Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Terra recycling“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius, Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, asociacija „Kuprioniškių bendruomenė“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl kvapo ir kietųjų dalelių ribinių verčių apžymima, kad pats atsakovas Sprendime konstatavo, kad kvapo koncentracija ir kietųjų dalelių (KD₁₀) kiekis neviršija teisės aktuose nustatytų ribinių verčių. Ribines vertes nustato higienos normos HN121.2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ 9 p. (8OUE/m³) ir 2001-12-11 Aplinkos ministro įsakymo „Dėl aplinkos oro užterštumo sieros dioksinu, azoto dioksinu, azoto oksidais, benzinu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozono normų patvirtinimo“ Nr.591/640 19 p. ir 6 priedas. Atskaitoje pateikti teiginiai, moduliavimai ir skaičiavimai, atlikti naudojant specialiai tam pritaikytas programas. Šių skaičiavimų atsakovas neginčija ir nepaneigia.

Lietuvos higienos normos HN121.2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ 5 p. nustatyta didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė (8 OUE/m³) nėra viršijama. Remiantis Kvapų nustatymo naudojant olfaktometrijos tyrimo metodika, kvapas jau esant 1 OUE/m³ gali būti jaučiamas. PAV ataskaitoje pažymėta, kad kvapo koncentracija artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje gali siekti 0,5 – 5,9 OUE/m³.

Kietųjų dalelių (KD₁₀) maksimali 24 val. koncentracija įvertinus foną yra 46,8 µg/m³, t.y. sudaro 93,6 proc. ribinės vertės. Kietųjų dalelių (KD₂₅) didžiausia vidutinė metinė kietųjų dalelių koncentracija įvertinus foną – 23 µg/m³, ir sudaro 93,6 proc. ribinės vertės. Artimos ribinei vertei kietųjų dalelių koncentracijos taip pat rodo, kad PŪV galimas potencialus oro taršos šaltinis. Nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog tarša orui neviršija teisės aktuose nustatytų ribinių verčių, todėl nebus daromas reikšmingas poveikis aplinkai. 2008-05-21 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje 9 konstatuojamojoje dalyje ir 1 str. 5 p. nustatytas oro kokybės gerinimo principas, pagal kurį vietose, kuriose oro kokybės būklė jau yra gera, reikėtų ją palaikyti arba gerinti. Ta aplinkybė, kad tam tikrų teršalų ribinės vertės nėra viršijamos ar artimos ribinei vertei, savaime nesudaro prielaidos teigi, kad padidėjusi teršalų ore visuma, įvertinus foninę taršą bei teršalų sąveiką tarpusavyje, negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas pareiškėjos skundą paliko spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, jog pritarė Ataskaitai ir veiklos galimybėms. Pagal pateiktų skaičiavimų rezultatus PŪV skleidžiamas kvapas ties teritorijos riba sieks 0,5 – 6,5 OUE/m³, o artimiausių gyvenamųjų namų aplinkoje - 0,5 – 5,9 OUE/m³ ir neviršys 8 OUE/m³ reglamentuojamos ribinės vertės. PŪV keliamo triukšmo lygis dienos metu tieks PŪV sklypo ribomis sieks 35-55 dBA, o artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje 26-46 dBA ir neviršys nustatytų ribinių dydžių. Sanitarinės apsaugos zonos ribų dydis nustatytas įvertinus kvapų ir triukšmo sklaidos skaičiavimų rezultatus, kuriais vadovaujantis PŪV taršo šaltinių keliama tarša neviršys nustatytų ribinių dydžių už PŪV sklypų ribų.

Kiti tretieji suinteresuoti asmenys į bylos nagrinėjimą neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta ABTĮ nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl atsakovės Aplinkos apsaugos agentūros 2018-10-09 sprendimo Nr.(30.1)-A4-8085 „Dėl UAB „Terra recycling“ planuojamos ūkinės veiklos – pavojingų ir nepavojingų atliekų supirkimo ir perdirbimo komplekso veiklos išplėtimo galimybių“ teisėtumo ir pagrįstumo ir atsakovo įpareigojimo priimti naują sprendimą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja planuoja pavojingų ir nepavojingų atliekų supirkimo ir perdirbimo komplekso veiklos išplėtimą adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)).

2010 m. aplikus poveikio aplinkai vertinimą 2010-08-02 VRAD sprendimu Nr.VR-1.7-1279 nuspręsta, kad UAB „Terra recycling“ planuojama ūkinė veikla – juodojo ir spalvotojo metalo laužo, akumuliatorių ir kitų baterijų, elektros ir elektroninės įrangos, amortizatorių ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymas – yra leistina (I t. b.l. 555-614). Veikla vykdyta trijuose žemės sklypuose: žemės sklypas Nr.1 naudojama 0,9218 ha sklypo dalis (viso sklypo plotas 1,5558 ha), žemės sklypas Nr.2 0,3 ha sklypas, žemės sklypas Nr. 3 ½ 0,5800 ha sklypo dalis (I t. b.l. 570). PAV ataskaitos duomenimis, UAB „Terra recycling“ veiklą vykdo nuo 2013 m., pagal 2013-02-28 išduotą TIPK leidimą Nr.VR-4.7-V-02-V-17, pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr.000520.

Kadangi planuojama ūkinė veikla - pavojingų ir nepavojingų atliekų supirkimo ir perdirbimo komplekso veiklos išplėtimas patenka į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo (toliau – ir PAVĮ) 2 priedo 14 p., pagal įstatymo 7 str. 11 d. pradėtas PAV vertinimas be atrankos procedūros.

PAV dokumentų rengėja UAB „Biosistema“ 2017 m. parengė Pavojingų ir nepavojingų atliekų supirkimo ir perdirbimo komplekso veiklos išplėtimo poveikio aplinkai vertinimo programą (PAV Programa V2) (I t. b.l. 308- 509).

Vadovaujantis PAV programa, buvo parengta Pavojingų ir nepavojingų atliekų supirkimo ir perdirbimo komplekso veiklos išplėtimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita (PAV Ataskaita V4) (I t. b.l. 15-272), kuriai pasiūlymus teikė suinteresuota visuomenė asociacija „Kuprioniškių bendruomenė“ (I t. b.l. 378-383,722-752). 2018-06-20 vyko PAV ataskaitos aptarimas (II t. b.l. 173-178). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas (toliau – ir NVSC Vilniaus departamentas) 2017-11-29 raštu Nr.2.10-15086(16.6.2.10.11), 2017-12-14 raštu Nr.2.10-15087(16.8.4.10.11) ir 2018-02-21 raštu Nr.(10-11 14.3.3E)2-6748 pateikė pastabas PAV ataskaitai (I t. b.l. 754,758-760,763-766), o 2018-04-24 raštu Nr.(10-11 14.3.3E)2-17094 PAV ataskaitai ir PŪV galimybėms pritarė (I t. 769-773). Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2018-05-18 raštu Nr.A33(1)-3628-(4.15) ataskaitai pritarė su sąlyga, kad nuo gyvenamųjų namų pusės bus numatyta 2-3 m pločio želdynų juosta bei aklina tvora. Taip pat pažymėjo, jog atsižvelgiant į planuojamos ūkinės veiklos mastą bei specifiką, turi būti tinkamai įvertintas PŪV teritorijos atstumas iki gyvenamosios paskirties žemės sklypų, nes gyvenamasis namas nuo PŪV teritorijos nutolęs tik 10 metrų (I t. b.l. 775). Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2017-12-18 raštu Nr.3-26(10.1-26E) pritarė PAV ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybėms (I t. b.l. 260-261). Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius 2018-05-07 raštu Nr. (9.38A)2V-872 neprieštaravo PAV ataskaitai ir pritarė veiklos galimybėms (I t .b.l. 231).

Agentūra 2018-10-09 priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (30.1)-A4-8085 „Dėl UAB „Terra recycling“ planuojamos ūkinės veiklos – pavojingų ir nepavojingų atliekų supirkimo ir perdirbimo komplekso veiklos išplėtimo galimybių“, kuriame konstatavo, kad planuojama ūkinė veikla – pavojingų ir nepavojingų atliekų supirkimo ir perdirbimo komplekso veiklos išplėtimas – neleistina (I t. b.l. 275-298)

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (toliau – ir PAVĮ). Nagrinėjamu atveju aktuali Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. lapkričio 1 d. Remiantis PAVĮ 3 straipsnio 5 dalimi, PAV procesą sudaro keturi etapai: 1) atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas bei pranešimas visuomenei apie priimtą atrankos išvadą; 2) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos rengimas, pranešimas visuomenei apie parengtą programą, derinimas ir tvirtinimas; 3) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengimas, derinimas ir viešas visuomenės supažindinimas; 4) sprendimo priėmimas ir poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas apie priimtą sprendimą. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl 3 ir 4 etapo procedūrų.

PAV dokumentų rengėjas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuoja visuomenės supažindinimą su ataskaita (PAVĮ 9 str. 2 d.). Pagal suinteresuotos visuomenės pasiūlymus pateikiama patikslinta ataskaita PAV subjektams, kurie patikrina, ar ataskaitoje išsamiai išnagrinėti jų kompetencijai priklausantys ir programoje numatyti klausimai (PAVĮ 9 str. 3 d.). PAVĮ 9 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog poveikio aplinkai vertinimo subjektai išnagrinėja ataskaitą ir per 20 darbo dienų nuo jos gavimo dienos savo motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui. PAV subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad PAV dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų ataskaitą. PAV dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją PAV subjektams. Šie ataskaitą išnagrinėja ir per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių pateikia PAV dokumentų rengėjui (PAVĮ 9 str. 5 d.). PAV dokumentų rengėjas atsakingai institucijai pateikia ataskaitą, PAV subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių bei argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą (PAVĮ 9 str. 6 d.). Atsakinga institucija turi teisę pareikalauti pakartotinai organizuoti visuomenės viešą supažindinimą su ataskaita, jeigu po viešo supažindinimo su ataskaita ji yra iš esmės keičiama, taisoma ar papildoma dėl gautų PAV subjektų motyvuotų išvadų ir atsakingos institucijos motyvuotų reikalavimų pataisyti ar papildyti ataskaitą. Kai po pakartotinio viešo supažindinimo arba atsakingos institucijos pateiktų pastabų ataskaita iš esmės pakeičiama, pataisoma ar papildoma, PAV dokumentų rengėjas turi gauti pakartotines PAV subjektų išvadas šio straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka (PAVĮ 9 str. 7 d.).

Vadovaujantis PAVĮ 10 straipsnio 1 dalimi atsakinga institucija, išnagrinėjusi ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, taip pat raštu gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba priima sprendimą. PAVĮ 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad sprendimas – tai atsakingos institucijos motyvuotas nustatyta tvarka priimtas nustatytos formos dokumentas, nurodantis, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, pasirinktoje vietoje yra leistina ar neleistina. Jeigu atsakinga institucija priima sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla dėl atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų pažeidimų ir (ar) galimo neigiamo poveikio aplinkai pasirinktoje vietoje neleistina, planuojama ūkinė veikla negali būti vykdoma (PAVĮ 10 str. 8 ir 9 d.).

Atsakingos institucijos nustatyta tvarka priimtas sprendimas, nurodantis, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, leistina, ar neleistina pasirinktoje vietoje (PAVĮ 2 str. 9 str.), yra individualus administracinis aktas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 d.), todėl turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nustatančius, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad Agentūros sprendimo neteisėtumas iš esmės grindžiamas tuo, jog jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, paremtas deklaratyviomis išvadomis ir teiginiais, nenurodant nei konkrečių teisės aktų, nei objektyvių duomenų (faktų), dėl kurių PŪV būtų negalima.

Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, Agentūros sprendimas, kuriuo nurodyta kad UAB „Terra recycling“ planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, pasirinktoje vietoje neleistina, iš esmės atitinka minėtų teisės aktų nuostatas, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Sprendimu nepritardama pareiškėjos PŪV išplėtimui Agentūra nurodė šiuos argumentus: 1) pateikiama informacija apie įrenginio pajėgumus sutvarkyti planuojamus atliekų kiekius ir galimybės sutalpinti atliekas abejotini, nes nėra detalių kiekvienų atliekų ir/ar atliekų srauto skaičiavimų, kurie pagrįstų pajėgumus sutalpinti PAV ataskaitoje nurodytą atliekų kiekį; 2) nebuvo svarstyta kitos PŪV vietos alternatyvos, nenagrinėta galimybė tvarkyti tik nepavojingas atliekas arba esamų atliekų rūšių plėtrą; 3) suinteresuotos visuomenės nuomone veiklos išplėtimas dar labiau pablogintų artimiausių gyventojų gyvenimo kokybę; metinį tvarkomų atliekų kiekį didinant iki 504 000 t/m., taip pat didinant didžiausią vienu metu laikomų pavojingų ir nepavojingų atliekų kiekį ir vertinant atstumus iki artimiausios gyvenamosios aplinkos kyla rizika dėl ekstremalių situacijų grėsmės gyventojams; 4) kvapo skaidos modeliavimas parodė, kad kvapo koncentracija veiklos teritorijoje gali siekti 8,68 OUE/m³ kvapo vienetus, nors kvapo koncentracija artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje nėra viršijama, ji gali siekti 0,5 – 5,9 OUE/m³; kietųjų dalelių (KD₁₀) koncentracija įvertinus foną yra 46,8 µg/m³, t.y. sudaro 93,6 proc. ribinės vertės; 5) pareiškėja nesiekia naudoti pažangių pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo technologijų, nėra pagrindimo, kad pasirinktos technologijos atitinka geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB).

Pasisakydama dėl pareiškėjos galimybės sutvarkyti planuojamų atliekų kiekius ir sutalpinti atliekas Agentūra sprendime nurodė, jog jos yra abejotinos, kadangi nėra pateikta detalių kiekvienų atliekų ir/ar jų srauto skaičiavimų.

Kaip matyti iš PAV ataskaitos pareiškėja (2010 m. ataskaitos duomenimis) tvarkė juodojo metalo laužo atliekas (24 900 t/m), spalvotojų metalų laužo atliekas (1095 t/m), elektros ir elektroninę įrangą (300 t/m), baterijų ir akumuliatorių atliekas (240 t/m), hidraulinių amortizatorių atliekas (50 t/m), eksploatuoti netinkamų transporto priemonių atliekas (1600 t/m), naudoti netinkamas padangas (100 t/m) (PAV ataskaitos 2-4 lentelė, I t. b.l. 70; 2.4 p.). Siekdama išplėsti veiklą pareiškėja didina metinius tvarkomų atliekų pajėgumus (iki 504 000 t/m), plečia tvarkomų atliekų sąrašą įtraukdama anksčiau netvarkytų atliekų rūšis: naftos produktų ir skystojo kuro (20 000 t/m; iki 80 t/d.); aliejaus ir riebalų (1100 t/m); dažų, lakų, rašalo ir lipalų (600 t/m); kitų cheminių preparatų (200 t/m); panaudotų filtravimo ir absorbavimo medžiagų (5000 t/m); naudotų katalizatorių (200 t/m); statybinių atliekų (18 100 t/m); plastiko atliekų (15 800 t/m); rūšiavimo atliekų (11 000 t/m); pakuočių atliekų (21 600 t/m) ir kt. Taip pat pareiškėja didina vienu metu laikomą didžiausių pavojingų ir nepavojingų atliekų kiekį, naudojamų įrenginių skaičių, diegia papildomus atliekų tvarkymo būdus ir technologijas, ketina statyti priestatus ir stogines (PAV ataskaitos 2-5 lentelė, I t. b.l. 74-94).

Kaip matyti iš pareiškėjos parengtos ataskaitos ir Agentūros sprendimo, būsimi įrenginio pajėgumai (didžiausias vienu metu telpamas atliekų kiekis) yra 42000 t (Ataskaitos 2.7 p.), kai tuo tarpu pareiškėja planuoja išplėsti tvarkomų atliekų kiekį iki 504 000 t/m. Įvertinusi tai, jog pareiškėjos jau vykdomos veiklos apimtys didėja nuo 5 iki 50, 46, 100, 158 ir 200 kartų (juodojo metalo nuo 24900 t/m iki 126 000 t/m; spalvotųjų metalų nuo 1095 t/m iki 50 000 t/m; eksploatuoti netinkamų transporto priemonių nuo 1600 t/m iki 74 000 t/m; nenaudojamos elektroninės įrangos nuo 300 t/m iki 30 000 t/m; plastiko atliekų nuo 100 t/m iki 15 850 t/m; padangų nuo 100 t/m iki 20 000 t/m), taip pat papildomai planuojama tvarkyti 2-5 lentelėje nurodytus naujų atliekų rūšių kiekius, kai didžiausias talpinamas atliekų kiekis yra 42000 t, o naujų papildomų darbuotojų, kaip nurodoma ataskaitoje priimti neketinama, Agentūra pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos galimybės sutvarkyti ir sutalpinti tokius atliekų kiekius yra abejotinos.

Dėl pareiškėjos argumento, jog Agentūrai Ataskaitos 2.7 p. buvo pateiktas pagrindimas dėl veiklos teritorijos ir pastatų ploto, tačiau Agentūra nepateikė jokių skaičiavimų ar kitų objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad įrenginiai ir atliekos netilps plane numatytoje teritorijoje, teismas pažymi, jog, kaip nurodo Agentūra, tokie skaičiavimai negalėjo būti pateikti, nes Ataskaitoje nėra detalių kiekvienos atliekos rūšies ar jų srauto skaičiavimų. Kaip matyti iš Ataskaitos 2.7 p. (I t. b.l. 146) jame nurodomas tik metalo laužo tankis, tačiau be metalo laužo tvarkomos bei laikomos ir kitų rūšių atliekos, po perdirbimo gauti produktai. Pažymėtina, jog teikdama pastabas 2018-06-28 raštu Nr.(30.1)-A46118 (I t. b.l. 299-301) (10 punkte) Agentūra prašė pareiškėjos pagrįsti, jog visi įvardinti įrenginiai, atliekos ir po perdirbimo gaunami produktai tilps plane numatytoje teritorijoje, taip pat nebus pažeisti atliekų laikymo ir tvarkymo ir priešgaisriniai reikalavimai. Pareiga pagrįsti plečiamos veiklos apimtis tenka būtent veiklos vykdytojui, t.y. pareiškėjai, kuri turėjo Agentūrai pateikti aiškų ir išsamų pagrindimą, jog pajėgs sutvarkyti planuojamų atliekų kiekius, sutalpinti įrenginius bei atliekas ir produktus. Pareiškėja Agentūrai neteikė visų duomenų (atliekų tankio) pagal kuriuos Agentūra būtų galėjusi patikrinti pareiškėjos nurodytus ketinamus tvarkyti ir laikyti atliekų kiekius. Pareiškėjo parengta specialisto išvada (III t. b.l. 4-26) buvo pateikta tik teisme, t.y. po Agentūros sprendimo priėmimo, todėl priimdama ginčijamą sprendimą šių duomenų Agentūra neturėjo ir jų įvertinti negalėjo. Kaip matyti iš specialisto išvados joje pateikiami skaičiavimai skiriasi nuo nurodomų Ataskaitoje, kurioje teigiama, jog skystos atliekos laikomos nuo 200 iki 1000 l statinėse, birios atliekos iki 1 m³ dydžio sandariose talpose, pavojingoms atliekoms naudojami stelažai iki 2 m aukščio, o nepavojingoms iki 4 m aukščio. Metalo laužas gali būti sandėliuojamas iki 6 m aukščio, o pakuotės ir kitos nepavojingos atliekos iki 4-5 m krūvose. Tuo tarpu teismui pateiktoje specialisto išvadoje teigiama, jog visos tiek pavojingos, tiek nepavojingos atliekos (taip pat ir naftos produktai, skystos kuro atliekos, aliejaus ir riebalų atliekos, dažai, lakai ir kitos cheminės atliekos, naudoti netinkamos padangos ir kt.) bus sandėliuojamos 6 m krūvose, rietuvėse, stelažuose ir talpyklose, kas taip pat kelia abejonių dėl tokių sandėliavimo galimybių.

Dėl skunde ir posėdžio metu pareiškėjos išsakyto argumento, jog ataskaitoje buvo nurodytas tik teorinis tvarkomas atliekų kiekis tam, jog ateityje plečiant veiklą nereikėtų vėl atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, teismas pažymi, jog poveikio aplinkai vertinimo metu vertinamos pavojingų ir nepavojingų atliekų supirkimo ir perdirbimo komplekso veiklos išplėtimo galimybės iki konkrečių pareiškėjos nurodomų dydžių, kuriais ir paremtas atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Atlikus vertinimą priimamas konkretus PAVĮ 2 straipsnio 9 dalyje nurodomas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, nurodant ar konkrečioje vietoje, atitinkama veikla yra leistina/neleistina. Tuo atveju, jei PAV ataskaitoje nurodomai veiklai (pagal nurodomą išplėstą tvarkomų atliekų sąrašą ir apimtis) būtų pritarta, pareiškėja, kaip nurodoma ataskaitoje, kreipsis dėl TIPK leidimo pakeitimo pagal PAV ataskaitoje nurodytas veiklos apimtis, o paraiškoje TIPK leidimui tvarkomų atliekų pajėgumai nebus didesni nei sprendime dėl PŪV galimybių (PAV ataskaitos 2.4 p., I t. b.l. 73). Todėl negalima sutikti su pareiškėjos teiginiu, jog ataskaitoje nurodyti atliekų kiekiai yra tik teoriniai.

Teismas sprendžia, jog įvertinus ataskaitoje pateikus duomenis apie atliekų kiekius, įrenginių našumą ir atliekų laikymo pajėgumus Agentūra pagrįstai sprendė, jog išplėstus veiklą iki pareiškėjos nurodomų apimčių, kyla rizika, jog bus priimta daugiau atliekų nei objektyviai leidžia pareiškėjos įrenginių našumas ir pajėgumai jas laikyti.

Kitas ginčijamo sprendimo argumentas, jog PAV ataskaitoje nebuvo svarstyta kitos PŪV vietos ir technologijų alternatyvos, nenagrinėta galimybė tvarkyti tik nepavojingas atliekas arba esamų atliekų rūšių plėtrą. Pareiškėja nesutinka su ginčijamo sprendimo 11.2 p. išvada ir nurodo, jog vietos alternatyva buvo aptarta ir išnagrinėta. PAV programoje pareiškėja nurodė, jog vietos alternatyva nebus svarstoma, o teikdama pastabas dėl programos Agentūra pastabų neturėjo.

Su šiais pareiškėjos argumentais teismas nesutinka. Planuojamos ūkinės veiklos alternatyvos aptariamos PAV ataskaitos 2.12 p. (I t. b.l. 150), kuriame nurodoma, jog PŪV vieta geografiniu, atliekų tvarkymo, logistikos požiūriu yra tinkama ir kitos teorinės vietos alternatyvos PAV procese nenagrinėjamos, analizuojama ir vertinama „nulinė“ bei kelios galimos atliekų sandėliavimo vietų alternatyvos įmonės teritorijoje. Taip pat nurodoma, jog sandėliavimo ir ENTP demontavimo įranga mažai kuo aplinkosauginiu požiūriu skiriasi, todėl technologinės alternatyvos taip pat neanalizuojamos. Taip pat pareiškėja nurodo (2.12.2 p.), jog pareiškėja turi daugiau atliekų surinkimo ir perdirbimo kompleksų, iš kurių vienam ((duomenys neskelbtini) 2014 m. yra atliktas poveikio aplinkai vertinimas, tačiau nei šis, nei kiti atliekų supirkimo ir tvarkymo punktai nėra vertinami kaip alternatyvūs, nes būtent (duomenys neskelbtini), esantis objektas pasižymi gera lokacija, dideliu teritorijos plotu, galimybe įrengti naujas atliekų tvarkymo technologijas 20 m. į priekį, vietovės žinomumu, greitu susisiekimu ir dideliu atstumu iki artimiausių gyvenviečių.

Be PAVĮ, rengiant PŪV poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, taikomi Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-12-23 įsakymu Nr.D1-636 (redakcija galiojanti nuo 2010-05-12). Nuostatų III skyrius reglamentuoja PAV ataskaitos rengimą, 10 p. numato privalomą ataskaitoje pateikti informaciją. Šio skyriaus 10.3.7 p. yra numatyta, jog ataskaitoje turi būti pateikiama nagrinėtų alternatyvų analizė, nurodant jų pasirinkimo priežastis, atsižvelgus į geriausius prieinamus gamybos būdus bei galimą poveikį aplinkai. Taip pat numatoma, jog Ataskaitoje turi būti nagrinėjamos bent kelios alternatyvos (vietos, laiko, techninių ir technologinių sprendinių, poveikį aplinkai mažinančių priemonių ir kt.), įskaitant „nulinę“ alternatyvą, kuri apibūdina aplinkos sąlygas bei natūralius aplinkoje vyksiančius pokyčius veiklos nevykdymo atveju ir taikoma kaip esamos būklės įvertinimas bei atskaitos ir palyginimo taškas. Teismas pažymi, jog nepriklausomai nuo to, ar teikdama pastabas dėl PAV programos Agentūra turėjo pastabų dėl vietos ir technologijų alternatyvų, ar ne šias alternatyvas Ataskaitoje išnagrinėti įpareigoja teisės aktas, todėl Agentūra ginčijame sprendime pagrįstai kaip esminį Ataskaitos trūkumą nurodė, jog ataskaitoje nebuvo svarstyta kitos PŪV vietos ir technologijų alternatyvos, kurių pareiškėja Ataskaitoje nenagrinėjo. Dėl pareiškėjos argumento, jog Ataskaitoje ji pagrindė, kad bus analizuojama ir vertinama „nulinė“ veiklos alternatyva, teismas pažymi, Nuostatai šią alternatyvą įpareigoja nagrinėti kartu su kitomis nurodytomis keliomis alternatyvomis.

Sprendimą, jog pareiškėjos planuojamos apimties veikla neleistina, Agentūra grindė ir tuo, jog veiklos išplėtimas dar labiau pablogintų artimiausių gyventojų gyvenimo kokybę, o pagal pareiškėjos atliktą kvapo ir oro taršos modeliavimą kvapo ir kietųjų dalelių koncentracija yra artima ribinėms vertėms.

Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – ir VSPĮ 24 straipsnyje (redakcija galiojanti nuo 2014-01-01) numatyta, jog asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys (norintys keisti ūkinę veiklą, didinti jos intensyvumą), valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma (planuojama vykdyti) ūkinė veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, arba planuojantys šių statinių teritorijas, nustato sanitarinės apsaugos zonas. Sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos ir įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą vadovaujantis Žemės įstatymu (VSPĮ 24 str. 1 d.). Ūkinei veiklai, kuriai nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžius nustato Vyriausybė. Pastatams, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai (iki 300 sutartinių gyvulių), su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos nenustatomos. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu, įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, Vyriausybės patvirtinti sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai gali būti sumažinti (VSPĮ 24 str. 2 d.). Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, gali būti nustatyti kitokie negu Vyriausybės patvirtinti sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai (VSPĮ 24 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-10-10 nutarimo Nr.1610 1.3 p., 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 patvirtino Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisykles (toliau – SAZ taisyklės) (Įsakymo 1 p.), ir nustatė, kad sanitarinės apsaugos zonos nustatomos Lietuvos Respublikos įstatymuose, Specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, ir šiame teisės akte nurodytiems ūkinės veiklos objektams (rūšims).

SAZ taisyklės (redakcija galiojanti nuo 2016-04-30) numato, jog SAZ ribos turi būti tokios, kad taršos objekto keliama cheminė, fizikinė aplinkos oro tarša, tarša kvapais ar kita tarša, kurios rodiklių ribinės vertės reglamentuotos teisės norminiuose aktuose, už SAZ ribų neviršytų teisės norminiuose aktuose gyvenamajai aplinkai ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų aplinkai nustatytų ribinių taršos verčių. SAZ ribos nustatomos apie stacionarius taršos šaltinius (SAZ taisyklių 3 p.).

SAZ ribos gali būti nustatomos: 1) atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, SAZ tikslingumas ir ribų dydžiai pagrindžiami poveikio visuomenės sveikatai ataskaitoje, kuri gali būti atskira arba poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dalis; 2) pagal teisės aktų nustatytus SAZ ribų dydžius (SAZ taisyklių 6.1 p. ir 6.2 p.).

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, kaip poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-636 „Dėl Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatų patvirtinimo“.

Pagal SAZ taisyklių priedo 22 skyriaus „Antrinis perdirbimas“ 22.2 p. ne metalo laužo ir atliekų perdirbimui nustatytas 500 m sanitarinės apsaugos zona (taršos rūšis – cheminė, fizikinė). Šis dydis yra taikomas, kai nėra atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, kuris gali būti atliekamas kaip poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis.

Nagrinėjamu atveju atliekant poveikio aplinkai vertinimą buvo atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. PAV ataskaitoje nustatyta, jog PŪV teritorijoje nėra visuomeninės paskirties pastatų, rekreacinių teritorijų ar kitų svarbių objektų. Artimiausia gyvenamoji aplinka nuo PŪV veiklos vietos nutolusi: 32 m į rytus ((duomenys neskelbtini)), 10 m ir 32 m į pietus ((duomenys neskelbtini)), 120 m ir 140 m į pietryčius ((duomenys neskelbtini)). Taip pat apie 260 m į šiaurės rytus, rytus ir pietvakarius (PAV ataskaitos 3.8 p., 3-4 pav., I t. b.l. 205).

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metu buvo atliktas cheminės taršos, taršos kvapais ir fizikinės taršos vertinimas, kurio metu nustatyta, kad keliamo oro tarša ir triukšmas neviršys ribinių verčių, todėl poveikis visuomenės sveikatos būklei nenumatomas. Įvertinus cheminę ir fizikinę PŪV taršą, numatoma SAZ sutapatinti su įmonė sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v.) ribomis, o sanitarinė apsaugos zona atsižvelgiant į visų taršos šaltinių keliamą taršą nustatoma – 2,4358 ha (sklypų teritorija).

Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja PŪV vietoje veiklą vykto nuo 2013 m. ir SAZ ribos veiklos vietai jau buvo nustatytos. Kaip matyti PAV ataskaitos IV skyriaus (I t. b.l. 213), 2010 m. ataskaitos duomenimis įvertinus tuometinį įmonės veiklos pobūdį, fiziki nę taršą tiek įmonės teritorijoje, tiek už jos ribų 2010 m. ataskaitoje SAZ zoną buvo siūloma sumažinti ir nustatyti iki 50 m (nuo taršos šaltinių). Atsižvelgus į tai, jog į vakarus už PŪV sklypo yra kitoms įmonėms priklausantys pastatai, kurie ekranuoja triukšmo sklidimą nuo PŪV veiklos teritorijos, SAZ zona paslenkama į rytų pusę 50 m, t.y. vakarinėje dalyje SAZ zona sutapatinama su sklypo ribomis, o rytinėje pusėje ištęsiama 50 m gyventojų link (į siūlomą SAZ gyvenamieji namai nepatenka).

Minėta, kad pareiškėja veiklą vykdė trijuose žemės sklypuose: žemės sklypas Nr.1 naudojama 0,9218 ha sklypo dalis (viso sklypo plotas 1,5558 ha), žemės sklypas Nr.2 0,3 ha sklypas, žemės sklypas Nr. 3 ½ 0,5800 ha sklypo dalis (I t. b.l. 570-571). Plėsdama veiklą pareiškėja prie buvusios teritorijos planuoja prijungti likusią 1,5558 ha žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį (0,634 ha) ir ½ 0,5800 ha žemės sklypo dalį (4400-0489-1981) (6 priedas, Žemėlapis su esamų ir planuojamų prijungti žemės sklypų ribomis, I t. b.l. 477). Kaip matyti pateikiamos schemos pareiškėjos veikla plečiama į būtent rytų pusę, kurioje pagal 2010 m. ataskaitą nustatyta 50 m SAZ riba.

Pažymėtina, jog teisės aktai leidžia nustatytų SAZ ribų tikslinimą, jas didinant ar mažinant, tačiau tai daroma esant tam tikroms nustatytoms sąlygoms. SAZ ribų tikslinimą reglamentuoja SAZ taisylių VI skyrius, kurio 39 p. numato, jog SAZ ribos gali būti mažinamos, kai: 1) įgyvendinus žmonių sveikatos saugos ir aplinkos apsaugos priemones, atlikus taršos tyrimus gyvenamojoje aplinkoje, įvertinus ūkio subjekto monitoringo (stebėsenos) duomenis, nustatyta, kad gyvenamojoje aplinkoje ir/ar rekreacinėje teritorijoje tarša ne didesnė kaip nustatyta teisės norminiuose aktuose (SAZ taisyklių 39.1. p.); ekvivalentiniai akustinio triukšmo lygiai atitinkamu paros laiku, taip pat vibracijos, ultragarso, nejonizuojančiosios spinduliuotės leidžiami lygiai gyvenamojoje aplinkoje ir/ar rekreacinėje teritorijoje ne didesni kaip nustatyti teisės norminiuose aktuose ar kritinių grupių narių SAZ ribose per metus gaunama efektinė dozė mažesnė kaip 0,2 mSv (SAZ taisyklių 39.2. p.); 3) įgyvendinta mažiausiai aplinką veikianti technologija arba mažiausiai aplinką veikiantis gamybos būdas (SAZ taisyklių 39.3. p.). SAZ ribos tikslinamos atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, SAZ ribų dydžiai pagrindžiami poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitoje ar poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje.

Įvertinus minėtas taisyklių nuostatas darytina išvada, jog SAZ ribų mažinimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis, ir yra galimas: 1) įgyvendinus aplinkos apsaugos priemones, atlikus taršos tyrimus gyvenamojoje aplinkoje, įvertinus monitoringo (stebėsenos) duomenis ir iš šių duomenų nustačius, jog gyvenamojoje aplinkoje tarša nėra didesnė kaip nustatyta teisės norminiuose aktuose; 2) ekvivalentiniai akustinio triukšmo lygiai atitinkamu paros laiku, taip pat vibracijos, ultragarso, nejonizuojančiosios spinduliuotės leidžiami lygiai gyvenamojoje aplinkoje ne didesni kaip nustatyti teisės norminiuose aktuose; 3) įgyvendinus mažiausiai aplinką veikiančią technologiją arba gamybos būdą.

Pagal pateiktų skaičiavimų rezultatus PŪV skleidžiamas kvapas veiklos teritorijoje gali siekti 8,68 OUE/m³ kvapo vienetus, ties teritorijos riba - 0,5 – 6,5 OUE/m³, o artimiausių gyvenamųjų namų aplinkoje - 0,5 – 5,9 OUE/m³ ir neviršys 8 OUE/m³ reglamentuojamos ribinės vertės (sudaro 73,8 proc. ribinės vertės). PŪV keliamo triukšmo lygis dienos metu ties PŪV sklypo ribomis sieks 35-55 dBA, o artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje 26-46 dBA ir neviršys nustatytų ribinių dydžių (65 dBA 6-18 val.) (sudaro 71 proc. ribinės vertės). Kietųjų dalelių (KD₁₀) maksimali 24 val. koncentracija įvertinus foną yra 46,8 µg/m³, t.y. sudaro 93,6 proc. ribinės vertės. Kietųjų dalelių (KD₂₅) didžiausia vidutinė metinė kietųjų dalelių koncentracija įvertinus foną – 23 µg/m³, ir sudaro 93,6 proc. ribinės vertės.

Kaip matyti iš PAV ataskaitoje pateikiamų skaičiavimų kietųjų dalelių koncentracijos yra visai artimos ribinei jų vertei. Kvapo ir triukšmo lygis sudaro apie 71-73 proc. ribinės vertės. Tai, kad tam tikrų teršalų ribinės vertės nėra viršijamos ar artimos ribinei vertei, savaime nesudaro prielaidos teigi, kad padidėjusi teršalų ore visuma, įvertinus foninę taršą bei teršalų sąveiką tarpusavyje, negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai. Ataskaitoje nėra jokių duomenų apie SAZ ribų mažinimo metu vertintus taršos monitoringo (stebėsenos) duomenis ir mažiausiai aplinką veikiančių technologijų arba gamybos būdų įgyvendinimą, kuriuos įvertinus objektyviai būtų galima spręsti dėl 2010 m. PAV ataskaitoje nustatyto 50 m SAZ sumažinimo.

Pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas sprendimą dėl PŪV, privalo ne tik atsižvelgti į planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą PAV ataskaitą, joje pateikiamą informaciją, apibūdinančią planuojamą ūkinę veiklą, bet ir ją išanalizuoti bei įvertinti kompleksiškai. Išnagrinėjusi ataskaitą, įvertinusi poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, taip pat suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, būtent Agentūra priima sprendimą (PAVĮ 10 str. 1 d.), teikti motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti arba sprendimą dėl PŪV leistinumo ar neleistinumo.

Teismo vertinimu, Agentūra įvertinusi visumą ataskaitoje pateikiamų duomenų dėl PŪV išplėtimo masto, galimybių sutalpinti įrenginius ir planuojamus atliekų kiekius, PŪV vietos ir pasirinktų technologijų alternatyvų nesvarstymą, itin mažą atstumą iki gyvenamosios aplinkos bei artimas ribinėms vertėms kai kurių teršalų koncentracijas, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pageidaujamos apimties veiklos išplėtimas nėra galimas. Skundžiamo Agentūros sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas atsakovo turimais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti Agentūros 2018-10-09 sprendimo Nr. (30.1)-A4-8085 „Dėl UAB „Terra recycling“ planuojamos ūkinės veiklos – pavojingų ir nepavojingų atliekų supirkimo ir perdirbimo komplekso veiklos išplėtimo galimybių“, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau teismas dėl jų nepasisako, nes jie neturi esminės įtakos galutinei teismo išvadai. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de H. prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą H. prieš Suomiją; LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėja taip pat teikė prašymą dėl administracinės bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas nebuvo patenkintas, ji neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Terra recycling“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.