- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-12
- Bylos Nr.
- 2-841-196/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00339-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. (A. Č.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-3257-661/2018 pagal pareiškėjo A. Č. pareiškimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. Č. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu kuriuo prašo:Užtikrinti, kad pareiškimas ir byla būtų per manomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas.Ištaisyti padarytas aiškias teisės normos taikymo klaidas, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias LR CPK bei sprendimų vykdymo instrukcijos normas, pagal kurias laikomasi nuostatų, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešos teisės normų, todėl visi proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vadovautis Europos žmogaus teisių konvencija.
Pareiškime nurodyta, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė materialinės ir procesines teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir šis pažeidimas turėjo neteisėto ir neteisingo sprendimo priėmimui: 1) Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-04-17 nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-18059-253/2014, su kuria iš dalies pareiškėjas nesutinka, 2) Vilniaus apygardos teismo 2014-07-30 nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2S-1501-661/2014, 3) Vilniaus m. apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-11019-821/2015, su kuria nesutinka, 4) Vilniaus apygardos teismo nutarčiai 2015 m. rugsėjo 8 d. civilinė byla Nr. 2S-1376-567/2015, su kuria kategoriškai nesutinka, 5) Vilniaus m. apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarčiai civilinė byla Nr. A2-26468-820/2017, kuri yra apskųsta ir atsakymo jis nėra gavęs ir jam atrodo, kad ir negaus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi atsisakė priimti A. Č. pareiškimą.Teismas nustatė, kad pateiktu ieškiniu ieškovas teismui jokio prašymo, kurį teismas galėtų nagrinėti ar ginti CK 1.138 straipsnyje numatytais būdais, nereiškia. Teismas akcentavo, kad nors ieškovas pareiškime ir nurodė, kad jis nesutinka su tam tikrais teismų sprendimais, tačiau skundų dėl jų civilinio proceso nustatyta tvarka nereiškia.Teismas padarė išvadą, kad gautas pareiškimas yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl atsisakė jį priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. Č. prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti. Atskirajame skunde nurodyti šie esminiai nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentai:Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisė į teisminę gynybą.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, nenurodė jokių pagrįstų motyvų ir argumentų, kokios kliūtys yra nustatytos, dėl kurių pareiškimas nenagrinėjamas. Be to, jeigu yra procesinių kliūčių pareiškėjui turi būti nurodyti trūkumai, kuriuos pareiškėjas privalo pašalinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Apeliacijos objektas – Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarties, kuria pareiškimą atsisakyta priimti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl teismo atsisakymo priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šias konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai įstatymai, kuriuose nurodyta teisės kreiptis į teismą realizavimo tvarka. Taigi CK 1.138 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių gynimą ir civilinių teisių gynimo būdus, o CPK normos – teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo procesinę tvarką.CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi asmens kreipimosi į teismą teisė turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka, kitaip tariant besikreipiančiam į teismą asmeniui egzistuoja pareiga paisyti įstatymais nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos inter alia (be kita ko) turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems egzistuojant teismas atsisako priimti ieškinį, vienas iš jų – jei ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (1 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šiuo pagrindu atsisakė priimti apelianto reiškiamą reikalavimus „užtikrinti, kad pareiškimas ir byla būtų per manomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas; ištaisyti padarytas aiškias teisės normos taikymo klaidas, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias LR CPK bei sprendimų vykdymo instrukcijos normas, pagal kurias laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešos teisės normų, todėl visi proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos; vadovautis Europos žmogaus teisių konvencija“ kaip nesukuriančius materialinių teisinių padarinių, todėl nenagrinėtinus teisme. Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį, teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę į teisminę gynybą bei proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo priėmimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad materialinių teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju apeliantas pareiškė 3 reikalavimus: (1) užtikrinti, kad pareiškimas ir byla būtų per manomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas; (2) ištaisyti padarytas aiškias teisės normos taikymo klaidas, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias LR CPK bei sprendimų vykdymo instrukcijos normas, pagal kurias laikomasi nuostatų, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešos teisės normų, todėl visi proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos; (3) vadovautis Europos žmogaus teisių konvencija. Pažymėtina, kad tokių reikalavimų patenkinimas nesukurtų teisinių pasekmių, todėl jie nelaikytini savarankiškais materialiaisiais reikalavimais, t. y. ieškinio dalyku (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos nustatyti termino ieškinio trūkumams pašalinti. Jau minėtoje kasacinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013 yra nurodyta, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta.Vertinant šioje byloje pareikštus pareiškimo reikalavimus (ieškinio dalyką) bei aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai (pareiškimo pagrindą), galima daryti išvadą, kad pareiškėjas mano, jog teismai netinkamai nagrinėjo bylas, antstoliai netinkamai atliko savo pareigas, tačiau ieškiniu patirtos žalos priteisti neprašo, taip pat neprašo teismo imtis kitokių veiksmų, kad ieškinyje nurodomi ieškovo teisių pažeidimai būtų pašalinti, t. y. nenurodo jokio CK 1.138 straipsnyje numatyto teisių gynimo būdo. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio neaišku, kokios konkrečiai pareiškėjo teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, kokiu būdu jie turėtų būti apginti. Nurodytina, kad vien operatyvus bylos išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymais neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto reikalavimai nesukuria materialinių teisinių padarinių, teismas pareiškimą pagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.