Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. B. (toliau – pareiškėjas), pareiškėjo atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei J. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant ir nuotolinio konferencinio ryšio priemones, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) sav., atstovaujamio advokato Kastyčio Paspirgėlio, skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. A. 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK:(duomenys neskelbtini)) panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. A. 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucijos nutarimas) J. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK) 115 straipsnio 1 dalį ir pagal Lietuvos Respublikos ANK 481 straispsnio 1 dalį galutine administracine nuobauda – 400,00 Eur bauda bei įpareigojo atlyginti A. K. padarytą 55 Eur turtinę žalą per vieną mėnesį nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, už tai, kad jis 2023 m. liepos 4 d. 14.00 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, išplūdo necenzūriniais žodžiais t. y. išvadino (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) A. K., tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį ir tyčia išmetė dujinę viryklę į konteinerį ko pasekoje sugadino dujinės viryklės groteles ir deginimo dalies dangtelį. Nutarime nurodyta, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

2. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose buvo gautas J. B. atstovo advokato Kastyčio Paspirgėlio skundas, kuriuo jis prašo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. A. (toliau – Institucija) 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną J. B. atžvilgiu nutraukti. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo:

2.1. J. B. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 115 straipsnyje sudėties. Dujinės viryklės nesugadino, kadangi viryklė po įmetimo į šiukšlių konteinerį netapo netinkama naudoti. Lietuvos Respublikos ANK 115 sttraipsnyje numatyta sudėtis yra materiali, todėl nutarime turi būti aiškiai nurodyta ir ištirta, pagrįsta, kuo pasireiškė turto sugadinimas, t. y. kad atliktų daiktų pasekoje daiktas tampa netinkamu naudoti pagal tikslinę paskirtį. Nurodo, kad policija visapusiškai netyrė aplinkybių dėl viryklės sugadinimo ir nesiėmė visų priemonių ištirti aplinkybės dėl to ar dujinė viryklė buvo sugadinta. Apžiūros veiksmai neatlikti. Pareigūnai neužfiksavo kokie apgadinimai padaryti ir ar dėl jų viryklė tapo netinkama naudotis pagal funkcinę paskirtį. Nėra jokių objektyvių duomenų apie dujinės viryklės grotelių ir deginimo dalies dangtelio sugadinimą. Mano, kad tokių daiktų sugadinti neįmanoma;

2.2. J. B. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 481 straipsnio 1 dalyje sudėties. Po to, kai išmetė dujinę viryklę neblaivi A. K. pradėjo jį plūsti. Įvyko apsižodžiavimas, kurio metu aiškinosi asmeninius santykius. Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tyčia, t. y. pagal šį straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia ne bet koks necenzūrinių žodių vartojimas, o jų vartojimas siekiant pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Liudytoja A. J. patvirtino, kad A. K. buvo neblaivi ir ant J. B. šukavo necenzūriniais žodžiais. Trumpo spontaniško konflikto metu pasakė žodžius aiškiai apibūdinančius A. K. socialinį statusą, pasakė jaustukus, nes nepriimtinas tokių žmonių asocialus elgesys teršiant aplinką ir trikdant įmonės veiklą. Ji nemokėjo normaliai išsikraustyti iš namų nekenkdama kitiems, priteršė prie patekimo į jo įmonę. Reiškė nepasitenkinimą dėl tokio elgesio. Nesiekė pažeisti viešosios tvarkos ar sutrikdyti rimties. Pati A. K. buvo įsiaudrinusi ir jį plūdo.

3. Atsiliepimu Institucija su skundu nesutinka ir nurodo, kad skundžiamas 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus bei įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Institucija nesutinka su skunde nurodyta aplinkybe, kad policija visapusiškai netyrė aplinkybių dėl viryklės sugadinimo ir nesiėmė visų priemonių ištirti aplinkybės dėl to ar dujinė viryklė buvo sugadinta. Pažymi, kad aptariamą įvykį įforminę policijos pareigūnai, rinkdami įrodymus, apžiūrėjo dujinę viryklę ir matė, kad yra sugadintos ir sulaužytos atskiros jos dalys. Be to, įvykio vietoje kartu su A. K. buvęs liudytojas A. S. matė, kad, ištraukus iš konteinerio dujinę viryklę, ji buvo sugadinta. Nesutinka, kad J. B. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties. Skunde nurodoma, kad J. B. nesiekė pažeisti viešosios tvarkos ir sutrikdyti rimties, o tik aiškinosi asmeninius santykius su, kaip jis vertina, asocialiais asmenimis. Akcentuoja, kad žmogaus asmens neliečiamumą saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis draudžia žeminti žmogaus orumą. Asmuo negali būti diskriminuojamas ir viešai žeminamas kitų asmenų akivaizdoje vien dėl to, kad pareiškėjui nėra priimtinas šio asmens gyvenimo būdas ar, jo vertinimu, asocialus elgesys. Pažymi, kad, kaip nurodė pats J. B., jis pasakė žodžius, aiškiai apibūdinančius A. K. socialinį statusą, tačiau būtent tai ir pasireiškia siekiu tyčia viešai pažeminti A. K. ir ją įžeisti, taip pažeidžiant viešąją tvarką ir žmonių rimtį, bei demonstruojant savo išskirtinumą, kaip mano pats J. B., dėl jo aukštesnės socialinės padėties. Prašo skundo netenkinti ir Institucijos nutarimą palikti nepakeistą.

4. Teismo posėdyje J. B. prašė skundą tenkinti. Palaikė visus skunde nurodytus motyvus ir prašymus. Nurodė, kad administracinių nusižengimų nepadarė ir prašė išteisinti. Nesupranta už ką paskirta bauda. Papildomai paaiškino, kad jo įmonės darbuotoja jam pranešė, kad žmones apkrovė daiktais įmonės langus ir pagrindines duris. Jis nuvyko į vietą ir pamatė sukrautus daiktus. Paprašė juos patraukti, tačiau jų niekas netraukė. Tie žmones buvo neblaivūs, jį išvadino necenzūriniais žodžiais. Ant A. K. sakė „valkata“, „pijokė“. Kadangi tokie žmonės niekur nedirba, geria. Tie du vyrai ir moteris akivaizdžiai buvo girti, todėl pavadino „pijoke“. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ nevadino. Dujinę viryklę išmetė į šiukšlių konteinerį. Išmetė ir daugiau daiktų. Nesupranta kokiu būdu ir kaip sugadino dujinės viryklės groteles ir deginimo dalies dangtelį. Gal tų detalių nebuvo ? Viešosios tvarkos pažeisti nenorėjo, viskas įvyko dėl to, kad buvo užkrautos durys.

5. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas K. P. prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad visiškai nesutinka su policijos priimtu nutarimu. J. B. nusižengimų nepadarė. Nebuvo objektyviai nustatyti viryklės sugadinimai. Kaltinimas paneigtas liudytojų parodymais. J. B. nesiekė pažeisti viešosios tvarkos. Abi šalys konfliktavo tarpusavyje, šalys apsižodžiavo. J. B. neigia išsakęs kaltinime nurodytus žodžius nukentėjusiosios atžvilgiu. Visos abejonės dėl išsakytų žodžių turi būti aiškinamos J. B. naudai. Prašo nutraukti teiseną J. B. atžvilgiu.

6. Teismo posėdyje nukentėjusioji A. K. parodė, kad tą dieną jai reikėjo išsikraustyti, nes buvo paskirtas kitas socialinis būstas. Paprašė dviejų vyrų padėti. Už pusvalandžio turėjo atvažiuoti mašina ir jos daiktus išvežti. Vyrai, kurie nešė daiktus, turėjo „pūslę“ alaus. Ji tą dieną buvo blaivi. Vyrai daiktus sudėjo netoli J. B. įmonės langų. Ji buvo antrame aukšte esančiame bute. Pamatė, kad atvažiavo J. B.. Jis liepė tuos daiktus patraukti. Matė kaip išmetė jos dujinę viryklę į šiukšlių konteinerį. J. B. sakė, kad jam nereikia šiukšlių prie langų. Jis ją išvadino jai skaudžiais žodžiais, ją įžeidė. Policininkams ji pasakė visus tuos žodžius. Gal kokio ir nepasakė. Kai atvyko policija, J. B. nebebuvo. Iš konteinerio dujinę viryklę išėmė A. S.. Nebuvo grotelių ir dangtelio. Kad nulaužtas čiaupas tą dieną nematė. Tai pastebėjo kitą dieną, kai atvažiavo pasiimti dujinės viryklės, todėl pareiškime dėl čiaupo neparašė. Kadangi trūko dalių, viryklės naudoti nebebuvo galima. Viryklė buvo pirkta prieš metus, turi pirkimo dokumentus. Pirko už 50 Eur., dar 5 Eur sumokėjo už ilgesnę garantiją. Prašo, kad J. B. atlygintų 55 Eur turtinę žalą. Patikslina, kad iš pradžių, kai A. S. ištraukė dujinę viryklę iš konteinerio, trūko grotelių ir vieno dangtelio. Kai išvažiavo rašyti pareiškimo, dujinę viryklę paliko prie konteinerio. Dujinę viryklę pasiėmė kitą dieną. Ji galvojo, kad padėjėjai tą viryklę paėmė tą pačią dieną, bet iš tikrųjų nepaėmė. Vėliau groteles atrado. Patikslino, kad kai iš antro aukšto nešė dujinę viryklę, grotelės ir dangteliai buvo uždėti ant viryklės, dujinė viryklė buvo uždengta dangčiu, todėl grotelės ir dangteliai nukristi negalėjo. Kitą dieną groteles ir vieną dangtelį rado kitame konteineryje, nei buvo įmesta viryklė. J. B. kartu su virykle į konteinerį išmetė ir maišelius su tuščiais stiklainiai. Stiklainiai sudužo, bet dėl jų pretenzijų neturi. J. B., po to, kai jis išmetė jos daiktus, ji pasakė: „Ponas, gal su normaliais žmonėmis nemokate kalbėti, gal tik su mirusiais”. Jokių įžeidžiančių žodžių J. B. atžvilgiu nesakė. Su A. J. jokių pykčių nėra. Po liudytojos A. J. apklausos teismo posėdžio metu, patikslino, kad vieną dangtelį jai atidavė parduotuvės „(duomenys neskelbtini)” pardavėja L. M.. Buvo užmiršusi tai. Bet vis tiek truko vieno dangtelio. Viryklės nebeturi, išmetė į konteinerį. Teismui pateikė viryklės pirkimo dokumentus.

7. Teismo posėdyje Institucijos atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė skundo netenkinti. Papildomai nurodė, kad policijos pareigūnai tinkamai neapžiūrėjo sugadintos viryklės, nesurašė apžiūros protokolo, nenufotografavo. Telefonu bendravo su pareigūne G. D., kuri žodžiu nurodė, kad apžiūrėjo sugadintą viryklę. Pareigūnė tarnybinio pranešimo dėl to nesurašė. Neblaivumas nukentėjusiajai ir liudytojams nustatytas nebuvo, nes tai neturi įtakos bylos nagrinėjimui. Nutarimas priimtas turint visą bylos medžiagą. Ar viryklė buvo veikianti niekas netikrino. Pateikta nuotrauka yra paimta iš tarnybinio automobilio vaizdo kameros ir daryta kitą dieną, kada pareigūnai buvo nuvykę pas nukentėjusiąją kitu adresu. Įvykio dienos pareigūnų „Body“ kamerų įrašų nėra. Mano, jog J. B. įvykdė nusižengimus. Dujinė buvo sugadinta, ji buvo netinkama naudoti. Daiktas buvo garantinis, prekei taikomas garantinis aptarnavimas, todėl jos vertė išlieka. Mano, kad tyčia buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Prašo skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą visa apimtimi

8. Teismo posėdyje liudytoja A. J. parodė, kad tą dieną laiptinėje išgirdo triukšmą. Išgirdo kaip J. B. liepia patraukti daiktus. Ką dar galėjo sakyti J. B. negirdėjo. Išgirdo A. K. balsą. Ji lakstė po laiptinę ir sakė: „ką jis man gali paaiškinti, tegu eina jis <...>, šitas „Py“. Tuos žodžius sakė, kai J. B. jau buvo išėjęs pro duris. Išėjo į laiptinę. Laiptinėje matė degtinės butelį. Išėjo į kiemą. Kaip metė J. B. į konteinerį daiktus nematė. Girdėjo kaip A. rėkė, kad išmetė jos daiktus į konteinerį. Ji pati priėjo prie konteinerio ir atidarė dangtį. Konteineris buvo pilnas kartono dėžių. A. K. liepė neliesti. Sakė iškvietė policiją, gal ims pirštų antspaudus. Ieškojo degiklio ir matė žemai konteineryje du degiklius. Vieną degiklį pasiėmė gal A. K., o kitą dieną jos vyras rado kitą degiklį ir tą degiklį nunešė į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir padavė pardavėjai, kad ji jį atiduotų A. K.. Kitą dieną kieme viryklės ji nematė. Ta dujinė viryklė sulaužyta nebuvo. Kaip buvo su grotelėmis neprisimena. Kiek žino tarp J. B. ir A. K. konfliktų nėra buvę.

9. Teismo posėdyje liudytoja D. J. parodė, kad tą dieną prieš 12 valandą pasirodė du vyrai ir jie pradėjo dėti daiktus po įmonės langais ir kitoje durų pusėje. Išėjo ir paklausė ką jie čia daro. Sakė, kad viską išveš. Praėjo valanda, niekas tų daiktų nepaėmė. Ji dar kartą jiems pasakė, kad patrauktų daiktus. Jie ją pasiuntė toliau. Paskambino J. B. ir klausė kas per daiktai ten sudėti. Ji jam pasakė, kas vyksta, kad jos neklauso ir daiktų nepatraukia. Tada atvažiavo J. B.. Konflikto ji nematė ir negirdėjo. Buvo labai daug darbo. Buvo į vidų užėjęs J. B. ir sakė, kad jie jam nusibodo, sakė, kad neklauso ir jo. Tie du vyrai buvo neblaivūs, moters nematė ir su ja nebendravo. Policija ją apklausė gal po trijų dienų.

10. Teismo posėdyje liudytoja policijos pareigūnas A. M. parodė, kad 2023 m. liepos mėnesį, dienos nepamena, dirbo ir buvo daug įvykių. Į aptariamą įvykį pirmiausia reagavo kiti pareigūnai, kurie apžiūrėjo konteinerį ir sakė, kad trūksta viryklės detalių. Jis dirbo su pareigūne G. D.. Jie tik priėmė iš pareiškėjos pareiškimą. Ji sakė, kad ją dar įžeidinėjo. Po kelių dienų, kitu adresu važiavo pas nukentėjusiąją. Vizualiai apžiūrėjo viryklę, bet apžiūros protokolo nesurašė, nenufotografavo. Yra viena nuotrauka daryta tarnybinio automobilio kamera. Jis pats konteinerio neapžiūrinėjo įvykio vietoje. Jo tik paprašė priimti pareiškimą iš nukentėjusiosios. Kiek atsimena truko grotelių ir vieno degiklio. Dėl šio įvykio tarnybinio pranešimo nesurašė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

11. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

12. Kaip matyti iš skundo turinio, Pareiškėjas neigia padaręs nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos ANK 115 straipsnyje, 481 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas neginčija, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje įvyko konfliktas su A. K., kad išmetė A. K. priklausančią dujinę viryklę į šiukšlių konteinerį. Tačiau nurodo, kad tokiais veiksmais viryklės nesugadino. Neneigia, kad išvadino A. K. žodžiais, kurie pagal jį apibūdina jos socialinį statusą. Prašo jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.

13. Pagal Lietuvos Respublikos ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.

14. Pažymėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, bet ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Jei nėra bent vieno administracinio nusižengimo sudėties požymio, tai nėra ir nusižengimo sudėties. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis Lietuvos Respublikos ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

15. Skundžiamu Institucijos nutarimu J. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 115 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. liepos 4 d. 14.00 val., Biržai, (duomenys neskelbtini), tyčia išmetė dujinę viryklę, priklausančią nukentėjusiajai A. K., į konteinerį ko pasekoje sugadino dujinės viryklės groteles ir deginimo dalies dangtelį, padarydamas nukentėjusiajai A. K. 55,00 Eur turtinę žalą.

16. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje tiek 2023 m. liepos 25 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), tiek skundžiamame Institucijos nutarime nurodyta, kad J. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 115 straipsnio 1 dalyje. Tačiau teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos ANK 115 straipsnis dalių neturi. Tai vertintina kaip rašymo apsirikimas ir nėra esminis pažeidimas, lemiantis nutarimo teisėtumą.

17. Lietuvos Respublikos ANK 115 straipsnyje numatyta atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tai yra neviršija 150 Eur.

18. Pažymėtina, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos ANK 115 straipsnyje nustatyto nusižengimo padarymą, be kitų administracinio nusižengimo požymių, pirmiausiai būtina nustatyti, kad neteisėtus veiksmus (turto sugadinimą ar sunaikinimą) atliko būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro Lietuvos Respublikos ANK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, o nenustačius bent vieno būtinojo administracinio nusižengimo požymio, administracinė atsakomybė nekyla.

19. Pagal Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

20. Administracinio nusižengimo sudėties požymių asmens veiksmuose buvimas nustatomas remiantis byloje esančiais įrodymais, kuriuos teismas vertina pagal Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio 5 dalį nustatytas taisykles, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

21. Teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, ištyręs bylos įrodymus, daro išvadą, jog J. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, kvalifikuojamą pagal Lietuvos Respublikos ANK 115 straipsnį, neįrodyta, skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje jo atžvilgiu buvo surašytas Institucijai nesurinkus pakankamai įrodymų, susijusių su padarytu pažeidimu. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji A. K. parodė, kad dujinės viryklės sugadinimas pasireiškė tuo, kad trūko detalių: grotelių ir vieno dangtelio. Apie tai pranešė policijai ir parašė pareiškime. Nurodė, kad jai padaryta 55 Eur turtinė žala. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu pateikė viryklės pirkimo dokumentus iš kurių matyti, kad 2022 m. lapkričio 15 d. yra išduotos pratęstos garantijos draudimo sąlygos. Sąlygose nurodyta, kad apdrausta viryklė, kurios modelis K02S (KLASS), prekės kaina 49,99 Eur, bei sumokėta draudimo įmoka – 10 Eur. Taigi teisme neginčijamai nustatyyta, kad naujos viryklės vertė – 49,99 eurų, tai tik tokia žala ir būtų buvusi padaryta nukentėjusiajai, o ne 55 Eur. Liudytoja A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ji matė konteineryje viryklę, giliau – du degiklius. Vieną iš jų paėmė A. K., o kitą degiklį, kitą dieną, paėmė jos vyras ir nunešė parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjai ir padavė, kad ji atiduotų A. K.. Po šių A. J. parodymų, nukentėjusioji A. K. parodė, kad buvo pamiršusi, kad pardavėja jai grąžino vieną dangtelį.

22. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dujinės viryklės groteles ir vieną deginimo dalies dangtelį nukentėjusioji rado konteineryje, o kitą deginimo dalies dangtelį nukentėjusiajai grąžino parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja, ką patvirtino teismo posėdyje liudytoja A. J. (išskyrus dėl grotelių), bei ir pati nukentėjusioji A. K., Nors nukentėjusioji nurodo, kad kitą dieną pastebėjo, kad nulaužtas dujinės viryklės čiaupas, tačiau to nebuvo nustatyta įvykio dieną. Dujinė viryklė buvo palikta įvykio vietoje ir tik kitą dieną ją pasiėmė nukentėjusioji. Apie naujus sugadinimus policijai nepranešė. Teismas patikrinti šios aplinkybės neturėjo galimybės, kadangi nukentėjusioji A. K. nurodė, kad viryklę išmetė ir nebeturi. Byloje darytina išvada, kad nenustatyta kas galėjo sugadinti dujinės viryklės čiaupą, o ir ši veika nėra inkriminuota administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Taigi darytina išvada, kad duomenų, kuriais remiantis galima manyti, kad J. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 115 straipsnyje, byloje nėra.

23. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą skundo ir bylos medžiagos apimtyje, daro išvadą, kad Institucijos atstovas, neišsamiai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų, nepatikrino esamų įrodymų, jų nepatikslino ir nepagrįstai pripažino J. B. padarius jam inkriminuotą ANK 115 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, bei nepagrįstai paskyrė jam šio straipsnio sankcijoje numatytą baudą ir administracinio poveikio priemonę.

24. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinių nusižengimų bylose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija. Nagrinėjamu atveju Institucija nesurinko pakankamai neginčijamų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą dėl J. B. kaltės, kadangi, kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu iš viso nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos ANK 115 straipsnyje.

25. Remdamasis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad J. B. kaltė dėl Lietuvos Respublikos ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo nėra įrodyta, todėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 115 straipsnyje, padarymo naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena J. B. atžvilgiu šioje dalyje nutrauktina iš administracinio kaltinimo pašalinant aplinkybę „ko pasekoje sugadino dujinės viryklės groteles ir deginimo dalies dangtelį, padarydamas nukentėjusiajai A. K. 55 Eur turtinę žalą“. J. B. panaikintinas skirtas įpareigojimas atlyginti nukentėjusiajai 55 Eur turtinę žalą per vieną mėnesį nuo nutarimo įsigaliojimo dienos (Lietuvos Respublikos ANK 665 straipsnis). Taip pat panaikintina J. B. skirta galutinę administracinė nuobaudą – 400 Eur bauda (Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsnis).

26. Lietuvos Respublikos ANK 481 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių veiksmų: 1) bent vieną iš nurodytų alternatyvių veiksmų ir 2) juos padariusio asmens siekį pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą. Tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019). Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo. Nagrinėjamu atveju viešoji vieta buvo kiemas, vieta šalia gatvės, šalia J. B. įmonės parduotuvės, kur turi teisę laisvai patekti kiti asmenys be atskiro leidimo. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį.

27. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti ir teismo posėdyje J. B. neneigė pasakęs nukentėjusiosios A. K. atžvilgiu skundžiamame nutarime nurodytus žodžius, tačiau aiškina, kad A. K. buvo neblaivi, pati plūdosi jo atžvilgiu, todėl jis pasakė tik žodžius aiškiai apibūdinančius A. K. socialinį statusą, pasakė jaustukus, nes jam nepriimtinas tokių žmonių asocialus elgesys teršiant aplinką ir trikdant įmonės veiklą. Ji nemokėjo normaliai išsikraustyti iš namų nekenkdama kitiems, priteršė prie patekimo į jo įmonę. Reiškė nepasitenkinimą dėl tokio elgesio. Nesiekė pažeisti viešosios tvarkos ar sutrikdyti rimties. Pati A. K. buvo įsiaudrinusi ir jį plūdo. Teismo posėdyje J. B. nurodė, kad A. K. išvadino „valkata“ ir „pijoke“. Tiek iš nukentėjusiosios A. K. pirminių parodymų, tiek iš jos parodymų duotų teismo posėdžio metu matyti, kad ji dėl įvykio kreipėsi į policiją, nuosekliai ir išsamiai paaiškino įvykusio įvykio eigą ir esmines aplinkybes – J. B. vartojo jos atžvilgiu įžeidžiančius žodžius. A. K. teismo posėdyje akcentavo, kad J. B. žodžiai ją labai įžeidė, kad tuos žodžius ji nurodė savo pareiškime. Gal kokį žodį tada ir pamiršo pasakyti. Iš administracinbio nusižengimo medžiagoje esančio protokolo – pareiškimo matyti, kad iš karto po įvykio, tą pačią dieną, nukentėjusioji A. K. nurodė, kad J. B. lauke ją išvadino necenzūriniais žodžiais – „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“.

28. J. B. vartoti įžeidžiantys žodžiai (žodžių „(duomenys neskelbtini)“, “(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ vartojimas moterų atžvilgiu yra įžeidžiantis ir jas žeminantis), įžeidinėjimas viešoje vietoje, prie kitų asmenų vertintini kaip įžūlus elgesys, kuriuo buvo siekiama prieš pastatyti save, pademonstruoti niekinamą požiūrį į A. K., tai yra akivaizdžiai parodyta nepagarba žmogui ir visuomenei. Tai, kad buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis, teismo posėdyje patvirtino ir liudytoja A. J., kuri parodė, kad išgirdusi triukšmą laiptinėje, išgirdusi J. B. balsą, išėjo į laiptinę, vėliau į kiemą. A. J. parodė, kad girdėjusi kaip J. B. liepė patraukti daiktus, kitų žodžių negirdėjusi, kad A. K. žodžius skirtus J. B. sakė laiptinėje, kai J. B. jau buvo išėjęs. Tai, kad teismo posėdyje J. B. nurodė, kad A. K. atžvilgiu išsakė kitokius žodžius – „valkata“ ir „pijokė“, bylos esminių aplinkybių nekeičia. Nėra duomenų, jog J. B. dėl įvykio būtų kvietęs policiją.

29. Pažymėtina, kad pagal Institucijos nustatytas aplinkybes, J. B. inkriminuotu laiku išplūdo necenzūriniais žodžiais A. K.. Tokie J. B. veiksmai viešojoje vietoje prieš asmenį, su kuriuo nesiejo jokie asmeniniai ar kitokio pobūdžio santykiai, girdint ir matant kitiems asmenims, pagrįstai pripažinti kaip atitinkantys veiksmus, už kurių padarymą atsiranda administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ANK 481 straipsnio 1 dalį, ir nelaikytini privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktu ar tik pokalbiu. Pažymėtina, kad nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis yra formalioji, t. y. administracinis nusižengimas yra baigtas nuo Lietuvos Respublikos ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų padarymo momento, todėl administracinio nusižengimo kvalifikavimui neturi reikšmės, ar dėl asmens veiksmų realiai buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Be to, nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu laikomi ir tokie atvejai, kai minėti veiksmai yra atliekami iš asmeninių paskatų, sprendžiant asmenų tarpusavio konfliktus, tačiau tai atliekama viešoje vietoje ir tai trikdo visuomenės rimtį ar tvarką.

30. Vertindamas įrodymų visumą teismas konstatuoja, jog J. B. viešoje vietoje išsakyti įžeidžiantys ir žeminantys žodžiai nukentėjusiosios atžvilgiu, nukentėjusiosios daiktų (dujinės viryklės) sumetimas į konteinerį neabejotinai rodo, kad J. B. siekė pažeisti viešąją tvarką ir sutrikdyti aplinkinių asmenų rimtį, o jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ANK 481 straipsnio 1 dalį.

31. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. A. 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

32. Esant aukščiau išdėstytiems argumentams J. B. skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

33. J. B., kuriam administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos ANK 115 straipsnį šia nutartimi nutraukiama, atstovas advokatas K. P. pateikė prašymą kuriuo prašo teismo priteisti iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas bylos nagrinėjimo teisme išlaidas – 150 Eur, skirtas advokato darbui apmokėti, pateikė išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą (b. l. 24, 25).

34. Lietuvos Respublikos ANK 666 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal Lietuvos Respublikos ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Lietuvos Respublikos ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nagrinėjamu atveju šia nutartimi J. B. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos ANK 115 straipsnį nutraukiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu.

35. Remiantis pirmiau nurodytomis Lietuvos Respublikos ANK 666 straipsnio nuostatomis, J. B. įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas neturi pagrindo abejoti šių išlaidų pagrįstumu. Tačiau teismas šias išlaidas mažina per pusę, nes J. B. pareikštas administracinis kaltinimas pasitvirtino pagal Lietuvos Respublikos ANK 481 straipsnio 1 dalį. Todėl prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4-6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1-2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo J. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną J. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 115 straipsnį nutraukti, nesant J. B. veikoje šio administracinio nusižengimo požymių. Iš administracinio kaltinimo pašalinti aplinkybę „ko pasekoje sugadino dujinės viryklės groteles ir deginimo dalies dangtelį, padarydamas nukentėjusiajai A. K. 55 Eur turtinę žalą“. Panaikinti J. B. skirtą įpareigojimą atlyginti nukentėjusiajai 55 Eur turtinę žalą per vieną mėnesį nuo nutarimo įsigaliojimo dienos. Panaikinti J. B. skirtą galutinę administracinę nuobaudą 400 Eur baudą.

Likusioje dalyje nutarimo nekeisti (dėl 85 Eur administracinės nuobaudos paskyrimo).

Priteisti iš valstybės J. B. 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.