- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-04
- Bylos Nr.
- 2S-1038-560/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04846-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- B. R., R. R., V. A.
- Trečiasis asmuo
- ŽŪB „Viltis“, L. N., A. K., V. K., P. J., A. J., M. G., O. G., D. D., A. G., A. V., R. V., G. P., A. P., M. S., G. G., R. Ž., D. Ž., D. G., R. G., J. V., J. K., V. D., J. J., V. B., R. A., V. A., T. P., J. P., K. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų B. R. ir R. R. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo 871-osios individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Samanynė“ ieškinį atsakovams R. R., B. R., V. A., tretiesiems asmenims ŽŪB „Viltis“, L. N., A. K., V. K., P. J., A. J., M. G., O. G., D. D., A. G., A. V., R. V., G. P., A. P., M. S., O. G., G. G., R. Ž., D. Ž., D. G., R. G., J. V., J. K., A. K., V. D., J. J., V. B., V. B., R. A., V. A., T. P., J. P., K. S. dėl servituto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas 871-oji individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Samanynė“ kreipėsi į teismą su ieškinio pareiškimu dėl servituto nustatymo. Nurodė, kad siekiant įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-25 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-4165-155/2013, ir įteisinti pastatytus inžinerinius tinklus ieškovas privalo gauti žemės sklypo savininkų (atsakovų) sutikimus. Atsakovams atsisakius tokius sutikimus išduoti, ieškovas gali statinius įteisinti ir įvykdyti šį teismo sprendimą tik nustatęs servitutą. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-25 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4165-155/2013, vykdymą. Nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius minėto sprendimo vykdymo, atsakovams inžinerinius tinklus nugriovus, pastarasis teismo sprendimas nebegalės būti įvykdytas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2016-01-15 nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir sustabdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-25 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4165-155/2013, vykdymą.Teismas sprendė, kad iš ieškovų pateiktų teismui dokumentų matyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti, todėl, kol bus išspręstas ginčas šioje byloje, laikinos apsaugos priemonės taikytinos.
III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovai B. R. ir R. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2016-01-15 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsakovų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas šioje civilinėje byloje neturi teisinio pagrindo daryti intervenciją į jau išnagrinėtą ir įsiteisėjusią civilinę bylą ir jos vykdymą sustabdyti.Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsniu įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti įvykdytas.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Šioje civilinėje byloje, net jeigu pirmosios instancijos teismas ir patenkintų ieškinį ir nustatytų servitutą, tai niekaip negalėtų sustabdyti ar pakeisti 2013-01-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4165- 155/2013, įvykdymo, todėl akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, neįsigilino į situaciją bei priėmė nepagrįstą nutartį.Pagal CPK 147 straipsnio 5 dalies 4 punktą, turi būti nurodytas asmuo, kurio atžvilgiu turi būti taikomos laikinos apsaugos priemonės. Nutartis turi būti panaikinta, nes sudaryta nesilaikant nurodytų reikalavimų. Įstatymas dar reikalauja, kad nutartyje būtų išaiškintos pasekmės asmenims, nesilaikantiems laikinų apsaugos priemonių reikalavimų. Šios bylos ir sustabdytos bylos šalys yra skirtingos, todėl pirmosios instancijos teismas išsprendė ir dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, kas sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą.CK 4.126 str. nustato, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Bendrija nepateikė jokių įrodymų, kad išvis egzistuoja ginčas ir kad tokį ginčą turi spręsti teismas. Bendrija ir tretieji asmenys nepateikė nei vieno dokumento, įrodančio, kad jų žemės sklype yra jiems priklausantis turtas, dėl kurio reikia nustatyti servitutą. Atsakovas V. A. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti 2016-01-15 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartį.Nurodo, kad dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype inžineriniai tinklai buvo įrengti dar iki atsakovui įsigyjant šį sklypą. Ieškovas tik atliko šių tinklų statybos darbų rekonstrukciją pagal Vilniaus rajono savivaldybės išduotą leidimą. Leidimas buvo panaikintas tik dėl to, kad nebuvo gautas atsakovų R. sutikimas. Minėtam sklypui pirkimo – pardavimo sutartyse yra nustatyta sklypo naudojimosi tvarka tarp atsakovo iš vienos pusės ir R. iš kitos pusės. Visi inžinieriniai tinklai patenka į atsakovo naudojimosi sklypu nustatytą dalį. Atsakovams R. nustatytoje naudojimosi žemės sklypu dalyje jokie inžinieriniai tinklai neįrengti. Jų naudojamoji sklypo dalis patenka tik į vamzdyno apsaugos zoną, taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas praktiškai nepažeidžia atsakovų R. teisių. Panaikinus nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba iš viso neteks prasmės, nes bus sunaikinti inžinieriniai tinklai, dėl kurių aptarnavimo ieškovas prašo nustatyti servitutą. Ieškovas 871-oji individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Samanynė“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti.Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad teismas priėmė skundžiamą nutartį, darytina išvada, kad teismas įvertino ir nustatė ieškovo tikėtiną ieškinio pagrįstumą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo šioje byloje vykdymas gali tapti neįmanomas arba iš esmės pasunkėti. Servitutas negali būti nustatytas, o jeigu yra nustatytas, pasibaigia žuvus viešpataujančiam ar tarnaujančiam daiktui. Tuo atveju, jeigu atsakovas įstatymuose nustatyta tvarka pareikalaus priverstinio civilinėje byloje Nr. 2.4165-155/2013 priimto sprendimo vykdymo, tuomet ieškovas privalės demontuoti nuotekų vamzdyną, nuotekų cisternas, aptarnaujančias Samanynės kvartale esančius individualius namus, todėl viešpataujantis daiktas žūtų, o ieškovui palankus teismo sprendimas šioje byloje negalėtų būti įvykdytas. Ukmergės rajono apylinkės teismui priėmus skundžiamą nutartį ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4165-155/2013 turinys nėra kvestionuojamas, keičiamas, sprendimas nėra panaikinamas bei jokia apimtimi nėra keičiamos ar apribojamos materialinės atsakovų teisės. Ukmergės rajono apylinkės teismui patenkintus ieškinį atsirastų naujos faktinės aplinkybės, kurios neegzistavo civilinės bylos Nr. 2-4165-155/2013 nagrinėjimo metu, todėl buvo nevertintos ir neturėjo įtakos šio teismo sprendimo priėmimui. Patenkinus šį ieškovo ieškinį ir nustačius servitutą atsakovams priklausančiame žemės sklype, ieškovas kreiptųsi dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, įstatymuose nustatyta tvarka įteisintų nuotekų vamzdyną, biologinio valymo įrenginius bei nuotekų kaupimo rezervuarus, todėl atsirastų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyti pagrindai proceso atnaujinimui. Iš ankstesniųjų teismo procesų yra akivaizdu, kad santykiai tarp ieškovo ir atsakovų yra problematiniai. Atsakovų R. pozicija visuomet buvo priešiška ir nepagrįsta kompromisų ieškojimu. Be to, remiantis aktualia teismu praktika, ieškinio pareiškimas patvirtina, jog bendraturčiai (ar kitos šalys) nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl toks bendraturčių nesutarimas neprivalo būti įrodinėjamas. Ieškovas yra individualių namų savininkų bendrija, specialus juridinis asmuo, įsteigtas administruoti bendrijos narių bendrosios dalinės nuosavybės teise bendrijos nariams priklausantį turtą. Nuotekų vamzdynas, biologinio valymo įrenginiai, nuotekų rezervuarai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims bendrijos nariams, o jų nuosavybės faktas įrodytas teismui pateiktu išrašu iš nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko. Tretieji asmenys ŽŪB „Viltis“, L. N., A. K., V. K., P. J., A. J., M. G., O. G., D. D., A. G., A. V., R. V., G. P., A. P., M. S., O. G., G. G., R. Ž., D. Ž., D. G., R. G., J. V., J. K., A. K., V. D., J. J., V. B., V. B., R. A., V. A., T. P., J. P., K. S. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Kartu su atskiruoju skundu atsakovai R. pateikė naujus įrodymus – Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismų procesinių sprendimų kopijas bei kitus įrodymus. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų procesiniai sprendimai yra prieinami teismui teismų informacinės sistemos LITEKO pagalba, o iš kitų pateiktų naujų įrodymų matyti, kad jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, pastaruosius naujus įrodymus atsisako priimti.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.CPK 147 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kas turi būti nurodyta nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šio straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi apimti ir nutarties priėmimo motyvus bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, kas išplaukia iš bendrosios teismo pareigos motyvuoti procesinį sprendimą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra nustatyta, kad atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), yra pripažįstamas absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pripažįstama esant be motyvų. Iš nutarties turinio nėra aišku, kokiu pagrindu ir kodėl pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad iš teismo nėra reikalaujama perdėto išsamumo motyvuojant priimtą procesinį sprendimą, tačiau, remiantis priimtos nutarties turiniu, turi būti įmanoma identifikuoti procesinio sprendimo priėmimo pagrindą bei jo motyvus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, kad skundžiama nutartis yra be motyvų, kas sąlygoja, kad nebuvo atskleista nagrinėjamo klausimo esmė, todėl yra pagrindas atsakovų R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies – panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad teisinis reguliavimas, reglamentuojantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, implikuoja, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali sustabdyti savo priimto sprendimo vykdymą arba vykdymo veiksmus, atliekamus vykdomojoje byloje (šiuo atveju nėra svarbu, kokiu pagrindu pradėta vykdomoji byla – teismo, taikančio laikinąsias apsaugos priemones, priimto sprendimo pagrindu, kito teismo priimto sprendimo pagrindu ar kitu pagrindu (ne teismo priimto procesinio dokumento)), į ką turėtų atsižvelgti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą iš naujo.Kadangi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikinama ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžinamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, išnagrinėjus klausimą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 336 ir 339 straipsniais,
nutaria:
Atsakovų B. R. ir R. R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.