškovo kasmėnesines periodines 130 litų išmokas. Atsakovė nesutiko su priteistino išlaikymo dydžiu ir prašė priteisti iš ieškovo dukters išlaikymui po 400 litų kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Taip pat prašė priteisti 8000 litų įsiskolinimą nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki 2010 m. balandžio mėnesio, nes ieškovas išlaikymo dukrai neteikė.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Įvertinus tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tai atskirai gyvenantis vaiko tėvas privalo teikti išlaikymą. Ieškovas ieškinyje nurodė ir prašė priteisti 130 litų periodines kasmėnesines išmokas iki dukros pilnametystės. Atsakovė su tokio išlaikymo dydžio suma nesutiko ir priešieškinyje prašė priteisti 400 litų dydžio išlaikymą.

Kaip minėta išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas civilines byla dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo pažymėjo, kad aiškinant ir taikant nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties, tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje- prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas , priimdamas sprendimą, visų pirma turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Konkretus išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių vaiko poreikių. CK 3.192 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų sutarimu. Esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio, priteistinas išlaikymas apskaičiuojamas atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, nusakančias vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes. Sprendžiant išlaikymo dydį, prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesams. Kaip nustatyta ieškovė dirba ir jos vidutinės pajamos yra apie 1500 litų. Atsakovas taip pat dirba, jo gaunamas atlyginimas yra apie 800 litų. Todėl teismas mano, kad nuo šių pajamų ieškovas galėtų teikti savo dukrai 250 litų išlaikymą, kas sudarytų šiek tiek mažiau nei 1/3 dalį dydžio jo pajamų (800:3 = 266 ). Šios išmokos įvertinus atsakovo pajamas nėra didelės ir jis yra pajėgus priteistą sumą mokėti. Atsakovas yra sveikas ir darbingas. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, kuriuos pagal įstatymą turėtų išlaikyti. Todėl, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, dukros amžių, jos poreikius , iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 250 litų kas mėnesį iki jos pilnametystės. Toks išlaikymo dydis atitinka protingus vaiko poreikius ir atsakovo turtinę padėtį . Išlaikymas, priteisiamas nuo 2010 m. balandžio 21 d. (CK 3.200 str.). Kadangi išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokamomis jos indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str. ).

Civilinio proceso kodekso 282 str. nustato, kad sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai jam dar neįsiteisėjus.

Teismas pažymi, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtiniai padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas ( motina) turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. ( LR CK 3.201 str. 1d.)

Nustatyta, jog šalių nepilnametė dukra šiuo metu gyvena su motina, kuri jai teikia išlaikymą, ja rūpinasi. Ieškovas pastovios paramos vaiko išlaikymui nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio neteikė. Kaip nustatyta yra nupirkęs sauskelnių, servetėlių, drabužių ir davęs apie 200 litų. Atsakovė priešieškinyje prašė priteisti iš ieškovo įsiskolinimo 8000 litų. . Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo, būtina remtis tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Byloje nustatyta, kad atsakovas, būdamas vaiko tėvu pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką vykdė nepilnai, todėl iš jo, remiantis CK 3.200 str., priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. balandžio 20 d. po (1MGL) 130Lt. ((130 x 19 mėn. + (130:30d.x20d.) = 2556 litai.)

Dėl išdėstyto ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinys tenkintini iš dalies.

3. Nustatyta, jog sutuoktiniai santuokoje neįsigijo dalintino turto.

4. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2008-11-13 yra sudaręs su kreditoriumi UAB „General Financing“ vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sandorio Nr.1, 679,68 Lt sumai ir įsipareigojo padengti pats ieškovas. Atsakovė tam neprieštaravo. Tokiu būdu ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai.

Tokiu būdu ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinys tenkintini iš dalies, kitoje dalyje juos atmetant.

Teismui nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Ieškovui S. R. pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (1.2)-SP1-0634 suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Todėl ieškovas buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų pagal įstatymą.

Taip pat įvertinus tai, kad ieškinys ir priešieškinys patenkinti iš dalies iš atsakovės priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos. (CPK 80 str., 96 str. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Santuoką, tarp S. R., a.k(duomenys neskelbtini) ir V. R., a.k(duomenys neskelbtini) įregistruotą 2006m. gruodžio 1 d., Anykščių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 139, nutraukti.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovui po santuokos nutraukimo palikti jo dabartinę pavardę – R, o atsakovei iki santuokos turėtą pavardę - R.

Šalių nepilnametės dukros G. R., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina V. R. (R).

Priteisti iš S. R. išlaikymą nepilnametei dukrai G. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), atstovaujamai motinos V. R. (R), po 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. balandžio 21 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet, LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš ieškovo S. R. nepilnametės dukros G. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1d. iki 2010 m. balandžio 20 d. 2556 (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt šešis) litus.

Nustatyti, kad 679,68 Lt kreditorinį įsiskolinimą pagal 2008-11-13 d. vartojimo kreditą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sandorio Nr.1, ir toliau grąžina ieškovas S. R..

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės V. R. (R) į valstybės biudžetą (sąskaita LT24 73000101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 17,65 Lt teismo turėtų pašto išlaidų .

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.