Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinio pareiškime nurodė ir teismui teisminio nagrinėjimo metu jo atstovė paaiškino, jog 2022 m. gegužės 18 d. pasirašė darbo sutartį Nr. 31 su atsakove dėl BI (Business Intelligence - verslo analitikos, duomenų inžinerijos) komandos vadovo pareigų vykdymo. Darbo pradžia – 2022 m. birželio 6 d. Atsakovė atsiviliojo jį iš kitos darbovietės AB „Lietuvos geležinkeliai“, nes jai labai reikėjo jo paslaugų, kadangi tokias paslaugas rinkoje teikiančių darbuotojų nebuvo daug. Ieškovas teigė 2022 m. balandžio 28 d. turėjo kitą, darbo pobūdžiu analogišką, tik finansiškai patrauklesnį (dėl priedų perspektyvos) darbo pasiūlymą, bet pasirinko dirbti pas atsakovę. Elektroniniu paštu gavo atsakovės darbo pasiūlymą, kuriame nurodytas 6000 Eur atlygis. Papildomai žodžiu buvo sutarta su atsakove, kad bus skirtas 400 Eur kurui per mėnesį, kadangi jam tektų važiuoti į darbą iš Kauno. Jokios kalbos apie nekonkuravimą nevyko. Darbo sutarties 5.3 p. numatė darbuotojo nekonkuravimo pareigą, apimančią draudimą darbuotojui verstis ta pačia veikla, kuria jis užsiima atlikdamas savo darbo funkcijas pas atsakovę. Paskutiniame šio punkto sakinyje nurodoma, kad: „Šios Darbo sutarties galiojimo laikotarpiu kompensacija už nekonkuravimo įsipareigojimą yra įskaičiuota į darbo užmokestį.“

Ieškovo teigimu, dėl tokio įskaitymo prieš sudarant darbo sutartį nebuvo tariamasi. Darbo užmokestis buvo sutartas toks, koks nurodytas darbo sutartyje – 6000 Eur prieš mokesčius, o kokio konkretaus dydžio priedas už nekonkuravimą bus mokamas atsakovė nenurodė ir to aiškiai neidentifikavo. Ieškovo teigimu, jis gaudavo atlyginimą tik už atliktą darbą, o kompensacijos už nekonkuravimą jokios negavo per visą darbo pas atsakovę laiką. Atostoginiai taip pat buvo apskaičiuojami nuo sutarto 6000 Eur bazinio atlygio už darbą. Sutartyje ir algalapyje nebuvo nurodoma, koks yra atlyginimas be nekonkuravimo susitarimo. Todėl jis nežinojo, kad jis nemokamas. Nuo 2023 vasaros, papildomai, šalia jau atliekamų pagrindinių darbo - duomenų inžinerijos funkcijų, ieškovui buvo priskirtas vadovavimas Navision skyriui be jokio papildomo atlygio. Ieškovui pavyko išprašyti atsakovės, kad jam būtų suteikta nuomai transporto priemonė. Taigi ieškovui už sutartą tą pačią algą teko dirbti dviejų vadovų darbą. Ieškovas darbą dirbo gerai, laikėsi minėtos nekonkuravimo sąlygos, tačiau atsakovė už tokį ieškovo esminių teisių suvaržymą nieko nemokėjo ir to nepadarė ir nutraukiant darbo sutartį 2025 m. sausio 25 d., nors tokią pareigą turėjo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 146 str. 2 d. Atsakovė iki sutartiniuose ir sutartiniuose santykiuose nuslėpė nuo ieškovo, kad jis turi imperatyvią teisę bent į 40 proc. kompensaciją nuo gaunamo atlygio už tai, kad prisiėmė pareigą nekonkuruoti ir nedirbti kito darbo (DK 38 str. 3 d.), tuo faktiškai jį apgavo ir juo pasinaudojo, tokiu savo poelgiu ji iš esmės pažeidė DK 24 str. 1 d. įtvirtintą sąžiningumo ir bendradarbiavimo principą, taip pat ir 41 str. 1 d., dėl ko ieškovas įgijo teisę ginti savo pažeistą teisę teisme (DK 24 str. 6 d., ir 41 str. 2 d.).

Ieškovas nurodė, kad apie aplinkybę, jog turi teisę į bent 40 proc. kompensaciją už nekonkuravimo susitarimą, kurios atsakovė jam nepaaiškino prieš sudarant sutartį, sužinojo tik 2025 m. sausio mėnesį. Atsakovė 2024 m. gruodžio 19 d. pareikalavo pasiaiškinimo už neva padarytą darbo tvarkos pažeidimą ir jis pradėjo aiškintis kilusio ginčo ir darbo sutarties sąlygų aplinkybes. 2024 m. gruodžio 20 d. atsakovei teiktame pasiaiškinime nurodė, jog jam reikalinga teisininkų konsultacija. Dėl šventinio laikotarpio tik 2025 m. sausio mėn. su jais pasikonsultavo. 2025 m. vasario 14 d. kreipėsi į DGK, iš galutinio atsiskaitymo supratęs, jog atlygio už nekonkuravimą negavo.