Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-04-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-350-818/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-04-27
Bylos Nr.
1-350-818/2012
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-00408-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis
N. S.
Nukentėjusysis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-350-818/2012(Proceso Nr. 1-14-1-00408-2011-3)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.1. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei Irenai Pavliukevič,kaltinamajai N. S.,jos gynėjai adv. L. V.,nukentėjusiajam A. P.,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta, teista:

1. 2007-11-14 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. - 4 mėnesiams viešųjų darbų;

2. 2008-02-27 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 64 str. - laisvės atėmimu 7 mėnesiams 10 dienų;

3. 2008-03-06 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. - areštu 35 paroms;

4. 2008-03-06 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. - laisvės atėmimu 5 mėnesiams 20 dienų;

5. 2008-06-20 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 4 d., 63 str. 9 d. - laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; 2008-12-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi paleista lygtinai prieš 4 mėn.;

6. 2009-09-15 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. - areštu 45 paroms;

7. 2009-10-15 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d., 64 str. - areštu 45 paroms;

8. 2010-01-28 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 4 d. - laisvės atėmimu 7 mėnesiams; 2010-05-26 to paties teismo nutartimi subendrinus su 2009-10-15 nuosprendžiu - laisvės atėmimu 7 mėnesiams 20 dienų; 2010-06-19 paleista atlikusi bausmę;

9. 2011-02-18 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. - areštu 30 parų;

10. 2011-04-18 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d., 64 str. - areštu 45 paroms;

11. 2011-06-21 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. - areštu 40 parų. Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d. skirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2011-04-18 teismo nuosprendžiu skirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė bausmė - areštas 45 paroms. Bausmė atlikta,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį,Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. S. kaltinama tuo, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent:

ji, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011-03-15 apie 13.00 val., Vilniuje, Mindaugo g. 11, „Maximos“ parduotuvės apsaugos poste, iš be priežiūros paliktos A. P. rankinės ištraukdama pagrobė A. P. priklausančią piniginę 30 Lt vertės, kurioje buvo 550 Lt, A. P. vardu išduoti dokumentai: vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, automobilio techninis talonas, „Swedbank“ mokėjimo kortelė, tuo padarė A. P. 580 Lt turtinės žalos, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d.

Kaltinamoji N. S. dėl jai pareikšto kaltinimo teisme kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. pavasarį (datos neatsimena) buvo sulaikyta apsaugos darbuotojų parduotuvėje „Maxima“, Mindaugo gatvėje, Vilniuje. Ją sulaikė už kasų, kai ji bandė pavogti „L'oreal“ tušą. Ją nuvedė į apsaugos kambarį, kur apsaugos darbuotojai pildė dokumentus. Apsaugos kambaryje buvo stovima pakaba drabužiams, ant kurios kabėjo vyriška rankinė. Kol apsauga nematė, ji įkišo ranką į rankinę ir ištraukė piniginę. Po ko atvažiavo policija, ją pristatė į trečią policijos komisariatą, kur jai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir ją paleido. Išėjusi iš komisariato, ji patikrino pavogtą piniginę. Piniginėje buvo asmens dokumentai, kažkokio banko mokėjimo kortelė ir pinigai. Ją domino tik pinigai, visą kitą kartu su pinigine ji išmetė, kai tik ištraukė pinigus. Išmetė kažkur prie komisariato, kur tikslai, neatsimena. Piniginėje buvo 350 litų stambiomis kupiūromis. Dėl to ką padarė, nuoširdžiai gailisi. Piniginę pavogė, nes pinigai buvo reikalingi pragyvenimui.

Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, padarytas nesunkus nusikaltimas, jo padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis LR BPK 273 str., teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios N. S. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikaltimą, be jos visiško prisipažinimo, įrodyta sekančiais duomenimis:

nukentėjusiojo A. P. parodymais, kad 2011 m. kovo 15 d. dirbo apsaugos darbuotoju parduotuvėje „Maxima“, Mindaugo g. 11, Vilniuje. 2011-03-15 apie 7.00 val. baigė darbą ir išvyko namo. Minėtos parduotuvės apsaugos poste ant pakabos pamiršo rankinę, kurioje buvo jam priklausanti 30 Lt vertės piniginė, kurioje buvo 550 Lt, banko „Swedbank“ mokėjimo kortelė (ją užblokavo, pinigai nuimti nebuvo) ir jo vardu išduoti asmens dokumentai: vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, automobilio techninis talonas. Pastebėjęs, kad neturi rankinės, apie 18.00 val. jis nuvažiavo į darbą, pasiėmė nuo pakabos rankinę ir pastebėjo, kad joje nėra piniginės. Tą dieną parduotuvėje dirbo apsaugos darbuotojai P. S. ir G. J.. Jie tą dieną, apie 12.30 val. dėl vagystės sulaikė N. S., kuri iki policijos atvykimo buvo laikoma apsaugos poste. Jis įtarė, kad piniginę galėjo apvogti N. S., todėl atsuko apsaugos postą filmuojančios vaizdo kameros vaizdo įrašą ir pamatė, kad piniginę iš rankinės pavogė būtent N. S.. Dėl vagystės jam padaryta 1000 Lt turtinės bei 4000 Lt neturtinės žalos, (b. l., 8-9; 11, 108).

Apklausto ikiteisminio tyrimo metu liudytojo G. J. parodymais (LR BPK 291 straipsnis), kad 2011-03-15 dirbo apsaugos darbuotoju parduotuvėje „Maxima“, Vilniuje, Mindaugo g. 11, kartu su P. S.. Apie 12.50 val. jie sulaikė N. S., kuri bandė iš parduotuvės pavogti blakstienų tušą. N. S. buvo atvesdinta į apsaugos postą ir ten laikoma, kol atvyko policija. 19.00 val. į darbą atvyko A. P., pasakė, kad buvo darbe palikęs rankinę, kurioje buvo piniginė ir patikrinęs rankinę, pasakė, kad piniginė dingo. Po ko buvo peržiūrėta apsaugos postą filmuojančios vaizdo kameros medžiaga ir nustatyta, kad piniginę pavogė N. S., (b. l. 16).

Apklausto ikiteisminio tyrimo metu liudytojo P. S. parodymais (LR BPK 291 straipsnis), kurie yra iš esmės analogiški liudytojo G. J. parodymams, (b. 1. 17).

Apklaustos ikiteisminio tyrimo metu liudytojos A. K. parodymais (LR BPK 291 straipsnis), kad 2011 m. rugsėjo mėnesį, arkoje, esančioje prie trečio policijos komisariato rado piniginę su asmens dokumentais. Piniginėje buvo automobilio registracijos liudijimas, kur buvo automobilio savininko adresas Gabijos gatvėje. Rugsėjo pradžioje, ji nuėjo gražinti minėtą piniginę. Vyro, kurio dokumentai buvo piniginėje, namie nebuvo. Tai pasakė duris atidariusi moteris. Moteris pasakė, kad jos sūnus išvažiavęs į Angliją, todėl piniginę ji atidavė tai moteriai. Be automobilio registracijos liudijimo, piniginėje dar buvo „Swedbank“ mokėjimo kortelė, vairuotojo pažymėjimas, kelios nuolaidų kortelės. Asmens tapatybės kortelės piniginėje nebuvo. Taip pat nebuvo pinigų, (b. 1., 27).

Apklaustos ikiteisminio tyrimo metu liudytojos R. P. parodymais (LR BPK 291 straipsnis), kad A. P. yra jos sūnus. Jis 2011-05-22 išvažiavo gyventi ir dirbti į Angliją. 2011 m. pavasarį jis rašė pareiškimą policijai dėl piniginės vagystės. 2011 m. rugsėjo pradžioje, į butą, (duomenys neskelbtini), užėjo nepažįstama mergina ir atnešė A. piniginę. Piniginėje buvo automobilio registracijos liudijimas, „Swedbanko“ mokėjimo kortelė, vairuotojo pažymėjimas, nuolaidų kortelės. Piniginėje nebuvo Artūro asmens tapatybės kortelės ir pinigų, t. y. 550 Lt. Po to kai mergina išėjo, ji įdėmiau apžiūrėjo piniginę ir rado joje nepažįstamos merginos asmens tapatybės kortelę, išduotą A. K. vardu ir ,,Swedbanko“ mokėjimo kortelę, išduotą taip pat A. K. vardu. Po ko ji skambino A. ir sužinojo, kad merginos vardu A. K. jis nepažįsta ir jokių jos dokumentų neturėjo. Piniginę atnešusi mergina sakė, kad piniginę rado trečiame policijos komisariate. Nors A. dokumentai buvo piniginėje, tačiau iš jų nebuvo jokios naudos, nes po vagystės A. visus dokumentus darė iš naujo, (b. 1., 21).

Kaltinamosios N. S. parodymų patikrinimas vietoje, (b. l ., 45-49).

Daiktai turintys reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti - 2011-03-15 apsaugos posto vaizdo įrašas iš parduotuvės ,,Maxima“, Mindaugo g.11, Vilniuje, apžiūrėtas ir saugomas prie bylos, (b. 1., 14, 15).

Daiktai turintys reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti - liudytojos R. Pavlovskajos tyrimui pateikta piniginė su dokumentais apžiūrėta ir gražinta R. P.. Asmens tapatybės kortelė ir banko kortelė gražinti liudytojai A. K., (b. l. 23-26; 28).

Nenustatyta, kad nukentėjusysis A. P. bei liudytojai G. J., P. S., A. K., R. P., dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąją N. S.. Jų parodymai nuoseklūs, išsamūs, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir juos laiko kaltinamosios N. S. kaltės įrodymais.

Be to, aukščiau paminėtuose protokoluose esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jais netikėti nėra priežasčių, todėl teismas ir juos laiko kaltinamosios kaltės įrodymais.

Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji N. S. nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdama pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pagrobė svetimą turtą. Teismas konstatuoja, kad kaltinamosios N. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamosios N. S. kaltę, padarius minėtą nusikalstamą veiką.

Kaltinamosios N. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajai N. S. bausmę, teismas atsižvelgia į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo tyčinė, baigtos, sukėlusi pasekmes, kaltinamosios asmenybę. Kaltinamoji N. S. teista 11 kartų (b. l. 69-74), į narkologinę įskaitą įrašyta nuo 2010-12-02 d. Diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus. Priklausomybės sindromas, (b.l. 50), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje gydėsi 3 kartus, paskutinį kartą nuo 2011-02-24 iki 2011-03-04 d. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai. Abstinencijos būklė, (b.l. 51). 2011-07-07 Specialisto išvadoje Nr. 91TPK-PL-369 nurodyta, kad N. S. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b.l. 54). Šios aplinkybės rodo, kad ji linkusi nusikalsti, tačiau ji teisme pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Įvertinus visumą aukščiau nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų darytina išvada, kad bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus kaltinamajai N. S. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, parenkant artimą minimaliam įstatymo numatytam bausmės dydžiui.

Nukentėjusysis A. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Lt turtinei ir 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pagal LR BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltam asmeniui ar materialiai atsakingam už kalto asmens padarytas veikas civilinį ieškinį. LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė

depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šie kriterijai kaip principai, kuriais turi vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, įtvirtinti ir LR CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Dėl to, remiantis teismo nustatytomis aplinkybėmis, nagrinėjamoje byloje didinantys neturtinės žalos atlyginimą kriterijai yra pažeistos vertybės pobūdis (sveikata) ir žalą padariusio asmens kaltė; mažinantys – pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas, neturtinės žalos padariniai.

Byloje nustatyta kaltinamosios kaltė (LR BK 178 straipsnio 1 dalis) ir svetimo turto pagrobimas, šie du veiksniai gali būti pagrindas priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą, o pagrobto turto dydis bei asmens dokumentų atstatymo trukmė pripažinti mažinantys neturtinės žalos dydžio nustatymą. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Nukentėjusysis A. P. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 4000 Lt. Teismas, atsižvelgę į bylos aplinkybes, t.y. kad iš asmens dokumentų buvo pagrobtas tik nukentėjusiojo asmens tapatybės kortelė bei vairuotojo pažymėjimas, kurių atstatymas (pagaminimas) nereikalauja didesnio laiko, padariniai nebuvo labai sunkūs, nukentėjusiojo teiginiai apie turėtą finansinį įsiskolinimą neįrodyti jokiais oficialiais dokumentais. Dėl to kilusių padarinių aspektu nukentėjusiojo 4000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Siekdamas kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį, kartu nepažeidžiant skirtingų nukentėjusiojo ir jam žalą padariusio asmens – kaltinamosios – interesų, teismas sumažina prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį nuo 4000 iki 800 Lt.

Nukentėjusiojo A. P. pareikštas civilinis ieškinys dėl 1000 Lt turtinės žalos pagrįstas, realus, įrodytas, šiam ieškiniui (ieškinio dydžiui) kaltinamoji neprieštaravo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendė:

pripažinti N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį už svetimo turto pagrobimą ir paskirti devynių mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d. paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-06-21 nuosprendžiu paskirta 45 parų arešto bausme, ir paskirti galutinę 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-06-21 nuosprendžiu atliktą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas GvozdovičiusNuorašas tikrasTeisėjas M.Gvozdovičius