- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-02
- Bylos Nr.
- A-2198-525/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02803-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 14 d. iki 2014 m. rugpjūčio 14 d. buvo kalinamas Marijampolės PN 17 būryje pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Tvirtino, kad būryje dėl ant langų esančių grotų ir tinklo buvo netinkamas apšvietimas, nebuvo ventiliacijos, todėl trūko oro, patalpose vasarą buvo karšta, ant sienų kaupėsi drėgmė, pelėsis. 17 būryje buvo tarakonų, kurie teršė pareiškėjo gyvenamąją aplinką. Dėl jų naikinimo buvo keiptasi į administraciją, tačiau į prašymą nebuvo reaguojama. Reiškė pretenzijas dėl higienos reikalavimų neatitinkančio 17 būrio sanitarinio mazgo, teigė, kad jame nebuvo veidrodžio, spintelės, tualetai buvo tupimi, surūdiję ir supuvę. Maudytis po šiltu dušu buvo galima tik kartą per savaitę 15 min. Duše nebuvo pertvarų. Teigė, kad indai valgykloje buvo metaliniai, todėl šaltuoju metų sezonu maistas juose atšaldavo. Maistą gamino kiti nuteistieji, todėl jis buvo neskanus, trūko prieskonių ir pan. 17 būrys buvo narkomanų būrys, pareiškėjas narkotikų nevartojo, tačiau šiame būryje buvo dėl to, kad kalėdamas jame galėjo dirbti. Kalėdamas su narkomanais buvo priverstas stebėti jų gyvenimą, kiti nuteistieji atiminėjo iš jo parduotuvėje nusipirktas prekes, tačiau skųstis negalėjo.
3. Prašyme prašė atnaujinti senaties terminą skundui paduoti, nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d. parengė skundą dėl kalinimo sąlygų Marijampolės PN ir padavė jį administracijai išsiuntimui į teismą. Atlikęs paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir išėjęs į laisvę, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti, ar skundas buvo išsiųstas teismui, ar buvo teisme priimtas. Gyveno Šiauliuose, todėl neturėjo galimybės atvykti į Kauną pasidomėti šiomis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, su pareiškėjo skundu nesutiko.
5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas apie galimai pažeistas teises turėjo sužinoti dar 2011 metais, tačiau į teismą kreipėsi tik 2018 m. lapkričio 27 d., todėl praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų senaties terminą. Pareiškėjas nenurodė priežasčių, dėl kurių praleido terminą skundui paduoti, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų tariamai pažeistoms teisėms apginti daugiau nei septynerius metus, o reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškinio senaties terminą praleido daugiau nei keturis metus, todėl jo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties institutas, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Tvirtino, kad patikrinus 2014 m. Nuteistųjų pasiūlymų, prašymų, peticijų ir skundų, siunčiamų valstybės, savivaldybės ir tarptautinėms institucijoms bei visuomeninėms organizacijoms apskaitos žurnalą, 2014 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėjas Marijampolės PN neteikė skundo, skirto Kauno apygardos administraciniam teismui.
II.
6. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
7. Teismas vadovavosi CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.127 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
8. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytų galimų pažeidimų pobūdį bei jam sukeltas pasekmes, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo ginčo būryje pradžios.
9. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi 2018 m. lapkričio 27 d., todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už skunde nurodytą laikotarpį pareikšti.
10. Dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą teismas vadovavosi CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Nurodė, kad Marijampolės PN pateikė teismui 2014 m. Nuteistųjų pasiūlymų, prašymų, peticijų ir skundų, siunčiamų valstybės, savivaldybės ir tarptautinėms institucijoms bei visuomeninėms organizacijoms apskaitos žurnalo duomenis, iš kurių matyti, kad pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 4 d. buvo pateikęs du vokus išsiuntimui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Šiaulių apygardos teismui, kurie išsiųsti adresatams. 2014 m. rugpjūčio 8 d. buvo pateiktas ir išsiųstas pareiškėjo vokas Šiaulių apygardos teismui, o 2014 m. rugpjūčio 11 d. buvo pateiktas išsiuntimui vokas Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris išsiųstas 2014 m. rugpjūčio 12 d.
11. Minėto žurnalo duomenimis nustatyta, jog 2014 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjas įteikė voką išsiuntimui Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris minėtam teismui buvo išsiųstas įteikimo dieną. Duomenų apie pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 14 d. pateiktą išsiuntimui voką Kauno apygardos administraciniam teismui šiame žurnale nėra.
12. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių faktinę aplinkybę dėl 2014 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjo Marijampolės PN pareigūnams įteikto išsiuntimui skundo Kauno apygardos administraciniam teismui byloje nėra (pareiškėjas šios aplinkybės neįrodinėjo jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – liudytojų rašytiniais parodymais ir pan.), o atsakovės atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo skundai (prašymai) buvo registruojami ir siunčiami juose nurodytiems adresatams, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo tikėti nepagrįstu pareiškėjo tvirtinimu dėl jo rašyto ir 2014 m. rugpjūčio 14 d. pateikto išsiuntimui skundo Kauno apygardos administraciniam teismui dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN administracijai.
13. Be to, teismas pažymėjo, kad, netgi byloje nustačius faktinę aplinkybę, jog pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 14 d. siekė realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, teismo nuomone, ilgiau kaip 4 metus nesidomėjimas šio skundo išsiuntimo, jo išnagrinėjimo eiga, motyvuojant nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimu, gyvenimu kitame mieste, negali pateisinti tokio ilgo skundo padavimo teismui termino praleidimo.
14. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo prašymas tenkintas, pareiškėjo skundo reikalavimui taikytas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už skunde nurodytą laikotarpį šiuo pagrindu atmestas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).
Motyvuojamoji dalis
15. Šioje byloje pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas valstybei nebuvo priteisiamas.
III.
16. Pareiškėjas A. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.
17. Apeliaciniame skunde, apeliacinio skundo papildyme pareiškėjas nurodo nusiskundimus dėl sąlygų Marijampolės PN: dėl ploto, ant langų uždėtų grotų, prasto apšvietimo, ventiliacijos nebuvimo, pelėsio, maitinimo, pertvarų duše nebuvimo, tarakonų, dėl jo laikymo su narkomanais, sanitarinių mazgų kokybės. Pareiškėjas teigia, kad po 3 metų bausmės (nuo 2011 m. iki 2014 m.) pareiškėjas padavė skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, Marijampolės PN administracija neužregistravo ir neišsiuntė šio skundo. Pareiškėjas prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Teigia, kad termino praleidimo priežastis yra nežinojimas, nes Marijampolės PN administracija nesuteikė jokios informacijos apie galiojančius teisės aktus.
18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
19. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN, atlyginimo priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimui taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir atmetė pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos, patirtos nuo 2011 m. spalio 14 d. iki 2014 m. rugpjūčio 14 d., atlyginimo.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su ieškinio senaties termino taikymu ir prašo tenkinti jo skundą ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
23. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
24. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymu, atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją, kurioje pažymėta, jog teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje G. prieš Jungtinę Karalystę). Nacionalinių valstybių numatyti ribojimai bus nesuderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsniu, nustatančiu teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (žr., pvz., EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje A. prieš Jungtinę Karalystę; 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje B. prieš Prancūziją). EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje S. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).
25. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
26. Pažymėtina, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo, taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per 3 metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017; kt.).
27. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN nuo 2011 m. spalio 14 d. iki 2014 m. rugpjūčio 14 d., tačiau skundą teismui išsiuntė tik 2018 m. lapkričio 27 d., t. y. žymiai praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą.
28. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.
29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017; kt.). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.
30. Įvertinus pareiškėjo skunde nurodytus atsakovo atstovo pažeidimus, dėl kurių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, akivaizdu, kad jo nurodomų pažeidimų metu jis žinojo ir turėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo apie patirtą neturtinę žalą ir nebuvo jokių kliūčių kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
31. Pareiškėjo teiginiai, kad jis skundą dar 2014 m. buvo padavęs Marijampolės PN administracijai, tačiau ji šio skundo neišsiuntė, nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad šie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, nedetalizuoti: pareiškėjas nepatikslino, kada būtent jis teikė tokį skundą administracijai. Šiuos pareiškėjo teiginius paneigia byloje pateiktas 2014 m. Nuteistųjų pasiūlymų, prašymų, peticijų ir skundų, siunčiamų valstybės, savivaldybės ir tarptautinėms institucijoms bei visuomeninėms organizacijoms apskaitos žurnalas, kuriame nėra duomenų apie pareiškėjo pateiktą ir neišsiųstą teismui skundą. Be to, šie pareiškėjo teiginiai prieštaringi, kadangi apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo jau naujas ieškinio senaties termino praleidimo priežastis, t. y. nežinojimą apie galiojančius teisės aktus. Vertindama šiuos pareiškėjo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad netinkamų kalinimo sąlygų suvokimui nereikalingas nei teisinis, nei kitoks specialusis išsilavinimas, nes asmuo neturtinę žalą (CK 6.250 str.) patiria subjektyviai. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, jog pareiškėjui kilo sunkumų, susijusių su teisės aktų, reglamentuojančių laisvės atėmimo įstaigose esančių asmenų teisinę padėtį, gavimu (pareiškėjo kreipimųsi į pataisos įstaigos administraciją dėl informacijos suteikimo, atsisakymų suteikti jo prašomą informaciją, pareiškėjo skundų dėl negalėjimo naudotis bibliotekos paslaugomis, nekokybiškų bibliotekos paslaugų ir pan.). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių tai, kad jis, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises.
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškinęs ir taikęs ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose, be kita ko, esant atsakovo atstovo prašymui, teisingai ir pagrįstai taikė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo, ir pripažino, kad pareiškėjas praleido šį terminą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.131 str. 1 d.).
33. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės ir procesinės teisės normas taikė tinkamai, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.