- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-02
- Bylos Nr.
- AS-63-675-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01445-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Rokiškio sūris“, uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pieno konservai“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų akcinės bendrovės „Rokiškio sūris“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ skundus atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas akcinė bendrovė „Rokiškio sūris“ (toliau – ir pareiškėjas, AB „Rokiškio sūris“) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, Konkurencijos taryba) 2011 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 2S-13 „Dėl pieno supirkimo ir perdirbimo veikla užsiimančių ūkio subjektų bei šių ūkio subjektų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ dalyje, kurioje: pripažinta, kad AB „Rokiškio sūris“ su kitomis pieno perdirbimo bendrovėmis keisdamosi konfidencialaus pobūdžio informacija apie jų superkamo žalio pieno kiekius, pagaminamų bei parduodamų atskirų pieno produktų kiekius, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį (nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktas); už padarytą Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimą AB „Rokiškio sūris“ buvo paskirta 1 649 600,00 Lt bauda (nutarimo rezoliucinės dalies 2.2 punktas); AB „Rokiškio sūris“ įpareigota per 5 dienas nuo aptariamo nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte jai nustatytų įpareigojimų įvykdymo apie tai pranešti Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (nutarimo rezoliucinės dalies 5 punktas). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo sustabdyti Konkurencijos tarybos 2011 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 2S-13 galiojimą dalyje, kuria AB „Rokiškio sūris“ paskirta 1 649 600,00 Lt bauda.
Pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 44 straipsnio nuostatas ginčijamu Konkurencijos tarybos 2011 m. birželio 9 d. nutarimu jam paskirta 1 649 600 Lt dydžio bauda gali būti išieškota ne ginčo tvarka, todėl kyla grėsmė, jog būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkės, be to, jam bus padaryta didelė žala. Paaiškino, kad skundžiamu nutarimu paskirtos baudos sumokėjimo terminas patenka į laikotarpį, kai yra žalio pieno tiekimo sezoninis pikas, dėl ko pieno perdirbimo bendrovės, įskaitant ir jį, prekių pagamina daugiau nei parduoda. Dėl didelės dalies prekių sandėliavimo jis patiria didelių finansinių ir gamybinių išlaidų, kurios nėra kompensuojamos pagamintas prekes parduodant. Todėl, nesustabdžius skundžiamo nutarimo galiojimo ir neatidėjus jam pritaikytos baudos mokėjimo iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje, AB „Rokiškio sūris“ būtų padaryta didelė turtinė žala. Be to, pažymėjo, kad dėl pablogėjusios situacijos tarptautinėse rinkose, šiuo metu įmonėje yra susiklosčiusi nestabili finansinė padėtis, bendrovės pajamų, gautų šių metų I ketvirtį nepakaktų sumokėti net pusės paskirtos baudos. Bendrovė taip pat turi įsipareigojimų, kylančių iš pasirašytų sutarčių su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl paramos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir prisiėmusi asmeninių finansinių įsipareigojimų. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas taip pat grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiško pobūdžio bylose.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tenkino, laikinai, iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdė Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 2S-13 „Dėl pieno supirkimo ir perdirbimo veikla užsiimančių ūkio subjektų bei šių ūkio subjektų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ rezoliucinės dalies 2 punkto dalyje dėl AB „Rokiškio sūris“ galiojimą.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi ir 92 straipsniu, nurodė, kad yra svarbu nustatyti, ar nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo (veiksmo atlikimo) bylos nagrinėjimo metu, išnagrinėjus administracinę bylą galėtų būti įmanoma atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo akto priėmimo. Įvertinęs bylos dokumentus bei pareiškėjo argumentus, teismas padarė išvadą, kad tuo atveju, jei išnagrinėjęs bylą dėl atsakovo nutarimo panaikinimo teismas priimtų palankų pareiškėjui sprendimą ir nebūtų sustabdytas ginčijama atsakovo nutarimo dalimi paskirtos baudos (1 649 600 Lt) išieškojimas, tokia teisinė situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų apsunkintas, nes nurodytu laikotarpiu negalėdamas disponuoti 1 649 600 Lt dydžio apyvartinėmis lėšomis, pareiškėjas patirtų nuostolius, kurių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisiniais ginčais. Todėl teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju pirmiausia turi būti išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas ir tik po to turi būti vykdomi skundžiamo atsakovo nutarimo rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti patvarkymai dėl pareiškėjui skirtos baudos išieškojimo. Skundžiamo atsakovo nutarimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, teismo vertinimu, šiuo atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius, nei laikinas atsakovo nutarimo nevykdymas. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškos kategorijos bylose dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėjant bylas, susijusias su konkurencijos teisiniais santykiais (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010, 2008 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-06/2008, 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-296/2008, 2009 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-354/2009, 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartis byloje Nr. AS438‑473/2009 ir kt.).
III.
Atsakovas atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį – panaikinti nutarties dalį, kuria patenkintas pareiškėjo AB „Rokiškio sūris“ prašymas ir pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir tokį pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Skundžiama teismo nutartis iš esmės yra grindžiama argumentais, susijusiais su pareiškėjo finansiniais sunkumais. Tuo tarpu reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos, kai siekiama garantuoti teismo sprendimo įvykdymą, o ne apsaugoti suinteresuotą asmenį nuo galimų neigiamų padarinių santykiuose su trečiaisiais asmenimis.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika Konkurencijos tarybos nutarimų galiojimo sustabdymą sieja su išskirtinėmis aplinkybėmis, parodančiomis, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Priešingu atveju būtų paneigta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalies, kurioje numatyta, kad skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip, prasmė.
3. Administracinių teismų praktika taip pat rodo, kad subjektas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir tokį savo prašymą grįsdamas finansinių sunkumų grėsme, privalo pateikti akivaizdžius tokios grėsmės įrodymus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas realios finansinių sunkumų grėsmės atsiradimą pagrindžiančių įrodymų nepateikė, apsiribodamas tik tam tikrų tikėtinų prielaidų išvardijimu, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas dėl baudos nagrinėjamoje byloje yra nepagrįstas faktiniais duomenimis.
4. Konkurencijos tarybos priimami nutarimai vienokiu ar kitokiu būdu sukelia tam tikras pasekmes ūkio subjektams, tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais yra būtinybė stabdyti jų galiojimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai, galimas darbuotojų skaičiaus pasikeitimas, laiko nuostolių bendrovei atsiradimas, nelaikytina ypatingomis (išskirtinėmis) aplinkybėmis, rodančiomis, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas, o galimos neigiamos materialinės, ekonominės ir finansinės pasekmės pareiškėjui nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
5. Pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo atveju, t. y. panaikinus ginčijamą Konkurencijos tarybos nutarimą, pareiškėjo sumokėta bauda būtų grąžinta iš valstybės biudžeto be papildomų bylų iškėlimo teismuose. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų.
Atsiliepimas
Pareiškėjas AB ,,Rokiškio sūris“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:
1. Aplinkybes dėl finansinės padėties pasunkėjimo pareiškėjas pagrindė duomenimis apie esamą finansinę padėtį bei artimiausios ateities finansinių rezultatų prognozes, atsižvelgiant į tai, kad paskirtos baudos sumokėjimo terminas sutampa su žalio pieno sezonu, kai dėl ženklios dalies prekių sandėliavimo pareiškėjas patiria dideles finansines ir gamybines išlaidas. Pareiškėjas pateikė duomenis apie prisiimtus finansinius įsipareigojimus bei privalomas investicijas projektų įgyvendinimui.
2. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje yra suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, jog apskundus Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo ūkio subjektui buvo nustatyti tam tikri įpareigojimai už neva padarytą Konkurencijos įstatymo pažeidimą, tokių įpareigojimų vykdymas yra stabdytinas iki tol, kol tarp ūkio subjekto ir Konkurencijos tarybos kilęs ginčas administracinėje byloje bus išspręstas. Nurodyta teisės aiškinimo taisyklė suformuota atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, gali sukelti didesnius neigiamus padarinius nei laikinas atitinkamo nutarimo nevykdymas.
3. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad sumokėta bauda būtų grąžinta pareiškėjui be papildomų bylų iškėlimo teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo tenkintas pareiškėjo AB „Rokiškio sūris“ prašymas ir pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje sustabdytas skundžiamo nutarimo dalies, kurioje pareiškėjui AB „Rokiškio sūris“ buvo paskirta 1 649 600 Lt bauda, galiojimas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant nutarimo ar jo dalies galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009), nors susiklosčiusi sunki ekonominė situacija ir jos metu kylantys finansiniai sunkumai gali būti pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010). Taip pat pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė gali būti taikoma bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008).
Nustatyta, kad pareiškėjas AB „Rokiškio sūris“ teismui pateikė įrodymų apie savo finansinę padėtį. Iš šių dokumentų matyti pareiškėjo pirmąjį šių metų ketvirtį gautos pajamos, pajamų, gautų iš eksporto, mažėjimo tendencija, neparduotos produkcijos kiekio augimas, bendrovės įsipareigojimai pagal su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. lapkričio 3 d. pasirašytą sutartį Nr. 1PP-KP-10-1-003165-PR001 (III tomas, b. l. 47 – 71). Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jei teismas, išnagrinėjęs bylą dėl nutarimo panaikinimo, priimtų palankų pareiškėjui sprendimą ir nebūtų sustabdytas pareiškėjui paskirtos baudos (viso – 1 649 600 Lt) išieškojimas, t. y. pareiškėjas būtų sumokėjęs itin didelę baudą, dėl ko neišvengiamai susidurtų su dar didesniais finansiniais sunkumais (būtų apsunkintas įsipareigojimų tretiesiems asmenims, darbuotojams vykdymas ir kt.), tokia teisinė situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų žymiai apsunkintas. Teisėjų kolegijos nuomone, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso. Viešasis interesas iš esmės yra ginamas Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktu, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidusiu Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, bet ne 2.2 ir 3 punktais, kuriais nustatyti įpareigojimai, susiję su baudos dydžiu ir jos sumokėjimu.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje yra pakankamas pagrindas spręsti, jog pirmiausia turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjo AB „Rokiškio sūris“ ir atsakovo kilęs ginčas ir tik po to turi būti vykdomi skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies 2.2 ir 3 punktuose nustatyti patvarkymai dėl pareiškėjui skirtos baudos. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog skundžiamo atsakovo nutarimo dalies, susijusios su baudos skyrimu pareiškėjui, vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, šiuo atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius, nei laikinas atsakovo nutarimo nevykdymas. Toks aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose, kilusiose konkurencijos teisinių santykių srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-459/2011, 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-310/2011, 2011 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858–13/2011, 2011 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–89/2011, 2010 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010, 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį byloje Nr. AS438‑473/2009 ir kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, nutarimu pareiškėjui nustatytus įpareigojimus, prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė nutarimo dalies, kuria pareiškėjui buvo paskirta bauda, galiojimą iki įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.