- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-16
- Bylos Nr.
- 2A-1744-260/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Birutė Bobrel, Aušra Baubienė
- Ieškovas
- M., M. J.
- Atsakovas
- L. U. D., J. B., A. V., J. Š.
- Trečiasis asmuo
- R. U., VĮ „Registrų centras“
- Advokatai
- Nerijus Katilius
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.1;
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 16 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovei M. J. Š., jos atstovui advokatui Nerijui Katiliui, atsakovei antstolei L. U. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės antstolės L. U. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-92-713/2009 pagal ieškovės M. J. Š. ieškinį atsakovams L. U. D., J. B., A. V., J. Š., tretiesiems asmenims R. U., VĮ „Registrų centras“ dėl daikto išreikalavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė M. J. Š. patikslintu ieškiniu (3 t., b.l. 17-20) teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2004-07-22 aktą, patvirtintą Kauno miesto apylinkės teismo 2004-08-31 rezoliucija, taikant abišalę restituciją; 2) pripažinti negaliojančia ab initio garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-11-29 pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. RI-17817), sudarytą tarp atsakovų J. B. bei A. V., taikant abišalę restituciją; 3) ieškovei J. M. Š. natūra priteisti garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iš atsakovų J. M. Š. naudai bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir pripažino niekiniu ir negaliojančiu ab initio nuo pat jo sudarymo momento sandorį - garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2004-07-22 aktą, patvirtintą Kauno miesto apylinkės teismo 2004-08-31 rezoliucija; pripažino niekiniu ir negaliojančiu ab initio nuo pat jo sudarymo momento sandorį - garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-11-29 pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. RI-17817), sudarytą tarp atsakovų J. B. ir A. V.; taikė restituciją: grąžino J. M. Š. natūra garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaikino esančią teisinę registraciją A. V. vardu; priteisė A. V. iš J. B. išieškoti 6.000,00 Lt; priteisė J. M. Š. iš atsakovų: antstolės L. U. D., J. B., J. Š., po 699,67 Lt iš kiekvieno, bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš antstolės L. U. D., J. B., J. Š., po 34 Lt iš kiekvieno, pašto išlaidų. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovė J. M. Š. jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto-garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neteko dėl trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ ir atsakovų neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė neatsargumu, tyčia ir neteisėtu neveikimu. Dėl VĮ „Registrų centras“ klaidos buvo nepagrįstai pašalintas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, ir vietoj jo per klaidą įtrauktas įrašas apie tai, kad nuosavybės teisės į minėtą garažą priklauso J. Š.. Pagrindinė priežastis, kuri sąlygojo ieškovės nuosavybės netekimą, buvo VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo neteisėti veiksmai. Teismas nustatė, kad atsakovės J. Š. neteisėti veiksmai, kaltė pasireiškė tiesiogine tyčia, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis, dėl ko ieškovė neteko savo turto. Atsakovė J. Š. suklastojo prašymą „Dėl turto pardavimo be varžytinių“, pateikė antstolei svetimą turtą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kaip savo asmeninį už skolas, tokiu būdu išvengdama turtinės prievolės bei savo veiksmais padarydama J. M. Š. turtinę žalą. Atsakovė 2007-03-20 nuosprendžiu pripažinta kalta, nuosprendis įsiteisėjęs. Teismas nustatė, kad atsakovės antstolės L. U. D. veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu. Antstolė, vykdydama vykdomuosius dokumentus, vadovavosi jai prieinama, oficialia ir vieša kadastrų ir registrų informacija apie skolininkės J. Š. turtinę padėtį. Antstolė L. U. D., atlikdama išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, sudarė 2004-05-20 turto aprašą, į kurį įrašė ginčo garažo duomenis, o atsakovė J. Š., pasirašydama turto aprašą, nepareiškė jokių pastabų, savo parašu dar kartą patvirtino, kad ji yra aprašyto daikto savininkė. Antstolė pripažino, jog nebuvo nuvykusi į vietą su skolininke J. Š., neapžiūrėjo aprašomo turto, kadangi pasikliovė išduotais VĮ „Registrų centras“ centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, turto aprašas buvo surašytas antstolio kontoroje. Garažas buvo įvertintas 6000 Lt, kaip nurodė atsakovė J. Š., nors garažo vertė buvo 8900 Lt. Buvo pažeisti CPK 677 str. 3 d. reikalavimai, antstolė nebuvo pakankamai atidi atlikdama savo pareigas, antstolės veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu. Atsakovo J. B. veiksmus teismas pripažino nesąžiningais. Atsakovas J. B., dirbdamas nekilnojamo turto agentūroje, turėdamas tam tikrą patirtį sudarant nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartis, nesąžiningai siekdamas naudos sau, žinodamas, jog garažas nepriklauso J. Š., įkalbėjo ją vykti pas antstolę ir pristatyti jį kaip pasirinktą pirkėją, įsigijo 2004-11-23 garažą už žymiai mažesnę neteisingą kainą nei nurodyta VĮ „Registrų centras“ pažymoje, o jau 2004-11-29 sudarė su atsakovu A. V. pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas, nustatęs, jog trečiojo asmens ir atsakovų J. Š., antstolės L. U. D., J. B. veiksmai buvo neteisėti ir nesąžiningi, atsakovė J. Š. baudžiamojoje byloje pripažinta kalta dėl padarytų nusikaltimų, nusprendė garažą išreikalauti iš atsakovo A. V., grąžinant ieškovei M. J. Š.. Byloje nenustačius, jog atsakovas A. V. garažą iš J. B. įgijo nesąžiningai, teismas taikė restituciją ir iš atsakovo J. B. priteisė A. V. sumokėtą garažo kainą 6000 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (t.3, b.l. 125-127) atsakovė antstolė L. U. D. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. sprendimą dalyje, kuria teismas priteisė 699,67 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 34 Lt pašto išlaidų iš antstolės L. U. D. ieškovei ir priimti naują sprendimą šioje dalyje. Apeliantės nuomone, šioje byloje dėl turto išreikalavimo ieškinio suma turi būti skaičiuojama pagal turto rinkos vertę. Kadangi A. V. už garažą sumokėjo 6000 Lt, tai ir žyminis mokestis pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. turi būti skaičiuojamas nuo ieškinio sumos, t. y. nuo 6000 Lt. Teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neteisingai sudėtos bei padalintos 2086 Lt ir 699,67 Lt sumos. Apeliantė nesutinka, jog turi mokėti išlaidas už skelbimus, kadangi visuose teismo posėdžiuose dalyvavo, o kitos šalys: J. B., A. V., J. Š. į parengiamuosius ir teismo posėdžius neatvyko, todėl už skelbimus spaudoje apie teismo posėdžius jie ir turėtų sumokėti. Aprašant skolininkės J. Š. nuosavybės teise priklausantį turtą, antstolė rėmėsi VĮ „Registrų centras" išrašu, kuriame aiškiai nurodyta ginčo garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkė - J. Š.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamo turto registro įstatymo 37 str. 2 d., nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai ar kiti dokumentai, parengti remiantis šio duomenų banko duomenimis, yra vienintelė prieinama ir oficiali informacija, įrodanti nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymų bei juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre faktą. Registro duomenų teisinį statusą reglamentuoja ir CK 4.262 str., kuriame nurodoma, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Prieš areštuojant skolininkei priklausantį turtą, antstolė patikrino viešame registre, iš kurio matyti, kad skolininkė J. Š. yra išvaržomo turto savininkė, todėl objektyviuoju požiūriu antstolė elgėsi atidžiai, rūpestingai, teisingai. Antstolė, vykdydama savo pareigas, užklaususi VĮ „Registrų centras" apie skolininkės J. Š. vardu turimą registruotą nekilnojamąjį turtą nustatė, kad garažas priklauso J. Š.. Antstolė ne tik nežinojo, bet ir negalėjo žinoti aplinkybių, kad šis turtas priklauso pareiškėjai J. M. Š. VĮ „Registrų centras" pripažino padaręs klaidą, kurios pasėkoje teisėta garažo savininkė J. M. Š. neteko savo turto. Be to pati J. Š. vykdymo procese elgėsi nesąžiningai, pateikdama melagingus duomenis, tokiais savo veiksmais padarė veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. l d. ir 300 str. 1 d., už ką ir buvo nuteista. Antstolė realizuodama ir realizavusi turtą elgėsi pagal įstatymus, tai yra teisėtai ir nepadarė jokios klaidos. Priešingai, ne antstolė L. U. D., o VĮ „Registrų centras" per klaidą savo duomenų bazėje įrašė neteisėtą garažo savininkę, o J. Š. neteisėtais savo veiksmais sutiko būti paskirta turto saugotoja ir pasiūlė savo pirkėją realizuojant jai nepriklausantį garažą, ko pasėkoje teisėta savininkė J. M. Š. prarado savo turtą. Teismas, nagrinėdamas šią bylą, sprendė klausimus, kurie nebuvo ieškinio dalykas, t.y. garažo kaina. O būtent aptardamas garažo kainos nustatymą, teismas konstatavo antstolės kaltę. Šiuo atveju garažo kaina nėra nei ieškinio dalykas, nei pagrindas priteisti išlaidas iš antstolės, kurios kaltės šioje byloje nėra, nes ne dėl jos kaltės buvo panaikintas sandoris, bet dėl nesąžiningų J. Š. veiksmų bei dėl VĮ „Registrų centras" kaltės. Pagal CK 6.152 str. 2 d., jeigu viena šalis yra nesąžininga arba restitucija taikoma dėl jos kaltės, visas restitucijos išlaidas turi atlyginti ši šalis, t.y. J. Š., kadangi Kauno miesto apylinkės teismo 2007-03-20 nuosprendžiu J. Š. pripažinta kalta. Baudžiamojoje byloje Nr.1-754-311/2007 teismas patvirtino, jog J. M. Š. atitinkamą turtą prarado dėl kito asmens - J. Š. padaryto nusikaltimo. Pagal CPK 12 str. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Remiantis CPK 21 str. teismas, vykdydamas teisingumą, pažeidė nešališkumo principą, kadangi savo ieškinyje M. J. Š. nieko nerašė apie kainą, o tik prašė pripažinti negaliojančia ab initio garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 2004-11-29 pirkimo-paradavimo sutartį (notarinio registro Nr. IR-17817), kuri buvo sudaryta tarp atsakovų J. B. bei A. V., taikant abišalę restituciją. Taip pat prašė natūra priteisti garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.3, b.l. 156-159) ieškovės J. M. Š. atstovas advokatas Nerijus Katilius prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad antstolės L. U. D. apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas, Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovė antstolė L. U. D. pripažino, kad nebuvo nuvykusi į vietą su skolininke J. Š., neapžiūrėjo aprašomo turto. Garažas buvo įvertintas 6000 Lt, nors pati atsakovė J. Š. nurodė, kad garažo vertė buvo 8900 Lt, o byloje pateiktoje 2005 m. lapkričio 23 d. preliminarioje išvadoje dėl nekilnojamojo turto vertės nustatyta, kad garažo vertė yra 15000 Lt, tai yra daugiau nei dvigubai daugiau nei jį įkainojo antstolė L. U. D.. Antstolis, įkainodamas turtą, privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų maksimaliai ir objektyviai įkainotas areštuotas turtas, nes kaip nurodė Kauno miesto apylinkės teismas, tik teisingas, objektyvus ir pagrįstas areštuoto turto kainos nustatymas yra viena svarbiausių prielaidų, nuo kurios priklauso sėkminga varžytynių eiga, nes varžytynėse kaina negali būti nustatinėjama šalių susitarimu, tai yra ji nepriklauso nuo turto savininko valios. Teisingas įstatymų reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas yra visų pirma antstolio tiesioginė pareiga. Šią pareigą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Tačiau nepaisant įstatymu nustatytų jai tiesioginių pareigų antstolė L. U. D. nebuvo nuvykusi į vietą bei realiai neapžiūrėjo aprašomo turto bei neįvertino jo esamos būklės, nusidėvėjimo ir pan. To pasėkoje turto aprašas buvo surašytas tiesiog antstolio kontoroje. Atsakovės argumentas, kad teismas, nagrinėdamas šią bylą, sprendė klausimus, kurie nebuvo ieškinio dalykas, tai yra garažo kainą bei aptardamas garažo kainos nustatymą teismas konstatavo antstolės kaltę, nors šiuo atveju garažo kaina nėra nei ieškinio dalykas, nei pagrindas priteisti išlaidas, yra visiškai nepagrįstas. Atsakovė antstolė L. U. D. turėjo įstatymu nustatytą pareigą įvertinti aprašomą turtą pagal realią rinkos kainą, atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą ir pan. Tinkamai įvykdyti šią antstolio pareigą neįmanoma realiai neapžiūrėjus (tiek iš vidaus, tiek iš išorės) aprašomo turto, tai yra neįsitikinus kokia tuo metu buvo reali garažo būklė atsižvelgiant į esamą nusidėvėjimą ir pan. Atsakovė antstolė L. U. D. nenurodė jokių aplinkybių, dėl ko tai negalėjo būti padaryta. Nuvykus į vietą bei dalyvaujant skolininkui apžiūrint aprašomą garažą būtų išsiaiškinta, kad pastarasis turtas realiai nepriklauso skolininkei J. Š.. Todėl Kauno miesto apylinkės teismas teisingai nustatė, kad antstolė L. U. D. pažeidė Lietuvos Respublikos CPK 677 str. 3 d. reikalavimus, nebuvo pakankamai atidi atlikdama savo pareigas, antstolės veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu (LR CK 6.246 str.1d.). Todėl atsakovės antstolės L. U. D. teiginys, kad jos kaltės šioje byloje nėra, yra nepagrįstas. Atsakovės L. U. D. teiginys, jog ji neprivalo mokėti išlaidų už skelbimus, nes dalyvavo visuose teismo posėdžiuose yra teisiškai nepagrįstas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 79 str. išlaidos už skelbimus yra ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (šiuo atveju atsakovų), nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad buvo priimtas ieškovei palankus sprendimas bei pripažinta atsakovės antstolės L. U. D. kaltė, ji privalo atlyginti ieškovės bylinėjimosi išlaidų dalį. Taip pat nepagrįstas atsakovės teiginys, kad žyminis mokestis turėjo būti skaičiuojamas nuo 6.000,00 Lt. Byloje pateiktoje 2005 m. lapkričio 23 d. preliminarioje išvadoje dėl nekilnojamojo turto vertės nustatyta, kad garažo vertė yra 15.000,00 Lt, tai yra daugiau nei dvigubai daugiau nei jį įkainojo antstolė L. U. D.. Bylos nagrinėjimo metu niekas neginčijo šio turto vertinimo išvados bei sumokėto žyminio mokesčio dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Antstolė L. U. D. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. sprendimą dalyje, kuria teismas priteisė 699,67 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 34 Lt pašto išlaidų iš antstolės L. U. D. ieškovei ir priimti naują sprendimą šioje dalyje. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteisto žyminio mokesčio dydžiu, laiko, kad žyminis mokestis turėjo būti paskaičiuotas nuo 6.000,00 Lt, kadangi atsakovas A. V. už garažą sumokėjo 6.000,00 Lt.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei M. J. Š. priteisė 1.350,00 Lt žyminio mokesčio. Ieškovė už pradinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti 15.000,00 Lt žalą, sumokėjo 450,00 Lt (t.1, b.l. 7). 900 Lt žyminio mokesčio sumą sumokėjo VĮ „Registrų centras“ už apeliacinį ir kasacinį skundus (t.2, b.l. 2,70). Todėl pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškinį, ieškovei M. J. Š. iš atsakovų daugiausia galėjo būti priteista 450 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio. 2008-09-30 ieškovė pateikė patikslintą ieškinį (t.3, b.l. 17-20), kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais du sandorius – 2004-07-22 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą ir 2004-11-29 pirkimo-pardavimo sutartį (t.3, b.l. 22; Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr.20/208736, b.l. 18-21). Abiejuose sandoriuose garažas įkainotas 6.000,00 Lt. Kadangi ieškovė reiškė turtinio pobūdžio reikalavimus, todėl žyminis mokestis turėjo būti paskaičiuotas nuo 12.000,00 Lt ir jis yra 360,00 Lt. Tokia ieškovės sumokėto žyminio mokesčio suma priteistina jai iš atsakovų.
Teisėjų kolegija sutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, jog neteisingai sudėtos bei padalintos 2086 Lt ir 699,67 Lt sumos. Pagal byloje esančius kvitus, pagrindžiančius išlaidas už skelbimus, viso išlaidų už skelbimus ieškovė turėjo 796,10 Lt, o ne 746 Lt, kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas (t.3, b.l. 92-94).
Apeliantės teigimu, teismas, nagrinėdamas šią bylą, sprendė klausimus, kurie nebuvo ieškinio dalykas, t.y. garažo kaina. O būtent aptardamas garažo kainos nustatymą, teismas konstatavo antstolės kaltę. Šiuo atveju garažo kaina nėra nei ieškinio dalykas, nei pagrindas priteisti išlaidas iš antstolės, kurios kaltės šioje byloje nėra, nes ne dėl jos kaltės buvo panaikintas sandoris, bet dėl nesąžiningų J. Š. veiksmų bei dėl VĮ „Registrų centras" kaltės.
Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog antstolės veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu. Antstolė nebuvo nuvykusi į vietą su skolininke J. Š., neapžiūrėjo aprašomo turto, kadangi pasikliovė išduotais VĮ „Registrų centras“ centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, turto aprašą surašė antstolio kontoroje. Atsakovė antstolė L. U. D. turėjo įstatymu nustatytą pareigą įvertinti aprašomą turtą pagal realią rinkos kainą, atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą ir pan. Tinkamai įvykdyti šią antstolio pareigą neįmanoma realiai neapžiūrėjus (tiek iš vidaus, tiek iš išorės) aprašomo turto, tai yra neįsitikinus kokia tuo metu buvo reali garažo būklė atsižvelgiant į esamą nusidėvėjimą ir pan. Nuvykus į vietą bei dalyvaujant skolininkui apžiūrint aprašomą garažą, būtų išsiaiškinta ir tai , kad pastarasis turtas realiai nepriklauso skolininkei J. Š.. Todėl Kauno miesto apylinkės teismas teisingai nustatė, kad antstolė L. U. D. pažeidė Lietuvos Respublikos CPK 677 str. 3 d. reikalavimus, nebuvo pakankamai atidi atlikdama savo pareigas, antstolės veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu.
Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Antstolė L. U. D. byloje yra atsakovė, todėl patenkinus ieškinį iš jos priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Įvertinus aplinkybę, jog ieškovei turėjo būti priteistas 360 Lt žyminis mokestis ir 796,10 Lt išlaidų už skelbimus (viso 1156,10 Lt.), iš kiekvieno atsakovo priteistina ieškovei po 385,37 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. sprendimą pakeisti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. sprendimu ieškovei J. M. Š. iš atsakovų antstolės L. U. D., J. B., J. Š. priteistas bylinėjimosi išlaidas po 699,67 Lt (šešis šimtus devyniasdešimt devynis litus ir 67 centus) iš kiekvieno sumažinti iki 385,37 Lt (trijų šimtų aštuoniasdešimt penkių litų ir 37 centų) iš kiekvieno.
Kitą Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.