Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-11-22 · Administracinė byla Nr. AS-143-660-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-22
Bylos Nr.
AS-143-660-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Anatolijus Baranovas (pran.)
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Pareiškėjas
viešosios įstaigos ,,Vilniaus butai“
Administracinė byla Nr. AS11 – 660/2007Procesinio sprendimo kategorija 54 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2007 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos ,,Vilniaus butai“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas viešoji įstaiga ,,Vilniaus butai“ (toliau – pareiškėjas) 2007 m. rugpjūčio 7 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2007 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. 30-1518 ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus 2007 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. R-02-3 ,,Dėl viešosios įstaigos ,,Vilniaus butai“ 2006 metų ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo“. Pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti skundžiamo akto galiojimą, kol nebus išnagrinėtas skundas.

Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 27 d. nutartimi sustabdė paminėtą Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus 2007 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. R-02-3, kuriame konstatuoti įstaigos tariamai padaryti pažeidimai, iki įsiteisės teismo sprendimas. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija šios nutarties nevykdė, nes remdamasi sustabdytu sprendimu priėmė šioje byloje ginčijamą įsakymą, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas įpareigotas atlikti tyrimą dėl galimų įstaigos vadovo darbo drausmės pažeidimų ir pateikti išvadas bei pasiūlymus iki 2007 m. rugpjūčio 7 d., o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamentas įpareigotas išnagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus 2007 m. liepos 9 d. sprendime Nr. R-02-3 nurodytus pažeidimus ir pateikti pasiūlymus dėl įstaigos veiklos tobulinimo iki 2007 m. rugpjūčio 7 d. Pareiškėjas teigė, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės jis ir jo darbuotojai skundo nagrinėjimo metu nepagrįstai sulauktų neigiamų teisinių pasekmių, o tai apsunkintų būsimo teismo sprendimo vykdymą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę patenkino – sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 30-1518 galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str.).

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo pateiktus motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo bei į tai, kad skundžiamas įsakymas priimtas remiantis sustabdytu sprendimu, o pareiškėjas ir jo darbuotojai sulauktų neigiamų teisinių pasekmių, padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo įsakymo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

III.

Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartį ir atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepašalino šioje byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartyje nurodytų trūkumų ir dar kartą priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą nutartį.

2. Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik esant realiai grėsmei, t. y. konstatavus konkrečias aplinkybes, faktus, leidžiančius daryti išvadą, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas. Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 27 d. nutartys administracinėse bylose Nr. AS11-422/2006, Nr. AS11-428/2006).

3. Net ir teismui panaikinus skundžiamą sprendimą, aplinkybė, kad jis bus vykdomas, neturės įtakos įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymui. Savivaldybės administracijos direktoriui neuždrausta priimti įsakymų dėl jam pavaldžių įstaigų patikrinimo, jų veiklos vertinimo. Ginčijamo sprendimo tikslas nėra Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus 2007 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. R-02-3 vykdymas, todėl tai, kad pastarasis sprendimas yra sustabdytas, neatsižvelgus į konkrečias aplinkybes, negali būti motyvas savaime jį stabdyti.

4. Skundžiamo įsakymo pagrindu departamentų pateikti pasiūlymai yra rekomendacinio pobūdžio, todėl argumentas, kad pareiškėjo darbuotojai skundo nagrinėjimo metu nepagrįstai sulauktų neigiamų teisinių pasekmių, yra atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl administracinio akto (įsakymo) teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo laikinai sustabdyti jo galiojimą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (b. l. 4 – 6, 7 – 9).

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų (tarp jų ir pareiškėjo prašomos taikyti) reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS11-367/2007, Nr. AS15-622/2006; iš esmės analogiškos pozicijos laikytasi ir administracinėse bylose Nr. AS16-528/2007, Nr. AS8-488/2007, ir kt.).

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS16-528/2007, Nr. AS6‑496/2006, Nr. AS15‑622/2006).

Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirmiausia reikalavimas užtikrintinas dėl to, kad skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. 30-1518 yra priimtas atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus 2007 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. R-02-3, kurio galiojimas laikinai sustabdytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 27 d. nutartimi (b. l. 10, 11). Šiuo atveju turi būti laikomasi ginčų nagrinėjimo nuoseklumo. Be to, vykdant ginčijamą įsakymą gali būti imtasi drausminio poveikio priemonių taikymo ar atlikti kiti veiksmai, sukeliantys pareiškėjui ar jo darbuotojams tam tikras teisines pasekmes, kurios, priėmus jam palankų teismo sprendimą, gali apsunkinti iki įsakymo priėmimo buvusios padėties atkūrimą. Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga ja siekiamam tikslui – užtikrinti realią ir veiksmingą asmens teisių gynybą teisme.

Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamoji dalis iš esmės atitinka ABTĮ 106 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai ir teisėtai pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę. Tenkinti atsakovo atskirąjį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė