Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R.M., institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Ričardui Patlabai, 2009 m. spalio 19 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R.M. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2009-09-02 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnas 2009 m. rugpjūčio 25 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad R.M. 2009 m. rugpjūčio 25 d. 08.10 val. Klaipėdoje, Šilutės plento ir Baltijos prospekto žiede, vairavo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu – taip sukliudė kitam eismo dalyviui ir pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 106 punkto reikalavimus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūno (toliau – Institucijos) 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimu R.M. pripažintas kaltu, padaręs Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam paskirta 400 litų bauda ir specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Ričardas Patlaba prašo atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo esmė įrodyta, administracinė nuobauda paskirta remiantis policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Pažymėjo, kad R.M. administracinio teisės pažeidimo protokole nesuformuluotas kaltinimas dėl ištisinės juostos kirtimo. Analogiška pozicija išdėstyta atsiliepime (b.l. 23).

Vadovaudamasis ATPK 297 straipsniu pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos

R.M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 12) bei skundžiamu nutarimu (b.l. 13) paskirta administracinė nuobauda už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje įvykdytą veiką – pavojingą vairavimą. Nuobauda paskirta už tai, jog jis, rikiuodamasis iš vienos eismo juostos į kitą, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, ir nedavė kelio kitai transporto priemonei.

Kelių eismo taisyklių III skyriaus „Bendrosios vairuotojų pareigos“ 5 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis, o 28 punkte nurodyta, jog transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui. KET XIII skyriaus „Vairavimo pradžia ir manevravimas“ 106 punktas nustato, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Būtent KET 106 punkto reikalavimų pažeidimu yra kaltinamas R.M.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pavojingą vairavimą, kuris apibrėžiamas kaip transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 124² straipsnį numatyta už šias alternatyvias veikas:

1) vairuotojui vienu metu ar paeiliui padarius kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui;

2) vairuotojui padarius KET pažeidimus, sukėlusius pavojingą situaciją, tai yra privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje paaiškino, jog jis važiavo Šilutės plentu trečiąja eismo juosta. Privažiavęs Šilutės plento ir Baltijos prospekto žiedinę sankryžą sustojo. Šalia jo antrojoje eismo juostoje važiavo kitas automobilis, kurį praleidęs, jis persirikiavo žiedinėje sankryžoje į antrąją juostą tam, kad galėtų toliau važiuoti Šilutės plentu Debreceno gatvės link. Nurodo, kad jam rikiuojantis kitų eismo dalyvių sankryžoje nebuvo, todėl niekam nesukėlė pavojingos situacijos. Policijos pareigūnų automobilis buvo 4-5 metų atstumu nuo jo vairuojamos transporto priemonės, todėl mano, kad jokios kliūties jiems nesudarė. Teigia, kad KET reikalavimų nepažeidė, nes nekirto ištisinės kelio ženklinimo linijos, o persirikiavo esant punktyrinei linijai jam iš dešinės.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, jog jo manevrai neprivertė kitų eismo dalyvių imtis veiksmų (t.y. staigiai stabdyti, keisti judėjimo kryptį) savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, tačiau toks aiškinimas paneigiamas byloje surinktais įrodymais.

Liudytojas A.Š. (pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą) teismo posėdyje parodė, kad kartu su E.Š. patruliavo tarnybine transporto priemone „Puma 29“ ir važiavo antrąja eismo juosta Šilutės plentu Debreceno gatvės link. Priartėjus prie Šilutės plento ir Baltijos prospekto žiedinės sankryžos, trečiąja eismo juosta šalia jų automobilio važiavo „Renault Laguna“. Į žiedinę sankryžą jie įvažiavo kartu, tačiau išvažiuodamas iš sankryžos „Renault Laguna“ vairuotojas staigiai persirikiavo į antrąją eismo juostą, dėl to jų tarnybinį automobilį vairavęs E.Š. buvo priverstas staigiai stabdyti ir naudoti garsinį signalą. Pareigūnas parodė, jog atstumas tarp pareigūnų tarnybinio automobilio ir R.M. vairuojamo automobilio buvo nedidelis. Nebuvo intensyvus ir kitų transporto priemonių srautas. Liudytojas parodė, kad R.M. buvo pasakyta, jog jis kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, tačiau administracinio teisės protokolu kaltinimas dėl to nebuvo suformuotas, nes jis patrauktas atsakomybėn atsakomybėn už pavojingą vairavimą.

Liudytojas E.Š. (pareigūnas, vairavęs tarnybinį automobilį) parodė, kad patruliuodamas kartu su A.Š. vairavo policijos tarnybinį automobilį. Važiavo Šilutės plentu antrąja eismo juosta nuo Dubysos gatvės Debreceno gatvės link. Artėjant prie Šilutės plento ir Baltijos prospekto žiedinės sankryžos, trečiąja eismo juosta važiavęs automobilis „Renault Laguna“ susigretino su jų automobiliu. Išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos „Renault Laguna“ vairuotojas staiga persirikiavo iš trečiosios eismo juostos į antrąją prieš pat jo vairuojamą automobilį, taip priversdamas staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį ir naudoti garsinį signalą. Pareigūnas pažymėjo, jog siekdamas išvengti susidūrimo, jis buvo priverstas staiga persirikiuoti iš antrosios eismo juostos į pirmąją. Liudytojas parodė, jog tuo metu, kai R.M. rikiavosi iš antrosios eismo juostos į pirmąją, pareigūnų vairuojama transporto priemonė buvo maždaug ties „Renault Laguna“ vidurine dalimi, todėl susidūrimo būtų neišvengęs, jei nebūtų sureagavęs, t.y. staigiai stabdęs bei pasukęs į pirmąją eismo juostą.

Analogiškos pažeidimo padarymo aplinkybės užfiksuotos policijos pareigūnų E.Š. ir A.Š. tarnybiniuose pranešimuose. 2009 m. rugpjūčio 25 d. E.Š. tarnybiniame pranešime (b.l. 14) nurodyta, jog jis su pareigūnu A.Š. patruliavo ekipaže „Puma 29“. Jų transporto priemonė važiavo antrąja eismo juosta Šilutės plentu. Išvažiuojant iš Šilutės plento ir Baltijos prospekto žiedinės sankryžos, trečiąja eismo juosta važiavęs „Renaul Laguna“ vairuotojas staiga persirikiavo į antrąją eismo juostą, dėl to pareigūnas buvo priverstas staiga stabdyti, keisti važiavimo kryptį ir naudoti garsinį signalą, išvengiant susidūrimo ir užtikrinant savo ir kitų žmonių saugumą. 2009 m. rugpjūčio 25 d. A.Š. tarnybiniame pranešime (b.l. 15) nurodyta, jog 2009 m. rugpjūčio 25 d. patruliuojant su patruliu E.Š. ir vykstant tarnybiniu automobiliu Šilutės plentu nuo Dubysos gatvės Debreceno gatvės link, apie 08.10 val. buvo užfiksuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Į žiedinę Šilutės plento ir Baltijos prospekto sankryžą jie įvažiavo kartu su trečiojoje eismo juostoje važiavusiu „Renault Laguna“ automobiliu. Tačiau, prieš išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos, iš trečiosios eismo juostos automobilis persirikiavo į antrąją, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją ir nedavė kelio pareigūnų automobiliui.

Teismui nėra teisinio pagrindo abejoti liudytojų parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nenurodė priežasčių, kurios pagrįstai leistų abejoti jų tikrumu. Liudytojų parodymai yra nuoseklūs, atitinka tas faktines aplinkybes, kurios užfiksuotos administracinio teisės pažeidimo protokole ir tarnybiniuose pranešimuose. Tai, jog teismo posėdyje apklaustas liudytojas A.Š. nepatvirtino aplinkybės, jog jų transporto priemonė turėjo keisti važiavimo kryptį (persirikiuoti iš antrosios eismo juostos į pirmąją), nesudaro pagrindo abejoti jo parodymų tikrumu, nes liudytojas pažymėjo, kad tiksliai neatsimena visų aplinkybių, nes tarnybinį automobilį vairavo ne jis, o pareigūnas E.Š. Tai, kad pareigūnų tarnybinis automobilis buvo priverstas keisti važiavimo kryptį, nurodyta A.Š. tarnybiniame pranešime.

Teismas kritiškai vertina liudytojos E.M. parodymus apie tai, kad jos sutuoktinis nesukėlė pavojingos situacijos, kuri privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų, nes ji suinteresuota duoti palankius ir sutuoktinį teisinančius parodymus.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos procesinis dokumentas, kuriuo konstatuojamas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas bei kitos su juo susijusios aplinkybės. Pagal ATPK 260 straipsnyje keliamus reikalavimus protokolo turiniui darytina išvada, kad tai procesinis dokumentas, kuriuo: 1) pradedama administracinė byla; 2) formuluojamas kaltinimas; 3) fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 straipsnio 2 dalis).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, jog jis nesuprato, kuo yra kaltinamas, atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog jis susipažino su administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniu, savo parašu patvirtino, kad gavo nuorašą ir dėl pažeidimo paaiškino, jog nesutinka, nes pareigūnas pranešė, kad kirto ištisinę ženklinimo liniją. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo esmė – „vairuodamas transporto priemonę ir prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio kitam eismo dalyviui“,. Akivaizdu, jog kaltinimas suformuluotas dėl pavojingo vairavimo, o ne dėl ištisinės ženklinimo linijos kirtimo.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnio nuostatas organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Aptartų įrodymų viseto pagrindu darytina išvada, jog R.M., vairuodamas automobilį „Renault Laguna“ ir persirikiuodamas iš trečiosios eismo juostos į antrąją, neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukliudė kitiems eismo dalyviams, priversdamas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį policijos pareigūnų vairuojamą automobilį. Tuo buvo sukelta pavojinga situacija, todėl R.M. veiksmai pagrįstai įvertinti kaip pavojingas vairavimas ir teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą teįsiminę praktiką, nurodo, kad būtent tokie veiksmai yra pagrindas minimos veikos kvalifikavimui (nutartys administracinėse bylose Nr. N3-1917-2006, Nr. N444-212/2009).

Už ATPK 124² straipsnio 1 dalies pažeidimą vairuotojams numatyta bauda nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta minimali nuobauda, nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nagrinėjant administracinę bylą laikytasi administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarkos. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas.

KET pažeidimų suvestinė (b.l. 16-17) įrodo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi 2 (įskaitant aptariamąją) galiojančias administracines nuobaudas. Jam yra taikyta ši administracinio poveikio priemonė: 2007 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu jam paskirta 75 litų bauda už nustatyto greičio viršijimą. ATPK 36 straipsnyje nustatytas administracinių nuobaudų galiojimo terminas, jam pasibaigus laikoma asmenį nebuvus baustą. Toks terminas yra vieneri metai po to, kai pasibaigia nuobaudos skyrimas (sumokėta bauda, pasibaigia teisės atėmimo terminas ir kt.). Pagal Institucijos pateiktus duomenis paskirta bauda sumokėta, tačiau neaišku, ar praėjo vieneri metai nuo baudos sumokėjimo, todėl ši aplinkybė pagrįstai nenustatyta kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimą, kuriuo R.M. pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį paskirta 400 litų bauda ir 3 mėnesiams atimta specialioji teisė, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.