Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Nikolajui Semionovui (Nikolaj Semionov), atsakovo atstovei Irmantei Skrindžiauskienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Daliai Cirtautienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pažymėtina, kad VSDFV 2011-11-29 direktoriaus įsakymu Nr. V-498 VSDFV Visagino skyrius nuo 2012-01-01 reorganizuotas ir prijungtas prie VSDFV Utenos skyriaus, taigi atsakovas šioje byloje yra VSDFV Utenos skyrius, kaip Visagino skyriaus teisių ir pareigų perėmėjas.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjos sutuoktinis N. K. dingo be žinios 2003-10-18, o 2011-03-24 Visagino miesto apylinkės teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2011-04-26, jis buvo pripažintas mirusiu (b. l. 12–13). N. K. mirties liudijime (b. l. 14) įrašyta mirties diena – 2011-04-26. Visagino 1-ojo notarų biuro 2011-05-04 išduotas liudijimas (b. l. 15) patvirtina, kad pareiškėja T. K. priėmė vyro palikimą.

Pareiškėja 2011-08-04 kreipėsi į VSDFV Visagino skyrių su prašymu išduoti pažymą apie N. K. sukauptos senatvės pensijos dydį. 2011-08-29 pareiškėjai išduota pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16–17), kad N. K. senatvės pensija išmokėta 2003-01-01–2003-12-31. 2011-11-16 išduotoje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 56–57) nurodoma, kad N. K. senatvės pensija išmokėta 2003-01-01–2003-09-30 laikotarpiu.

VSDFV Visagino skyrius 2011-07-11 raštu Nr. (5.7)R3-2557 (b. l. 8, 53) pareiškėjai pranešė, kad jos 2011-04-26 pateiktas prašymas išduoti pažymą apie mirusiajam N. K. neišmokėtas išmokas netenkintinas, kadangi N. K. nuo 2003-10-01 (pensijos mokėjimo sustabdymo dienos) iki 2011-04-26 pensijos negavo, ji jam nebuvo apskaičiuojama, jis jos nesukaupė, todėl įpėdiniai negali paveldėti to, ko palikėjas neturėjo.

VSDFV Visagino skyrius pateikė pareiškėjai 2004-01-14 sprendimą Nr. 12 (b. l. 6, 55) N. K. nutraukti / sustabdyti senatvės pensijos mokėjimą nuo 2004-01-31, kadangi asmuo neatsiima pensijos daugiau nei 3 mėnesius.

VSDFV Visagino skyriaus 2011-07-14 sprendime Nr. P13-197 (b. l. 7, 54) nuspręsta nutraukti N. K. pensijos mokėjimą nuo 2003-10-01, nes jis jos neatsiima daugiau kaip 3 mėnesius. Nurodyta, kad pensija išmokėta iki 2003-09-30.

Pareiškėja, nesutikdama su gautais VSDFV Visagino skyriaus 2004-01-14, 2011-07-11 ir 2011-07-14 sprendimais, 2011-10-13 pateikė skundą VSDFV (b. l. 45–46). VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2011-11-11 sprendimu Nr. (6.5)I-6838 (b. l. 9–10, 43–44) jo netenkino. VSDFV sprendime konstatavo, kad VSDFV Visagino skyriaus 2004-01-14 sprendimas Nr. 12 ir 2011-07-14 sprendimas Nr. P13-197 yra vidaus dokumentai, o ne individualūs teisės aktai, taigi jie VSDFV pagal Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nuostatas neskųstini. Taip pat sprendime nurodyta, kad VSDFV Visagino skyriaus 2011-07-11 sprendimas, kuriuo atsisakyta pareiškėjai išduoti pažymą apie N. K. senatvės pensiją, pagrįstas.

Pareiškėja, nesutikdama su priimtais sprendimais, kreipėsi į teismą.

Ginčo dalykas – VSDFV Visagino skyriaus 2011-07-11 sprendimo Nr. (5.7) R3-2557, 2011-07-14 sprendimo Nr. P13-197 ir 2004-01-14 sprendimo Nr. 12 bei VSDFV 2011-11-11 sprendimo Nr. (6.5) 1-6838 teisėtumas iš pagrįstumas.

Ginčas byloje vyksta dėl to, ar pagrįstai pareiškėjos sutuoktiniui N. K. buvo nutrauktas (sustabdytas) pensijos mokėjimas nuo jo dingimo be žinios dienos (2003-10-18) iki teismo sprendimo, kuriuo jis pripažintas mirusiu, įsiteisėjimo dienos (2011-04-26).

Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Teismas, įvertinęs nurodytas teisės normas, daro išvadą, kad VSDFV, kaip išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismine tvarka institucija, nagrinėja VSDFV teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais teisėtumą ir pagrįstumą, o administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Vadovaujantis ABTĮ 2 straipsnio 14 dalimi, individualus teisės aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.

Bendruosius individualaus administracinio akto turinio reikalavimus nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (8 straipsnio 1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis); turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (8 straipsnio 3 dalis).

Iš nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, darantis įtaką šio subjekto teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms).

Atsižvelgus į nurodytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad VSDFV 2011-11-11 sprendime Nr. (6.5) 1-6838 nepagrįstai nurodyta, jog VSDFV Visagino skyriaus 2004-01-14 sprendimas Nr. 12 ir 2011-07-14 sprendimas Nr. P 13-197 yra tik vidaus dokumentai, o ne individualūs teisės aktai, ir jie nėra skųstini VSDFV, kadangi iš šių sprendimų matyti, jog jie priimti pensijų klausimu (dėl pensijos mokėjimo sustabdymo / nutraukimo) ir sukelia konkrečias teisines pasekmes, t. y. daro įtaką asmens teisei gauti paskirtą pensiją. Teismas, įvertinęs pareiškėjos ginčijamus VSDFV Visagino skyriaus bei VSDFV sprendimus, daro išvadą, kad jie atitinka individualių teisės aktų požymius, kadangi daro įtaką asmens teisėms ir įstatymų saugomiems interesams, t. y. teisei gauti senatvės pensiją.

Atskirai įvertinus 2004-01-14 VSDFV Visagino skyriaus sprendimą Nr. 12, kuris, kaip jau minėta, yra laikytinas individualiu teisės aktu, priimtu pensijų klausimais, ir darančiu įtaką asmens teisėms ir įstatymų saugomiems interesams, darytina išvada, kad jis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu visų pirma dėl to, kad neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, t. y. sprendime nenurodomi teisės aktai, kurių pagrindu jis priimtas, bei apskundimo tvarka.

Vadovaudamasis Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nuostata, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDFV, teismas daro išvadą, kad pareiškėja nepraleido termino VSDFV Visagino skyriaus 2004-01-14 sprendimui Nr. 12 apskųsti, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog apie šį sprendimą jai tapo žinoma tik 2011 m. po sutuoktinio pripažinimo mirusiu (b. l. 45–46, 53).

Kaip jau minėta, pareiškėjos ginčijamuose sprendimuose nurodoma, kad pensijos mokėjimas pareiškėjos sutuoktiniui sustabdomas / nutraukiamas dėl to, kad jis neatsiima jos ilgiau kaip 3 mėnesius.

Pagal Pensijų įstatymo 41 str. 3 d. valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos iki gyvos galvos arba laikotarpiui, kuriam pensijos gavėjui pagal šį įstatymą išlieka teisė gauti paskirtą pensiją. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, mokantis pensiją, privalo iš anksto informuoti pensininką apie pensijos skyrimo termino pasibaigimą.

Pagal to paties straipsnio 4 d., pasibaigus pensijos skyrimo terminui, ją mokėti nutraukiama, jei pensijos gavėjas praranda teisę ją gauti. Jei pensijos gavėjas dėl pateisinamos priežasties pavėluotai kreipiasi dėl pensijos mokėjimo pratęsimo, pensija nepriskaičiuojant palūkanų išmokama už visą laiką, bet ne ilgiau kaip už 3 metus, kai jos mokėjimas buvo nutrauktas, o pensijos gavėjui teisė gauti pensiją buvo išlikusi. Jei pateisinamos priežasties nėra, bet teisė gauti pensiją išlieka, pensijos mokėjimas atnaujinamas nuo dokumentų dėl pensijos mokėjimo pratęsimo pateikimo dienos.

Pagal Nuostatų 73 punktą, Pensijų įstatymo 41 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl pensijos mokėjimo nutraukimo ir vėlesnio pratęsimo ar atnaujinimo taikomos tik tais atvejais, kai pensijos mokėjimas nutraukiamas pasibaigus pensijos skyrimo terminui. Jeigu pensijos gavėjas paduoda prašymą dėl tam tikrų priežasčių nutraukti tam tikram laikui pensijos mokėjimą nepasibaigus pensijos skyrimo terminui, pensijos mokėjimas pagal gavėjo paduotą prašymą sustabdomas (ne nutraukiamas) ir vėl gali būti pratęstas gavus atitinkamą gavėjo prašymą. Pensijos mokėjimas tokiu atveju pratęsiamas taikant Pensijų įstatymo 41 straipsnio 4 dalies nuostatas, reglamentuojančias pensijos mokėjimo pratęsimo ar atnaujinimo datą, atsižvelgiant į tai, ar priežastys, dėl kurių pensijos mokėjimas sustabdytas, laikomos pateisinamomis.

Teismas, išanalizavęs teisės aktų, reglamentuojančių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką, nuostatas, daro išvadą, kad teisės aktai imperatyvai nustato, jog pensija turi būti mokama iki gyvos galvos, t. y. iki asmens mirties, išskyrus atvejus, kai ji buvo skirta terminuotam laikui. Įvertinus teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad juose nėra nustatyta galimybė nutraukti ar sustabdyti pensijos mokėjimą tais atvejais, kai asmuo kelis mėnesius jos neatsiima ar yra pripažįstamas nežinia kur esančiu. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad N. K. senatvės pensija buvo paskirta terminuotai, be to, nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo neginčija, kad ji buvo paskirta iki gyvos galvos, taigi teismas daro išvadą, kad ji N. K. turėjo būti skaičiuojama iki mirties. N. K. mirusiu pripažintas 2011-03-24 teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2011-04-26, ir mirties liudijime nurodyta ši jo mirties data. Taigi būtent nuo 2011-04-26 N. K. pasibaigė pensijos mokėjimas.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad senatvės pensijos N. K. mokėjimo sustabdymas / nutraukimas 2004-01-14 sprendimu Nr. 12 ir 2011-07-14 sprendimu Nr. P13-197 buvo neteisėtas ir nepagrįstas, šie sprendimai priimti pažeidžiant teisės aktų nuostatas, nustatančias, kad pensija mokama iki gyvos galvos. Be to, VSDFV Visagino skyriaus 2004-01-14 sprendimas Nr. 12 nepagrįstas teisės aktų nuostatomis, jame nenurodyta apskundimo tvarka, o 2011-07-14 sprendime, nors ir nurodyta, kad vadovaujamasi Pensijų įstatymu ir Nuostatais, tačiau nenurodoma, kokiu konkrečiai straipsniu ar punktu, taigi 2004-01-14 ir 2011-07-14 VSDFV Visagino skyriaus sprendimai naikintini dar ir dėl to, kad neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų.

Civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 5 p., be kita ko, nustatyta, kad pensijos, pašalpos yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal Civilinio kodekso 3.100 str. 2 punktą, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu.

Pagal Nuostatų 80 punktą, pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jeigu ji nebuvo išmokėta, ir dar paskirtos pensijos dydžio už vieną mėnesį (Pensijų įstatymo 41 straipsnio 5 dalis). Kai pensija mokama už praėjusį mėnesį ir miręs asmuo iki mirties dienos šios pensijos nebuvo gavęs, mirusį pensininką laidojusiems asmenims taip pat išmokama jo iki mirties dienos negauta pensija už praėjusį mėnesį. Pensininkui apskaičiuotos kitos pensijų sumos, kurios jam priklausė ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos mirusio pensininko įpėdiniams (pagal įstatymą ar pagal testamentą), kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą, arba (ir) mirusį pensininką pergyvenusiam sutuoktiniui, pateikusiam nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą.

Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad paveldėtojai gali paveldėti tik tokias mirusių pensininkų negautas pensijų sumas, kurios jam iki mirties buvo apskaičiuotos, t. y. priklausė pensininkui. Kaip jau buvo konstatuota, nagrinėjamu atveju pensijos mokėjimas N. K. nutrauktas nepagrįstai, ji jam turėjo būti skaičiuojama iki pripažinimo mirusiu, taigi pareiškėja, kaip jo sutuoktinė ir turto paveldėtoja, turi teisę paveldėti minėtas sumas. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrįstai teigia, kad pensija nepaveldima, kadangi pagal Civilinio kodekso 5.1 str. nuostatas nepaveldima teisė į pensiją, o šiuo atveju ginčas vyksta dėl pensijos, kaip tam tikros pinigų sumos (turto).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus tai, kad N. K. pensijos mokėjimas buvo sustabdytas / nutrauktas nepagrįstai ir pažeidžiant teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad VSDFV Visagino skyriaus 2011-07-11 sprendimas Nr. (5.7)R3-2557 atsisakyti išduoti pažymą apie N. K. neišmokėtas išmokas taip pat laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu. Taip pat darytina išvada, kad VSDFV 2011-11-11 sprendimo Nr. (6.5)1-6838 argumentai, kad VSDFV Visagino skyriaus 2004-01-14 sprendimas Nr. 12 ir 2011-07-14 sprendimas Nr. P13-197 laikytini vidaus dokumentais ir nėra skundžiami, o VSDFV Visagino skyriaus 2011-07-11 sprendimas Nr. (5.7)R3-2557 atsisakyti išduoti pažymą apie N. K. neišmokėtas išmokas teisėtas, yra nepagrįsti ir neteisėti, taigi šis sprendimas taip pat naikintinas.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad VSDFV Visagino skyriaus 2011-07-11 sprendimas Nr. (5.7) R3-2557, 2011-07-14 sprendimas Nr. P 13-197 ir 2004-01-14 sprendimas Nr. 12 bei VSDFV 2011-11-11 sprendimas Nr. (6.5) 1-6838 yra naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti.

Pareiškėjos skundas tenkinamas ir atsakovas įpareigojamas apskaičiuoti N. K. negautą senatvės pensiją už laikotarpį nuo 2004-11-01 iki 2011-04-26 ir išduoti pažymą apie neišmokėtos pensijos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 ir 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos T. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Visagino skyriaus 2011-07-11 sprendimą Nr. (5.7) R3-2557, 2011-07-14 sprendimą Nr. P 13-197 ir 2004-01-14 sprendimą Nr. 12.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-11-11 sprendimą Nr. (6.5) 1-6838.

Įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių apskaičiuoti N. K. negautą senatvės pensiją už laikotarpį nuo 2004-11-01 iki 2011-04-26 ir išduoti pažymą apie neišmokėtos pensijos dydį.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą