Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2017-05-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-513-308/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-09
Bylos Nr.
e2YT-513-308/2017
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00306-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kęstutis Lukošiūnas
Pareiškėjas
R. A.
Suinteresuotas asmuo
A. A., valstybės įmonei Turto bankas
Kategorijos
  • 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-513-308/2017Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00306-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.4.2. (S)
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 9 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą suinteresuotiems asmenims – A. A. ir valstybės įmonei Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jų tėvo A. A. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėję valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėjai pareiškime nurodo, 2003-05-22, būdamas 34-ejų metų amžiaus, mirė jų tėvas A. A. (mirties akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)), iki mirties kartu su savo buvusia sutuoktine – pareiškėjų motina A. A. ir tuo metu dar nepilnamečiais pareiškėjais R. A. ir M. A. gyvenęs (duomenys neskelbtini). Santuoką pareiškėjų tėvai A. A. ir A. A. buvo nutraukę 2001-03-07. Po santuokos nutraukimo tėvams atiteko po ½ gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), kur pareiškėjai su motina A. A. ir gyvena visą šį laiką nuo pat jų gimimo iki dabar. Norėdami priimti palikimą po tėvo mirties, 2017 m. pradžioje pareiškėjai kreipėsi į notarę Laimą Muzikevičiūtę ir sužinojo, kad jie yra praleidę įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. A. A. mirties metu pareiškėjai buvo dar nepilnamečiai ir savarankiškai palikimo priimti negalėjo. Tai jų vardu atlikto motina A. A., faktiškai pradėjusi pareiškėjų vardu valdyti pareiškėjų tėvui priklausiusį turtą iškart po jo mirties. Iki mirties pareiškėjų tėvui A. A. priklausė šis turtas: 1/2 gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 123.42 m², pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 viralinės, kurios užstatytas plotas 21.76 m², pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 garažo, kurio užstatytas plotas 24.14 m², pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 ūkinio pastato, kurio užstatytas plotas 49.64 m², pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 ūkinio pastato, kurio užstatytas plotas 40.80 m², pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Visą pareiškėjų tėvui A. A. priklausiusį turtą iškart po jo mirties pareiškėjų vardu pradėjo faktiškai valdyti jų motina A. A., kuri kartu su pareiškėjais gyveno (duomenys neskelbtini), iki tėvo A. A. mirties ir liko kartu su jais toliau gyventi tėvui mirus. Pareiškėjų motina A. A. mokėjo visus mokesčius, tvarkė gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, naudojo visus pareiškėjų tėvui priklausiusius namų apyvokos daiktus, įrankius, ūkio padargus, buitinę techniką, baldus, patalynę, drabužius ir pan., elgėsi su visu turtu kaip su savu. Sulaukę pilnametystės visą po tėvo mirties likusį turtą faktiškai pradėjo valdyti pareiškėjai M. ir R. A..

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. A. pateiktu atsiliepimu į pareiškimą praneša, kad jai yra žinomos nagrinėjamos bylos aplinkybės, sutinka su pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis, dėl pareiškimo neprieštarauja, prašo pareiškimą tenkinti ir bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš mirties liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad A. A. mirė (duomenys neskelbtini). A. A. yra pareiškėjų tėvas. Po palikėjo mirties, per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, niekas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo.

Į bylą pateiktais gimimo liudijimai patvirtinami pareiškėjų bei suinteresuotų asmenų giminystės ryšiai.

Į bylą pateiktas ištuokos liudijimas patvirtina, kad tarp A. A. ir A. A. 2001-03-07 nutraukta santuoka.

Iš į bylą pateikto 2017-03-08 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matosi, kad A. A. priklausė 1/2 gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 123.42 m², pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 viralinės, kurios užstatytas plotas 21.76 m², pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 garažo, kurio užstatytas plotas 24.14 m², pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 ūkinio pastato, kurio užstatytas plotas 49.64 m², pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 ūkinio pastato, kurio užstatytas plotas 40.80 m², pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Į bylą pateikta “Lesto” atsiskaitymo knygelė ir atsiskaitymo knygutė už šaltą vandenį, iš kurių matosi, kad buvo mokami mokesčiai už suvartotą elektros energiją bei šaltą vandenį.

Iš Varėnos rajono II-ojo notarų biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės 2017-03-13 rašto dėl A. A. paveldėjimo bylos Nr. 127-S matyti, kad 2003-05-22 mirus A. A. paveldėjimo byla nevesta, palikimo priėmimo faktas VĮ Registrų centre neregistruotas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjai teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (CPK 177 straipsnio 2 dalis; 178 straipsnis).

Bylos duomenys patvirtina pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad po pareiškėjų tėvo A. A. mirties likusį palikimą pareiškėjų vardu priėmė pareiškėjų motina A. A., kadangi pareiškėjai tėvo A. A. mirties metu buvo dar nepilnamečiai ir savarankiškai palikimo priimti negalėjo. Tai pareiškėjų vardu atliko jų motina A. A., faktiškai pradėjusi sūnų vardu valdyti po A. A. mirties likusį turtą. Pareiškėjų motina A. A. iki pareiškėjų tėvo A. A. mirties ir po jo mirties liko kartu su pareiškėjais gyveno (duomenys neskelbtini), pareiškėjų motina A. A. mokėjo visus mokesčius, tvarkė gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, naudojo visus pareiškėjų tėvui priklaususius namų apyvokos daiktus, įrankius, ūkio padargus, buities techniką, baldus, patalynę, drabužius ir pan., elgėsi su visu turtu kaip su savu, tačiau per 3 mėnesių terminą į notaro biurą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo nesikreipė (CK 5.50 straipsnis). Pareiškėjų motina po jų tėvo A. A. mirties nekilnojamuoju turtu rūpinosi kaip savo sūnų turtu, t. y. aktyviais veiksmais nepilnamečių sūnų A. A. ir R. A. vardu priėmė palikimą, o sulaukę pilnametystės visą po tėvo mirties likusį turtą faktiškai pradėjo valdyti pareiškėjai M. ir R. A.. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į gausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog gyvenimas paveldimame būste po palikėjo mirties, mokesčių mokėjimas, gyvenamosios

patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje 3K-3-382/2010 ir kt.).

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta bei nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjai R. A. ir M. A. po tėvo A. A., mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 5.50, 5.51 straipsniais ir CPK 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėję valdyti paveldimą turtą.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas