Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. (toliau ir – pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. RV-25-2904 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistasis R. M., (duomenys neskelbtini), nuteistas 2018 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 249 straipsnio 3 dalį (nusikalstamas susivienijimas), 147 straipsnio 2 dalį (prekyba žmonėmis), 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu), 180 straipsnio 3 dalį (plėšimas), 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), 146 straipsnio 2 dalį (neteisėtas laisvės atėmimas), 253 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu skirta subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

2020 m. birželio 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalis, kuria R. M. pripažintas kaltu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams bei ši bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas, panaikinta ir šioje byloje priimtas naujas nuosprendis: R. M. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį išteisintas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, R. M. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 13 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

2021 m. gegužės 14 d. Lietuvos A. T. nutartimi R. M. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta bausmė sušvelninta iki 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia: 2015 m. balandžio 24 d.

Bausmės pabaiga: 2027 m. spalio 24 d.

Neatliktos bausmės dalis 2023 m. rugpjūčio 30 d.: 4 metai 1 mėnesis 24 dienos.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 7 d. priėmė nutarimą Nr. RV-25-2904 (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam R. M.. N. K. balsų dauguma (4 balsai prieš, 1 už) nutarė netaikyti nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir rekomendavo nuteistajam tęsti dalyvavimą individualiame resocializacijos plane numatytose priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių sričių valdymą.

K. N. nurodoma, kad Komisijai nuteistasis R. M. teikiamas antrą kartą. Įstatyme numatytą 2/3 bausmės dalį atliko 2023 m. rugpjūčio 24 d. Lygtinio paleidimo atveju planuoja gyventi adresu: J. T. (duomenys neskelbtini). Komisija, vadovaudamasi BVK 85 straipsnio 2 dalimi, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nustatė, kad R. M. šiuo metu turi vienuolikos teistumų istoriją, įskaitant teistumus užsienyje ir dabartinį teistumą. Teismai R. M. dažniau skirdavo su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tačiau jas atlikęs, jis nusikalsdavo pakartotinai. Dalis ankstesnių ir dabartinis nusikaltimas yra padaryti bendrininkų grupėje. Pats nuteistasis teigė, kad dabartinis nusikaltimas – būdas uždirbti lengvus pinigus, susijęs su noru praturtėti. R. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus, padarytus organizuoto nusikalstamumo veikloje, kurią pats įkūrė, kurioje pats aktyviai dalyvavo ir atliko tam tikrą atsakingą vaidmenį. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje 4 kartus skatintas, baustas 34 kartus drausminėmis nuobaudomis, iš jų 9 kartus už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą (už disponavimą mobiliais telefonais ir USB atmintinėmis) bei 25 kartus už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą. Bausmės atlikimo metu stebimos tam tikro lygmens teigiamos nuostatų į darbą prielaidos, jis atvykęs į laisvės atėmimo vietų įstaigą dirbo nuteistųjų virtuvės darbuotoju, rodė pastangas įgyti profesijas, šiuo metu tęsia individualios veiklos vykdymo bei mokymosi kolegijoje veiklas. Remiantis vertinimo metu gauta informacija Komisija padarė išvadą, kad išsilavinimo bei darbinio užimtumo sritis gali būti tiesiogiai sietina su nuteistojo nusikalstamumu, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamumo riziką, nuteistojo formuojamos kompetencijos bei tobulinami įgūdžiai gali tapti sėkmingos resocializacijos proceso prielaida. Nuteistojo nepakankamas įsitraukimas į socialiai priimtinas veiklas gali būti susijęs su jo nusikalstamumo elgesio raiška. Šiuo metu nuteistasis išsprendė galimos bedarbystės problemą po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Analizuodamas savo ankstesnį gyvenimo būdą, nuteistasis nėra linkęs neigti savo nusikalstamų veiksmų, geba išreikšti tam tikrą atsakomybę, objektyviau įvertinti problemų kilmę bei situacijų, pasibaigusių įkalinimu, pasekmes, tačiau vis dar stebimos nusikalstamo patyrimo minimizavimo bei racionalizavimo prielaidos. Pokalbių metu nuteistasis deklaruoja užtikrintumą bei gebėjimą kontroliuoti savo gyvenimą, nurodo turintis tikslų, esą turės reikalingas sąlygas integruotis (turės darbą, gyvenamąją vietą, šeimos palaikymą). Nuteistasis suvokia savo elgesio pasekmes, tačiau pasekmių suvokimas labiau grindžiamas paties patyrimo bei neigiamų pasekmių sau įvertinimu. R. M. būdingos nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos. Pakartotinai ir sąmoningai vykdyti nusikaltimai, nepakankamas gebėjimas priimti jo atžvilgiu taikytas poveikio priemones, yra aktualūs kriminogeniniai poreikiai, kurie turi tiesiogines sąsajas su jo nusikalstamumo elgesio raiška. Šiuo metu, siekiant pozityvaus resocializacijos procesų įgyvendinimo, aktualiu poreikiu išlieka pilietinių iniciatyvų palaikymo ir stiprinimo intervencinės priemonės, ugdant bei lavinant nuteistojo moralinių vertybių, socialinių kompetencijų komponentus. R. M. drausmine nuobauda paskutinį kartą baustas 2020 m. lapkričio 18 d., yra stebimas labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys. Pastebima, kad R. M. būdingi vidiniai įsitikinimai bei nuostatos, siejami su kriminaline struktūra, jis linkęs prisitaikyti tam tikrus elgesio modelius. Šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistojo pažanga yra akivaizdi, o bausmės tikslai yra pasiekti.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. rugsėjo 18 d. gautas nuteistojo R. M. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos priimtą 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. RV-25-2904 dėl lygtinio paleidimo netaikymo ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Skundas pateiktas nepažeidžiant BVK 86 straipsnio 1 dalyje numatyto 7 darbo dienų termino.

Skunde nurodoma, kad nuteistasis nesutinka su Komisijos priimtu Nutarimu ir mano, kad Komisijos nariai jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą išnagrinėjo vadovaudamasi vien formaliais pagrindais ir padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistajam R. M. negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Skunde pažymima, kad vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias ir formaliąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pareiškėjas nesutinka su Komisijos išvada, kad jis stokoja darbinės patirties, kad jo darbinė motyvacija yra silpna. Atlikinėdamas bausmę Pravieniškių įkalinimo įstaigoje, kol buvo perkeltas į Vilniaus kalėjimą, dirbo boilerinėje pagalbiniu darbininku, o šiuo metu vykdo individualią veiklą. Pareiškėjas nurodo, kad jis gauna pakankamas pajamas, todėl pilnai save išlaiko, susimoka už studijas. Jis yra visiškai atlyginęs žalas, neturiu jokių finansinių įsiskolinimų, yra įgijęs tris profesines kvalifikacijas, nuotoliniu būdu studijuoja Utenos kolegijoje, trečiame kurse. Šiuo metu jis jau subrendo kaip asmenybė, pasikeitė gyvenimo vertybės, turi žmoną, su kuria neseniai susilaukė sūnaus, kuris dar yra mažametis. Palaiko tvirtus santykius, sutuoktinė jį lanko, taip pat vyksta stiprus bendravimas su artimaisiais. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad jis turi gyvenamąją vietą, lygtinio paleidimo atveju planuoja gyventu adresu: J. T. g. (duomenys neskelbtini). A. M. įsipareigoja vykdyti visus teismo nustatytus įpareigojimus. Įsipareigoja doru elgesiu ir darbu įrodyti, kad lygtinio paleidimo metu nepažeis teisės ir žmogiškos moralės normų, vykdys numatytas probacijos įstatymo lygtinio paleidimo sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad R. M. nuteistas 2018 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 d., 300 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu skirta subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

2020 m. birželio 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalis, kuria R. M. pripažintas kaltu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams bei ši bausmė subendrinta su bausmėmis. paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas, panaikinta ir šioje byloje priimtas naujas nuosprendis: R. M. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį išteisintas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, R. M. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 13 metų.

2021 m. gegužės 14 d. Lietuvos A. T. nutartimi R. M. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta bausmė sušvelninta iki 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Nuteistojo atliekamos bausmės pradžia – 2015 m. balandžio 24 d., bausmės pabaiga - 2027 m. spalio 24 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. rugpjūčio 30 d.: 4 metai 1 mėnesis 24 dienos. 2/3 bausmės R. M. atliko 2023 m. rugpjūčio 24 d.

K. R. M. buvo teikiamas 2 kartus. 2023 m. vasario 27 d. Komisija, pirmą kartą išnagrinėjusi nuteistojo R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, priėmė Nutarimą Nr. RV-25-703, kuriuo nutarė netaikyti R. M. lygtinio paleidimo BVK 82 straipsnio 4 dalyje ir 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu netaikyti. Komisija konstatavo, kad R. M. nepasiekė reikšmingos pažangos valdant nusikalstamo elgesio riziką ir vienbalsiai nutarė netaikyti nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo. 2023 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nuteistojo skundas dėl Komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimo atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi atmetė R. M. skundą ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartį. Ši nutartis yra įsiteisėjusi.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 12 d. nutartyje konstatavo, kad R. M. įgijo profesinę kvalifikaciją, dirba, o lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą, ką teismas vertina išties teigiamai. Visgi, nors R. M. turi specialybę, šiuo metu išreiškia teigiamą požiūrį į darbą, o jo motyvacija spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas pagerėjo, tačiau negalima nevertinti to, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis buvo net trisdešimt keturis kartus baustas už draudžiamų daiktų gaminimą, įsigijimą, laikymą ir įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą. Paskutinį kartą drausmine nuobauda R. M. baustas 2020 m. lapkričio 18 d., taigi nuteistasis tik paskutinius dvejus bausmės atlikimo metus nebepažeidinėja bausmės atlikimo sąlygų, nors iki tol sąlygas pažeidinėjo reguliariai. Nuteistasis tik pastaruosius kelerius elgiasi labiau disciplinuotai, tačiau jam vis dar būdingi vidiniai įsitikinimai bei nuostatos, siejamos su kriminaline subkultūra, jis stokoja savo situacijos supratimo ir tinkamo vertinimo, dėl ko teismo įsitikinimu, reikia daugiau laiko, norint įsitikinti nuteistojo teigiamų pokyčių tvarumu, tuo pačiu leidžiant nuteistajam išnaudoti turimas galimybes dar labiau sumažinti nusikalstamo elgesio riziką.

Komisija 2023 m. rugsėjo 7 d. Nutarime pažymėjo, kad R. M. suvokia savo elgesio pasekmes, tačiau pasekmių suvokimas labiau grindžiamas paties patyrimo bei neigiamų pasekmių sau įvertinimu. R. M. būdingos nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos. Pakartotinai ir sąmoningai vykdyti nusikaltimai, nepakankamas gebėjimas priimti jo atžvilgiu taikytas poveikio priemones, yra aktualūs kriminogeniniai poreikiai, kurie turi tiesiogines sąsajas su jo nusikalstamumo elgesio raiška. Šiuo metu, siekiant pozityvaus resocializacijos procesų įgyvendinimo, aktualu poreikiu išlieka pilietinių iniciatyvų palaikymo ir stiprinimo intervencinės priemonės, ugdant bei lavinant nuteistojo moralinių vertybių, socialinių kompetencijų komponentus. R. M. drausmine nuobauda paskutinį kartą baustas 2020 m. lapkričio 18 d., yra stebimas labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys. Pastebima, kad R. M. būdingi vidiniai įsitikinimai bei nuostatos, siejami su kriminaline struktūra, jis linkęs prisitaikyti tam tikrus elgesio modelius. Šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistojo pažanga yra akivaizdi, o bausmės tikslai yra pasiekti.

Į. K. 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarime Nr. RV-25-2904 išdėstytas išvadas teismas pripažįsta, kad jose aptartos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti reikšmingi kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas nustatė, kad sprendžiant nuteistojo R. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą buvo įvertinta tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad paskutiniu metu stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, jis mokosi, įgijo kelias specialybes, šiuo metu dirba pagal individualios veiklos liudijimą, iš kurios gauna pajamų. Teismas teigiamai vertina R. M. asmens byloje esančius duomenis, kad nuteistasis deda pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymima, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. 2018 metais dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, tačiau nesilaikė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų. 2020 metais nuteistasis baigė Meno terapijos grupę, dalyvavo teoriniuose ir praktiniuose mokymuose „Integracijos į darbo rinką įgūdžių formavimas ir stiprinimas“, kreipėsi į Psichologinės tarnybos specialistę dėl priemonių vykdymo, tačiau bendravimo metu nustatyta, jog nuteistasis neįžvelgia asmeninių sunkumų ir poreikio keisti gyvenimo būdą, yra gynybiškas, perkelia atsakomybę aplinkai, darbą įstaigoje nuteistasis traktavo kaip pažeminimą bei gėdą ir atsisakė svarstyti šią galimybę. Nuteistasis dalyvavo motyvacinėje programoje „Elgesys- pokalbis-pasikeitimas“, nurodė priėmęs sprendimą nebegrįžti prie nusikalstamo elgesio, vis dėlto stokojo savo situacijos supratimo, o jo motyvacija buvo labiau išorinė. 2022 m. rugsėjo mėn. R. M. baigė dalyvavimą elgesio pataisos programoje „Elgesys - pokalbis - pasikeitimas“, sutiko dalyvauti programoje pagal URICA F modulį, nukreiptą į motyvaciją, veiksmų pasekmių apgalvojimą. R. M. užsiėmimų metu pasižymėjimo pakankamu aktyvumu, gilinimusi į savo probleminį elgesį ir jo sukeltas pasekmes, stengėsi kelti sau naujus uždavinius, nuteistojo motyvacija spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas akivaizdžiai sustiprėjo. Nuo 2022 m. vasario 14 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu R. M. leista užsiimti individualia darbine veikla bei teikti vertimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims. 2022 m. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje jis įgijo suvirintojo specialybę, šiuo metu mokosi VšĮ Utenos kolegijoje, Verslo ir technologijų fakulteto Turizmo paslaugų vadybos studijų programos III kurse.

Teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis R. M. palaiko socialinius ryšius artimaisiais, turi gyvenamąją vietą, galimai užtikrintą darbą, tačiau tai nėra vienintelė sąlyga, lemianti sprendimą dėl asmens lygtinio paleidimo. Iš asmens 2023 m. rugpjūčio 24 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo socialiniai ryšiai yra įvertinti.

Pažymėtina, kad nuteistasis R. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka nebe pirmą kartą, anksčiau teistas 8 kartus Lietuvoje ir 2 kartus užsienyje. R. M. su policijos pareigūnais susidūrė būdamas labai jauno amžiaus – 15 metų amžiaus, pirmą kartą teisiamas taip pat 15 metų. Taigi neigiamos nuteistojo nuostatos įstatymų ginamų vertybių atžvilgiu susiformavo pakankamai anksti. Šiuo metu atlieka bausmę pagal 2018 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį už kelis tyčinius nusikaltimus, padarytus veikiant nusikalstamame susivienijime, taigi nusikaltimus jis padarė veikdamas su kitais asmenimis. Be to, buvo teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei, viešajai ir valdymo tvarkai ir t. t., kas parodo, jog tam tikrais gyvenimo raidos laikotarpiais R. M. vis atsidurdavo tokiose situacijose, kurios skatino jo neteisėtą, nusikalstamą elgesį. Nusikaltimai yra sunkėjantys. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų visumą, nuteistojo padarytiems nusikaltimams būdingas finansinės naudos modelis (plėšimas, disponavimas narkotinėmis medžiagomis), todėl įvertinus nuteistojo asmenybę tai sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis įgijo profesinę kvalifikaciją, dirba, o lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą, ką teismas vertina išties teigiamai. Tačiau, nors R. M. turi specialybę, šiuo metu išreiškia teigiamą požiūrį į darbą, o jo motyvacija spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas pagerėjo, tačiau negalima nevertinti to, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis buvo net trisdešimt keturis kartus baustas už draudžiamų daiktų gaminimą, įsigijimą, laikymą ir įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą. Paskutinį kartą drausmine nuobauda R. M. baustas 2020 m. lapkričio 18 d., taigi nuteistasis tik paskutinius nepilnus tris bausmės atlikimo metus nebepažeidinėja bausmės atlikimo sąlygų, nors iki tol sąlygas pažeidinėjo reguliariai.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį, sąlygos taikyti lygtinį paleidimą yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta M. M. žema nusikalstamo elgesio rizika ar, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas tokią riziką. Skundžiamame nutarime siūlomos rekomendacijos dėl R. M. nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo tęsiant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, teismo manymu, yra parinktos tinkamai, jos padės sumažinti R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius. R. M. laisvės atėmimo vietoje turi tęsti dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, dar labiau įsitraukti į rizikų valdymo procesą, daryti ženklesnę pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, stiprinti savo įžvalgas dėl anksčiau turėtų sunkumų, suvokti nusikalstamo elgesio pasekmes. Teismas teigiamai vertina R. M. pasiryžimą ir pastangas savo elgesį keisti socialiai priimtina linkme, tačiau šiuo metu R. M. elgesiui neatitinkant formaliųjų BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, nesant lygtinio paleidimo taikymo pagrindo – padarytos akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, vien tai sudaro pagrindą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Pareiškėjo skundo argumentai, kad Komisija nors ir paminėjo jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau akivaizdžiai į jas neatsižvelgė, paminėjo minėtas aplinkybes tik formaliai, į jas neatsižvelgė, skyrė šioms aplinkybėms nepagrįstai mažai dėmesio yra nepagrįsti, todėl teismas juos atmeta. Teismo vertinimu, Komisija, tinkamai įvertino Socialinio tyrimo išvados ir kitus nuteistojo asmens bylos duomenis bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą.

Atsižvelgiant į tai, kad R. M. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, susijusius su išsilavinimo, mokymosi ir galimybių įsidarbinti, lėšų tvarkymo ir pajamų, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritimis, į padarytų nusikaltimų sunkumą, taip pat kitas išvardytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, jo elgesio pokyčiai negali būti vertinami kaip reikšmingi, ilgalaikiai ir nuoseklūs, rodantys nuteistojo pasirengimą integruotis į visuomenę, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad jo padarytų nusikaltimų (disponavimo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, dokumentų suklastojimo ir t.t.) atveju padaroma žala ar kyla jos grėsmė dideliam asmenų ratui; šiuo atveju Komisija priėmė sprendimą praktiškai vienbalsiai (4 balsai prieš ir tik 1 už), o tai rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir jos Nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą konkrečiam asmeniui.

Remiantis išdėstytu teismas sprendžia, kad paskirtos bausmės tikslai dar nėra pakankamai pasiekti, dėl ko yra per anksti R. M. taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. Nutarimas Nr. RV-25-2904, kuriuo atsisakyta taikyti R. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo R. M. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus K. L. paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. Nutarimo Nr. RV-25-2904 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.

Nutarties nuorašą susipažinti išsiųsti Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Komisijai, nuteistajam ir prokurorui.

Nutarčiai įsiteisėjus nuteistojo R. M. asmens bylą grąžinti Vilniaus kalėjimui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.