Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-12-01 · Civilinė byla Nr. 2-1568-178/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-01
Bylos Nr.
2-1568-178/2016
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00757-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Atsakovas
V. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1568-178/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00757-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gelžbetonio gaminiai“ ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.Ieškovė BUAB „Gelžbetonio gaminiai“ pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. S. 97 110,55 Eur žalos atlyginimą. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 97 110,55 Eur sumai areštuoti pinigines lėšas, esančias bankų ir kito kredito įstaigų sąskaitose, o lėšų nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą bei kilnojamuosius daiktus, turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, taip pat dėl rasto atsakovo turto, kuris registruotinas viešajame registre, taikyti įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Nurodė, kad dėl didelės ieškinio sumos būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, nes atsakovas, sužinojęs apie pareikštą ieškinį, gali išvaistyti turtą, o prašomas priteisti pinigines lėšas pervesti tretiesiems asmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 10 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino. Ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui priklausantį kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą ir turtines teises 97 110,55 Eur sumai, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti (įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį). Paaiškėjus, jog atsakovo areštuoto kilnojamojo bei nekilnojamojo turto ir turtinių teisų vertė yra mažesnė nei 97 110,55 Eur, areštavo trūkstamai sumai jam priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove.Teismas sprendė, jog ieškovė šioje proceso stadijoje tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą. Ieškinio suma atsakovo atžvilgiu yra pakankamai didelė, atsakovo finansinė padėtis nėra žinoma, kas yra pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms atsakovo atžvilgiu pritaikyti.Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų laikomasi proporcingumo principo, atsakovo interesai taip pat nebūtų ignoruojami. Todėl tikslinga neviršijant reikalavimo sumos (97 110,55 Lt) pirmiausia areštuoti atsakovui priklausančius nekilnojamuosius ar kilnojamuosius daiktus bei turtines teises, leisti areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždrausti visu areštuotu turtu disponuoti (CPK 147 str. 5 d. 8 p.) ir tik šio turto nepakankant, trūkstama dalis dengtina areštuojant pinigines lėšas (CPK 145 str. 1 d. 1 p., 2 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Atsakovas (toliau ir – apeliantas) atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimo, nes neįrodė apelianto pagrindinės atsakomybės dalies – kaltės. Iš ieškinio pagrindo ir dalyko nėra galimybės suprasti, iš ko kildinama civilinė atsakomybė– ar dėl tyčinio bankroto, ar dėl savalaikio bankroto bylos neiškėlimo. Prašymas priteisti žalą grindžiamas aplinkybėmis, nesusijusiomis su apelianto veiksmais. Ieškinyje nepagrįstos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad apeliantas jam priklausantį turtą ketintų parduoti ar kitu būdu perleisti kitiems asmenims tikslu apsunkinti būsimo sprendimo įvykdymą. Apelianto taikos sutartis patvirtina, kad apeliantas siūlo ieškovei ieškoti kompromisą ir geranoriškai atlyginti žalą. Tokie apelianto veiksmai nesudaro pagrindo manyti, kad yra ketinama perleisti turtą tretiesiems asmenims. Ieškovas, reikšdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalėjo tokį prašymą pagrįsti jam prieinamais apelianto finansinę būklę pagrindžiančiais įrodymais, tačiau šios pareigos neįvykdė. Teismas netinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nepagrindė ieškinio reikalavimų, todėl pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pareikštas ieškinio reikalavimas yra pagrįstas. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas abejoti dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apelianto turtui ir turtinėms teisėms būtinas dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo.Ieškinio suma yra 97 110,55 Eur, todėl pripažintina, kad byloje būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių ieškinio reikalavimų užtikrinimui, nes priešingu atveju būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį apeliantui dėl 97 110,55 Eur žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas prima facie (preliminariai) pagrįstas; ieškinio suma apeliantui yra didelė, todėl yra pagrindas matyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį, teigia, kad ieškinys prima facie nepagrįstas; neįrodyta reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui ar įvykdymo negalimumui, nes ieškovė neįrodė, kad apeliantas jam priklausantį turtą ketintų perleisti ar kitaip jį apsunkinti, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstas apelianto finansinę būklę patvirtinančiais įrodymais. Minėta, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai prima facie įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Taigi, šioje proceso stadijoje teismas tik preliminariai vertina ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumą, t. y. ieškinys nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė ieškinyje nurodė savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jos manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje stadijoje negalima daryti išvados, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo galimybė apskritai neegzistuoja, t. y. nėra pagrindo konstatavimui, jog ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas.Sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti grėsmę būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui – akivaizdu (ir ne tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atvejais), kad kuo didesni praradimai asmeniui gresia, tuo didesnė tikimybė, jog bus imtasi priemonių jų išvengti ar bent minimizuoti. Kita vertus, turint omenyje, kad ši prezumpcija nėra absoliuti, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti sumos dydį atsižvelgiant į asmens finansines galimybes. Pažymėtina, kad apeliantas, paduodamas atskirąjį skundą, gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.).Kaip minėta, ieškovė reiškia apeliantui 97 110,55 Eur reikalavimą. Tokia reikalavimo suma pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę (ypač pareikšta fiziniams asmenims) paprastai laikytina didele ir ši aplinkybė sudaro pakankamą pagrindą preziumuoti, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Nors apeliantas ir kvestionuoja pirmosios instancijos teismo argumentus dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimo teigdamas, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių apelianto finansinę padėtį, tačiau ir pats apeliantas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Net ir žinodamas pirmosios instancijos teismo argumentus, apeliantas su atskiruoju skundu nepateikė duomenų nei apie jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ar kitą turtą, gaunamas pajamas ar turimas pinigines lėšas. Todėl neturint duomenų apie apeliantui nuosavybės teise priklausantį turtą, negalima spręsti, kad jo turtinė padėtis yra stabili ir gera, o pareikšto ieškinio suma jam nėra didelė. Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį, teigia, kad ieškovė neįvykdė pareigos įrodyti pareikšto prašymo pagrįstumą jai prieinamais apelianto finansinę padėtį pagrindžiančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir paskirstant įrodinėjimo naštą (CPK 178 str.), taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių minimaliomis sąnaudomis paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes (CPK 3 str. 1 d.). Todėl apelianto turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovei, nes būtent apeliantui, siekiant išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra paprasčiau pateikti tai patvirtinančius įrodymus.Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kad apeliantas jam priklausantį turtą ketintų parduoti ar kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Tačiau pažymėtina, kad nors byloje ir nėra duomenų apie apelianto ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, bet būtinybę areštuoti apelianto turtą pagrindžia tai, kad jam yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, apeliantui nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu jis nuspręstų taip pasielgti. Tokiu atveju, jei apelianto disponavimo turtu teisė nebus apribota, išliks teorinė galimybė ateityje apsunkinti ar padaryti neįmanomą įvykdyti teismo sprendimą dėl nuostolių atlyginimo.Todėl spręstina, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178 str.). Teismo taikytas laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumas (nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, turtinės teisės, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos) atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką. Todėl laikytina, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo.Kita vertus, apeliantas, jei jo finansinė padėtis yra gera ir prašoma priteisti suma jam nėra didelė, gali be itin ženklių nuostolių pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą (CPK 148 str. 2 d.) ir tokiu būdu apskritai išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, jis turi teisę prašyti areštuotą turtą pakeisti kitu turtu (CPK 148 str. 1 d.).Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Poškus