- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- e2-516-828/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04758-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- M. P.
- Trečiasis asmuo
- K. K., SBĮ „Panevėžio socialinių paslaugų centras“
- Kategorijos
- 2.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. Š., atsakovo M. P. atstovui advokatui Irmantui Tumui, trečiajam asmeniui K. K., trečiojo asmens SBĮ „Panevėžio socialinių paslaugų centras“ atstovei Justei Bedrei,
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo, nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymo, gaunamų lėšų turto administratoriaus paskyrimo atsakovui M. P., tretiesiems asmenims K. K., SBĮ „Panevėžio socialinių paslaugų centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) kreipdamasis į teismą su ieškiniu prašo: 1) neterminuotai apriboti M. P. tėvo valdžią dukros A. P. atžvilgiu; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko A. P. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo su laikinuoju globėju K. K.; 3) paskirti K. K. nepilnamečiam vaikui A. P. priteisto išlaikymo ir gaunamų lėšų turto administratoriumi iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
2. Procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad nepilnametės A. P., gimusios 2010 m. vasario 6 d., tėvai yra M. P. ir J. P., kuri 2023 m. rugpjūčio 10 d. mirė. Nepilnametis vaikas A. P. liko be įstatyminio atstovo, ji po motinos mirties gyvena su trečiuoju asmeniu - broliu K. K.. Vaiko teisių apsaugos skyrius nustatė, kad nepilnametės tėvas M. P. dirba bei gyvena Norvegijoje. M. P. su esama nepilnametės situacija yra susipažinęs, tačiau teigia negalintis grįžti į Lietuvą bei rūpintis dukra. Teigia, neturintis sąlygų auginti dukrą su savimi, norėtų, kad dukros globa atitektų nepilnametės broliui K. K.. Su dukra bendravimo nepalaiko, iniciatyvos užmegzti tėvišką ryšį su dukra neturi. Nepilnametės bei jos tėvo nesieja nei emocinis, nei dvasinis ryšys. Atsakovas nepilnametei dukrai A. P. teikia išlaikymą po 450 Eur į mėnesį, materialiai žada remti ir ateityje. Tokiu būdu M. P. vengia auklėti savo nepilnametę dukrą A. P., nesidomi jos sveikata, ugdymu ar gyvenimu. Atsakovas atsisakė teikiamų socialinių paslaugų ir lankyti pozityvios tėvystės kursus bei psichologą. Nepilnamečio vaiko A. P. ir M. P. ryšys yra nutrūkęs, skyrius neturi duomenų, jog atsakovas bandytų savarankiškai atkurti ryšį su nepilnamete dukra ar dėtų kokias nors pastangas.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė į teismo posėdį neatvyko.
Atsiliepimas
4. Atsakovo atstovas advokatas Irmantas Tumas teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnametės A. P. bei jos tėvo M. P. ryšys yra nutrukęs. Atstovo teigimu, M. P. neprieštarauja jog jam būtų apribota tėvų valdžia. Pats tėvo valdžios įgyvendinti atsakovas neturi sąlygų. Todėl sutinka, kad teismas priimtų sprendimą savo nuožiūra.
Šalies argumentai
5. Trečiasis asmuo K. K. su ieškiniu sutinka. Teismo posėdžio metu nurodė, kad yra nepilnametės A. P. brolis. K. K. teigimu, jis gali pilnai prisiimti atsakomybę už nepilnametę sesę. Nuo 2023 m. liepos mėn. nepilnametė sesuo gyvena kartu su juo, jie lankosi pas psichologus, tarpusavio santykiai yra geri. A. P. su broliu K. K. bei jo drauge gyvena keturių kambarių bute. K. K. teigimu, jo nepilnametė sesuo su tėvu santykių nepalaiko, bendravimas yra nutrūkęs, tačiau tėvas nepilnametei išlaikymą teikią periodiškai kiekvieną mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
6. Tretysis asmuo SBĮ „Panevėžio socialinių paslaugų centras“ prašo ieškinį tenkinti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, kad socialinių paslaugų atsakovui nėra galimybės teikti dėl jo nuolatinio gyvenimo užsienyje. Atsakovas neketina atkurti ryšio su dukra. Centras socialines paslaugas teikia laikinam globėjui nepilnametės broliui K. K..
Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.
Motyvuojamoji dalis
7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. P. (mirusi (duomenys neskelbtini).), yra A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai.
8. 2023 m. rugpjūčio 21 d. ieškovas gavo pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Į Skyrių atvyko nepilnametė A. P., gim. 2010 m. vasario 6 d., su broliu K. K.. Nepilnametės brolis nurodė, jog sesuo liko be įstatyminių atstovų, kadangi motina mirė, o tėvas nepilnamete dukra nesirūpina.
9. 2023 m. rugpjūčio 21 d. Skyriuje užregistruotas Vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Nepilnametė laikinai apgyvendinta pas brolį K. K., gim. 1994 m. liepos 31 d., adresu (duomenys neskelbtini).
10. 2023 m. rugpjūčio 24 d. Skyriuje užpildyta Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini), Skyrius reaguodamas į galimą vaiko teisių pažeidimą išklausė nepilnamečio vaiko nuomonės dėl susidariusios situacijos. Bendraudamas su Skyriaus specialistais vaikas nurodė, kad nori gyventi su trečiuoju asmeniu K. K., savo biologinio tėvo seniai nėra mačiusi ar su juo bendravusi.
11. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti duomenys patvirtina aplinkybes, jog atsakovas nepilnametės dukros gyvenime ir auklėjime visiškai nedalyvauja, su nepilnamečiu vaiku jokių ryšių nepalaiko. Atsakovas visiškai nebendrauja su dukra, nesidomi ir nesirūpina dukros ugdymu bei sveikata, netenkina kasdienių jos poreikių. Jo tėvo pareigų vaiko atžvilgiu vykdymas apsiriboja reguliaraus išlaikymo teikimu.
12. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.
13. Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma, kai yra pagrindas spręsti, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnis). Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas).
14. Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje - tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Vadovaujantis CK 3.156 straipsnio 2 dalimi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams.
15. Bylos nagrinėjimo metu nenustatytos CK 3.179 straipsnyje nurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių M. P. negali vykdyti tėvo pareigų. Priešingai - konstatuotina, kad atsakovas M. P. savo pareigų nevykdo dėl savo kaltės, t.y. subjektyvaus savarankiško sprendimo gyventi atskirai nuo vaiko užsienio valstybėje, nebendrauti su vaiku. Tokiu būdu, kaip minėta, atsakovas visiškai nedalyvauja dukros gyvenime, yra visiškai nusišalinęs nuo jos priežiūros, nesirūpina jos ugdymu ir lavinimu, nesiekia auginti dukros, ja rūpintis ir prižiūrėti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas ketintų keisti savo elgesį vaiko atžvilgiu ar siektų jį susigrąžinti į šeimą. Todėl toks atsakovo elgesys (neveikimas) vertintinas kaip visiškas nesirūpinimas vaiku. Duomenų apie galimą padėties pagerėjimą ateityje nėra.
16. Todėl konstatuojama, kad yra visos sąlygos neterminuotai apriboti atsakovui jo tėvo valdžią dukros atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) ir šis ieškovės reikalavimas tenkinamas.
17. Atsakovui išaiškinama, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
18. Apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Dėl vaiko globėjo, jo gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo
19. Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei CPK 406 straipsnio 2 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
20. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė A. P. apgyvendinta pas brolį K. K., kuris tinkamai užtikrina nepilnamečio vaiko fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina vaiko teisę į saugią socialinę aplinką, teisę į mokslą, vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, A. P. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos jam nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina su laikinuoju globėju K. K., paskiriant jį ir vaiko išlaikymui priteistų lėšų administratoriumi iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).
21. Vadovaujantis CPK 496¹ straipsniu, kuris numato, kad teismas priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, inicijuotina byla dėl nuolatinės globos nustatymo nepilnamečiam vaikui A. P..
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
22. Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo yra atleista. Atsakovui byloje buvo teikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl iš jo bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 406-407 straipsniais
nusprendžia:
tenkinti ieškinį visiškai.
Neterminuotai apriboti atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo nepilnametės dukters A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo su laikinuoju globėju K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiu (duomenys neskelbtini).
Paskirti K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir gaunamų lėšų turto administratoriumi iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.
Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.