Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-383-719/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-29
Bylos Nr.
1S-383-719/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Ridikas
Kategorijos
Teisėja Nijolė Bražiūnienė Nr. 1S-383-719/2013
Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. balandžio 29 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Ridikas, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,

E. J. G. atstovui pagal įstatymą O. K. bei atstovei advokatei J. K.,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs E. J. G. atstovės advokatės J. K. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-04-02 nutarties, kuria tenkintas VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir E. J. G. pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-01-31 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi E. J. G., padariusiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, buvo nutarta taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje – VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-09-18 nutartimi buvo tenkintas VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir E.J. G. pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis.

2013-02-28 Rokiškio rajono apylinkės teisme gautas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas, kuriuo prašoma E.J. G. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis tęsti.

Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-04-02 nutartimi tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir E.J. G. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas.

Šalies argumentai

Skundu E.J. G. atstovė advokatė J. K. prašo panaikinti 2013-04-02 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – pakeisti E.J. G. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį – iš stacionarinio stebėjimo bendro stabėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nurodoma, jog teismo nutartis priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) nuostatą garantuojančią piliečiui padariusiam nusikaltimą teisę į gynybą, teismas grindžia priimtą nutartį prieštaringais ir neobjektyviais motyvais, nepatvirtinančiais ligoninės teikimo reikalavimo dėl priverčiamosios medicinos poveikio priemonės pratęsimo E.J. G., tokiu būdu pažeidžiant Konstitucijos garantuojamą visų piliečių lygybės principą valstybės institucijoms ir teismui. Skunde taip pat nurodoma, jog E. J. G. artimas giminaitis - sūnus O. K. sudarė susitarimą su advokate dėl E.J. G. gynimo paskirtame 2013-04-02 teismo posėdyje, tačiau advokatė 2013-04-02 pateikė teismui 2013-03-29 atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašymą atidėti teismo posėdį dėl svarbios priežasties, kadangi nustatytu laiku dalyvauja kitoje anksčiau paskirtoje byloje, nurodant, kad jos ginamoji E. J. G. nesutinka, kad byla būtų nagrinėjama jos pasirinktai advokatei nedalyvaujant. Tačiau teismas nepaisė ginamosios teisės į gynybą pasirenkant advokatą pačiai ir savo iniciatyva pasikvietė į posėdį valstybės apmokamą advokatę R. Č.. Taip pat nurodoma, jog teismo posėdyje dalyvavusi advokatė elgėsi formaliai, tinkamai neatstovavo E.J. G., dėl ko iš esmės nebuvo realizuota E.J. G. teisė į gynybą bei priimta neteisėta skundžiama nutartis. Be to, skunde nurodoma ir tai, jog Komisijos nurodomos faktinės E.J. G. elgesio aplinkybės prieštarauja pateiktai išvadai, kad E.J. G. socialinis pavojingumas nesumažėjo. Teigiama, jog Komisijos nurodomos aplinkybės, kad E.J. G. nėra kritiška nusikalstamai veikai ir savo susirgimui, teismo vertinamos neobjektyviai, kadangi teismas neatsižvelgė į faktines E.J. G. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes: konfliktai kilo buityje su kaimyne, kuri pastoviai girtuokliavo ir netinkamai elgėsi E.J. G. atžvilgiu, neduodavo naudotis bendra virtuvės patalpa, grasindavo susidorojimu, todėl E.J. G. išsivystė pavojaus ir nesaugumo jausmas. Pastebi, jog išdėstytos aplinkybės nesudaro objektyvaus pagrindo teigti, kad E.J. G. ateityje gali daryti nusikalstamus veiksmus, kadangi kiekvienas asmuo turi teisę į savo nuomonę, kuri nėra ribojama įstatymu, o yra ginama Konstitucijos. Taip pat skunde nurodoma, jog teismas, spręsdamas ligoninės teikimą dėl E.J. G. taikomų priverčiamųjų poveikio priemonių pratęsimo, nepagrįstai nevertino E.J. G. sveikatos pagerėjimo, neatsižvelgė į 2012-08-09 posėdyje išsakytą ligonės atstovės (gydytojos) paaiškinimą dėl neišgydomos E.J. G. ligos bei neįvertino to, jog pacientė pagrįstai vertina atliktus veiksmus kaip savigyną. Teigiama, jog teismas taip pat nepagrįstai nevertino pačios E.J. G. duotų parodymų teisme, jog sūnus O. K. gali ja pasirūpinti ir pakeisti gyvenamąją vietą, siekiant išvengti konfliktų su kaimyne, kas rodo pacientės realų aplinkos suvokimą, bei siekį išvengti bet kokio kontakto su kaimyne, o ne pykčio kaimynės atžvilgiu egzistavimą, juo labiau kad E.J. G. sutinka, kad jai yra reikalingi medikamentai, kuriuos galėtų vartoti savarankiškai. Skunde taip pat akcentuojama, jog nėra teisinio pagrindo tęsti gydymą dėl tos priežasties, kad E.J. G. neturi kritikos padarytai veikai ir savo susirgimui, kadangi asmens mintys (asmeninė nuomonė) negali būti laikomos sveikatos sutrikimu, lemiančiu priverstinio gydymo tęsimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2013-04-15 nutartimi pagrįstai pratęsė E.J. G. priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti šios pacientės atstovės advokatės J. K. skundą nėra pagrindo.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog E.J. G. 2010-03-04 laiptinėje iššovė lygiavamzdžiu revolveriu, užtaisytu guminėmis grankulkėmis D. K. į kairės pusės veido sritį, padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą bei tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. 2011-08-10 – 2011-08-17 Utenos ekspertiniame skyriuje buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad E.J. G. serga lėtiniu psichikos sutrikimu - kitu nuolatiniu kliedesiniu sutrikimu, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, dėl ko reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis – VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. E.J. G. buvo hospitalizuota pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011-08-19 nutartį iki teismas nuspręs dėl priverstinio gydymo sąlygų bei gydoma nuo 2011-08-25. Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-31 nutartimi pacientei buvo taikyta priverčiamoji medicininio pobūdžio priemonė – stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, o Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-09-18 nutartimi bendrojo stebėjimo sąlygos buvo pratęstos. Kaip matyti iš 2013-02-21 komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini), E.J. G. diagnozuotas polimorfinis psichozinis sutrikimas su šizofrenijos simptomais, o pacientė stebimuoju laikotarpiu atsisako vartoti vaistus, koreguojančius neuroleptikų pašalinį poveikį, kitus, skirtus terapeuto, yra pasyvi, atsiribojusi, stengiasi save pateikti esant sveiką, nors prasitaria ir užuominomis išsako santykio kliedėjimo idėjas bei yra įtari, uždara, priešiška, nors ir be agresijos, konfliktų, režimo pažeidimų. Be to, komisijos pateiktą išvadą, jog E.J. G. psichinė būsena išlieka nestabili, ligonė išlieka nebendraujanti, viską neigia, išlieka įtari, nepasitikinti, nenori vartoti vaistų, priešiškai nusiteikusi gydymo, gydytojos atžvilgiu bei nekritiška savo būsenai ir įvykdytai nusikalstamai veikai, visiškai atitinka ir VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovės R. B. teisme duoti paaiškinimai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog pacientė yra labai įtari, o šis įtarumas pasireiškia manymu, jog palatos kaimynė nori neva ją nunuodyti, kad VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė buvo nuvykusi į pacientės namus dėl turtinių reikalų ir panašiai.

Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, o komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. BPK 405 str. 3 d. 1 p. nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą tik asmeniui, kurio sveikatos būklė nepasikeitė. Taigi įstatymas nenumato jokių kitų aplinkybių, o tik gydomo asmens sveikatos būklės nepasikeitimą, kaip būtiną sąlygą tęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.

Teismui pateiktieji duomenys neleidžia daryti išvados nei apie E.J. G. psichinės sveikatos būklės pagerėjimą, nei apie jos socialinio pavojingumo sumažėjimą. Kaip tik iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pastarojo ligonio esminio psichinės sveikatos pagerėjimo nėra, jo psichikos būsena lieka be teigiamos dinamikos, kas nereiškia pasveikimo, o kritikos stoka savo būsenos atžvilgiu rodo, kad E.J. G. socialinis pavojingumas dar išlikęs. Pabrėžtina, jog skundo argumentai, kad pacientės nekritiškumas įvykdytai nusikalstamai veikai yra ne psichinės sveikatos sutrikimas, o jos pagrįsta nuomonė dėl įvykio metu iškilusio pavojaus, atsižvelgiant į E.J. G. psichinės sveikatos būklę bei gydytojų išvadas, yra atmetami, kaip nepagrįsti.

Taip pat kaip nepagrįstas atmetamas ir skundo argumentas, jog nagrinėjant teikimą pirmosios instancijos teisme buvo pažeista E.J. G. teisė į tinkamą gynybą, kadangi jai atstovavo ne jos pasirinktas advokatas. BPK 51 str. 1 d. 2 p. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, Rokiškio rajono apylinkės teismas vadovaujantis pastarąja teisės norma skyrė gynėją E.J. G., o nagrinėjant VŠĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės teikimą teisme, E.J. G. paskirta advokatė R. Č. dalyvavo teismo posėdyje ir nušalinimas jai pareikštas nebuvo. Pažymėtina ir tai, jog teikimas Rokiškio rajono apylinkės teisme buvo priimtas ir skirtas nagrinėti 2013-03-04 nutartimi, o posėdis skirtas 2013-04-02 (10 b.l.). E.J. G. sūnui O. K., kuris sudarė atstovavimo sutartį su advokate J. K., pranešimas apie teikimo nagrinėjimą buvo išsiųstas 2013-03-05, kas rodo buvus pakankamai laiko pranešti apie sudarytą atstovavimo sutartį bei pateikti teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, tačiau toks prašymas buvo pateiktas tik teikimo nagrinėjimo dieną (21 b.l.). Advokatė J. K. atstovavimo sutartį sudarė 2013-03-29 (23 b.l.), t.y. jau žinodama, kad negalės šiame posėdyje dalyvauti. Tuo tarpu Lietuvos advokatų etikos kodekso 6.7. p yra numatyta, jog advokatas neturi priimti pavedimų, jeigu žino ir supranta, kad nesugebės jų tinkamai ar laiku atlikti. Išdėstytos aplinkybės rodo, jog VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas teisme buvo nagrinėjamas nepažeidžiant įstatymų numatytų reikalavimų, E.J. G. pati dalyvavo teismo posėdyje, buvo atstovaujama advokatės bei turėjo galimybę pareikšti nušalinimą ir pasisakyti, o taip pat niekaip nebuvo suvaržyta jos teisė apskųsti priimtą Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimą, kas leidžia konstatuoti, jog E.J. G. teisė į tinkamą gynybą pažeista nebuvo.

Išdėstytų aplinkybių visuma pagrindžia būtinumą E.J. G. toliau taikyti priverčiamąją medicinos pobūdžio priemonę, nes priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis kol kas nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,

nutaria:

E. J. G., kuriai pratęstas priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės takumas, atstovės advokatės J. K. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-04-02 nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Ridikas