Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyr. specialisto R. K. 2020 m. liepos 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-P-17418-2020 pakeitimo bei švelnesnės nuobaudos paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Nustatė

pareiškėjas J. K. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašo pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyr. specialisto R. K. 2020 m. liepos 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-P-17418-2020 paskirtą nuobaudą dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo netaikymo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo pripažįsta ir neneigia, kad vairuodamas automobilį nesustojo prieš „STOP“ ženklą. Pažymėjo, kad jis dirba UAB “ (duomenys neskelbtini)“ tiekimo ir logistikos skyriuje ir yra atsakingas už gamybos aprūpinimą ir technologiją. Komponentai gabenami iš Lenkijos ir Baltarusijos. Vykdant veiklą naudojama sudėtinga technologiją, reikalingas tikslus ir operatyvus komponentų ir įrangos pristatymas. Išsiuntimo taške privalome patikrinti įrangos kokybę. Pareiškėjas yra vienintelis specialistas įmonėje galintis patikrinti įrangos ir komponentų kokybę prieš pakrovimą, taip pat vienintelis turintis vizą į Baltarusijos Respubliką. Netekus galimybei važiuoti į užsienį patikrinti bei atgabenti komponentus, smarkiai nukentės įmonė, įmonės apyvartą ir įmonės darbuotojai. Papildomai J. K. pažymėjo, jog šeimoje augina du mažamečius vaikus 1 ir 4 metų amžiaus. Jo sutuoktinė šiuo metu yra motinystės atostogose. Savo nuosavo automobilio jų šeima neturi, yra naudojamas įmonės tarnybinis automobilis. Su minėtų automobilių jis vežioja vaiką į darželį, kuris randasi (duomenys neskelbtini), po to jis važiuoja į darbą kuris randasi šalia Vilniaus oro juosto. Be to, vaikas lanko sporto būrelį, į kurį jis irgi nuveža automobilių. Dėl savo netinkamo elgesio pripažįsta, kad pasielgė lengvabūdiškai ir neatsakingai, jis nuolat važiuoja maršrutu pro geležinkelio pervažą, prie jos visada sustoja, nors mano, jog pervaža greičiausiai nenaudojama. Dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi, sutinka sumokėti paskirtą 200 eurų dydžio baudą, tačiau prašo teismo jo skundą tenkinti dalyje dėl paskirtos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimas, sušvelninimo bei neatimti vairuotojo pažymėjimo. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė skirti mažesnę baudą negu kodekso specialios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

J. K. teismo posėdyje savo skundą palaikė bei prašo teismo sušvelninti jam paskirtos nuobaudos dalyje dėl vairuotojo teisių atėmimo, neskirti jam šios nuobaudos bei atsižvelgti į jo skunde išdėstytus motyvus.

Liudytojas R. S. teismo posėdyje nurodė, kad dirba Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio pareigose. Paaiškino, kad paties įvykio aplinkybių smulkiai neprisimena, prašo vadovautis jo surašytu tarnybinių pranešimu, kuriame užfiksuota, jog protokole nurodytą dieną automobilio „Lexus“ vairuotojas artėdamas prie geležinkelio pervažos, nesustojo ties kelio ženklo „STOP“ ir ją pervažiavo. Sustabdęs minėtą automobilį vairuotojas pripažino savo kaltę. Pats įvykis buvo užfiksuotas tarnybinė vaizdo kamera.

Liudytojas M. M. teismo posėdyje paaiškino, kad tarnybos metu 2020-06-29 jis su porininku važiavo tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Artėjant prie esančio geležinkelio pervažos, ties kurią yra kelio ženklas „STOP“, matė kaip automobilis „Lexus“ nesustodamas ir nepristabdydamas įvažiavo bei pervažiavo minėtą pervažą. Sustabdžius minėtą automobilį jo vairuotojas pripažino, kad pasielgė neatsakingai, gailėjosi dėl nusižengimo. Vairuotojui J. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

J. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2020-06-29, apie 13.15 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Lexus RX450h“, v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė kelio ženklo Nr.204(STOP), kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimus, t.y. pravažiavo geležinkelio pervaža nesustojęs. Šiais veiksmais J. K. pažeidė KET 170 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje.

2020 m. liepos 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyr. specialisto R. K. 2020 m. liepos 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-P-17418-2020 J. K. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 2 mėnesiams.

ANK 641 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 str. 4 d.).

ANK 421 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę asmenims už važiavimą per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas.

Už nusižengimą numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda vairuotojams nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, išklausęs liudytojų R. S. ir M. M. paaiškinimus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad jis savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo pripažįsta jo neginčija ir gailisi dėl jo padarymo, byloje esančius policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus bei jų parodymus teisme, administracinio nusižengimo protokolą, daro išvadą, kad J. K. pažeidė KET 170 punktų reikalavimus, todėl jis pagrįstai ir teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį.

Teismas pažymi, kad nusižengimo padarymo aplinkybės, už jį skirtos piniginės baudos dydis, kaltės klausimas byloje neginčijami, o skunde keliamas administracinės poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo individualizavimo klausimas, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

J. K. prašė taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas – neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Jo prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, jog vairavimo teisė jam reikalinga, nes jis dirba UAB “ (duomenys neskelbtini)“ tiekimo ir logistikos skyriuje ir yra atsakingas už gamybos aprūpinimą ir technologiją. Komponentai gabenami iš Lenkijos ir Baltarusijos. Vykdant veiklą naudojama sudėtinga technologiją, reikalingas tikslus ir operatyvus komponentų ir įrangos pristatymas. Išsiuntimo taške privalome patikrinti įrangos kokybę. Pareiškėjas yra vienintelis specialistas įmonėje galintis patikrinti įrangos ir komponentų kokybę prieš pakrovimą, taip pat vienintelis turintis vizą į Baltarusijos Respubliką. Netekus galimybei važiuoti į užsienį patikrinti bei atgabenti komponentus, smarkiai nukentės įmonė, įmonės apyvartą ir įmonės darbuotojai. Pasak pareiškėją, jis šeimoje augina du mažamečius vaikus 1 ir 4 metų amžiaus. Jo sutuoktinė šiuo metu yra motinystės atostogose. Savo nuosavo automobilio jų šeima neturi, yra naudojamas įmonės tarnybinis automobilis. Su minėtų automobilių jis vežioja vaiką į darželį, kuris randasi (duomenys neskelbtini), po to jis važiuoja į darbą kuris randasi šalia Vilniaus oro juosto. Be to, vaikas lanko sporto būrelį, į kurį jis irgi nuveža automobilių. Todėl netekęs teisės vairuoti automobilį, nukentęs ne tik šeimos gerovė bet ir bus sutrikdytą įmonės veikla.

ANK 22 str., reglamentuojantis administracinės nuobaudos paskirtį, nustato, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kuria siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 27 str. 1 d. numato, jog administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės. ANK 32, 34 straipsniuose, reglamentuojančiuose administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo taisykles, numatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, taip pat vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 str. 2 d.). ANK 34 str. 2 d. numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybe lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 str. 5 d. numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės nusižengimo ir už šį nusižengimo nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Pažymėtina ir tai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Vertinant J. K. skirtos nuobaudos pagrįstumą ir ANK 34 str. 5 d. nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad nutarimu J. K. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 str. 1 d., paskirta 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams atėmimas, kadangi nenustatyta byloje sunkinančių aplinkybių, o lengvinantį aplinkybę pripažintina tai, jog dėl padaryto nusižengimo jis savo kaltę pripažįsta. Teismo posėdžio metu J. K. irgi prisipažino kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 421 str. 1 d., dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Byloje įrodymų dėl šio nusižengimo padarymo aplinkybių pavojingumo nėra, padarytas nusižengimas realiai nesukėlė jokių pavojingų padarinių (eismo įvykio ir pan.).

Teismas įvertina ir tai, kad J. K. dirba įmonėje, kur pagal darbo pobūdi jam tenka važinėti ne tik Lietuvoje, bet ir į užsienį, jis yra atsakingas už įrangos bei komponentų patikrą bei jų pristatymą gamybai, turi šeimą, kurioje augina du mažamečius vaikus, jo sutuoktinė nedirba, augina 1 metų vaiką, todėl netekęs teisės vairuoti automobilį 2 mėn. laikotarpiui, nukentęs ne tik jo šeimos gėrovė bei ir įmonės gamybos procesai.

Visuma šių aplinkybių šiuo konkrečiu atveju vertinamos pažeidėjo naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios jo atsakomybės už KET pažeidimą.

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais nuobaudos tikslai bus pasiekti J. K., vadovaujantis ANK 34 str. 5 d. nuostatomis, paskiriant trumpesnį nei ANK 421 str. 1 d. numatytas minimalus administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas, sutrumpinant administracinio poveikio priemonės taikymo terminą iki 1 (vieno) mėnesio. Visiškai netaikyti administracinio poveikio priemonės netikslinga, kadangi nusižengimas yra potencialiai pavojingas, o administracinių nusižengimų registro duomenys apie J. K. administracinį baustumą neleidžia daryti išvados apie jo nepriekaištingą kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymąsi praeityje. Teismo nuomone, tokia nuobauda yra adekvati administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytam nusižengimui ir bus pakankama, kad ateityje J. K. nedarytų naujų nusižengimų, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 str.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyr. specialisto R. K. 2020-07-30 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-P-17418-2020 iš dalies keistinas (ANK 642 str. 1 d. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Nutarė:

J. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyr. specialisto R. K. 2020-07-30 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-P-17418-2020, kuriuo J. K. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo paskirta 200 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 2 (dviem) mėnesiams, sumažinant administracinio poveikio priemonės taikymo terminą iki 1 (vieno) mėnesio.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.