Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Masiulionytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, spec.vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas (2010-05-28 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 3 p., BK 38 straipsnio pagrindais),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. 2014-03-14, apie 22.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.80‰ girtumo laipsnis), konflikto metu, sugriebęs nukentėjusiosios - motinos O. N. rankas, jas užlaužė už nugaros, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį-motiną sukėlė nukentėjusiajai O. N. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais A. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

A. N. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. N. iš pradžių savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino ir 2014-03-15 parodė, kad jis gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu su mama O. N.. Butas yra dviejų kambarių, nuosavybės teise butas priklauso jo broliui A. N., tačiau jis minėtame bute negyvena. 2014-03-14 jis buvo namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), namuose buvo ir mama O. N.. Jis visą dieną vartojo alkoholį, gėrė degtinę. 2014-03-14, apie 22:00 val. įvyko žodinis konfliktas su mama O. N., dėl ko įvyko konfliktas, nepamena. Konfliktų buvę ir anksčiau, tačiau tik žodiniai konfliktai. Jis nepamena, kad vakar, tai yra 2014-03-14 būtų smurtavęs prieš savo mamą, arba jai grasinęs. Nieko bloga mamai negalėjo padaryti. Dėl konflikto nuoširdžiai gailisi. Jis šiuo metu yra nedirbantis, darbo biržoje nėra registruotas. Nėra anksčiau teistas, yra anksčiau gydytas Priklausomybių ligų centre Gerosios Vilties gatvėje, Vilniuje, dėl priklausomybės alkoholiui. Jis neturi kur kitur laikinai pagyventi. Pažada prieš motiną nesmurtauti, o už vakarykštį konfliktą žada mamos atsiprašyti. Daugiau neturi ką pasakyti, pasakė viską, ką atsimena (b.l. 32).

2014-09-05 apklausos metu kaltinamasis A. N. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu su savo motina O. N.. Nors šis butas priklauso jo broliui A. N. ir jis nėra jame registruotas, tačiau jis gyvena visada šiame bute ir jį galima rasti visuomet šituo adresu. 2014-03-14 buvo namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), taip pat namie buvo ir jo motina O. N.. Jis į svečius buvo atsivedęs savo kaimyną Vygantą, su juo kartu gėrė skystį dantims valyti. Jis buvo labai girtas. Apie 22.00 val. tarp jo ir motinos Onos įvyko žodinis konfliktas, tiksliai nepamena, dėl ko įvyko konfliktas, bet, kiek atsimena, dėl to, jog mama Ona liepė Vygantui išeiti iš namų ir paėmė nuo stalo virtuvėje stovėjusį skystį dantims valyti. Jis dėl to labai supyko, išvadino mamą įvairiais necenzūriniais žodžiais, kokias tiksliai, dabar jau neatsimena. Rėkė, jog jinai grąžintų jam butelį skysčio dantims valyti. Jai skysčio negrąžinus, jis griebė ją už rankų ir, kiek pamena, jas užlaužė jai už nugaros. Jai užrėkus, jis ją paleido. Taip pasielgė, nes ji paėmė jo butelį skysčio dantims valyti, todėl norėjo šį skystį iš jos atimti. Kiek pamena, Vygantas jau buvo išėjęs namo. Kad būtų grasinęs mamai, jog ją nužudys ar sukapos gabalais, neprisimena, nes, kaip minėjo, buvo labai girtas. Prieš ketverius metus yra teistas už tai, kad mamą pastūmė, ji nugriuvo ant žemės ir išnarino dešinį peties raktikaulį. Tada teisme mama jam atleido, jie susitaikė. Jis niekur nedirba, yra priklausomas nuo alkoholio. Dėl įvykio labai gailisi (b.l. 37).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji O. N. 2014-03-15 parodė, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), gyvena su sūnumi A. N., gim. 1972 m.. Jis yra alkoholikas, būdamas girtas namie smurtauja. 2014-03-14, apie 22:00 val. namie, būdamas girtas be jokios priežasties, ėmė jai laužyti rankas, pagrasino, kad sukapos ir sudegins. Ji pasislėpusi nuo sūnaus paskambino kitam sūnui, kuris pranešė policijai. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Namie sūnus sudaužė vazą, kai metė į ją. Sutinka, kad apie įvykį būtu pranešta spec. pagalbos tarnyboms (b.l. 16).

Papildomai nukentėjusioji O. N. 2014-08-20 parodė, kad 2014 m. kovo mėn. 14 d. apie 22 val. bute, adresu (duomenys nesklebtini), Vilniuje, ji buvo namie, namie buvo ir jos sūnus A. N. kartu su kaimynu V., pavardės nežino, gyvenančiu adresu (duomenys nesklentini), buto neprisimena. V. kartu su jos sūnumi A. virtuvėje gėrė skystį dantims valyti. Ji ėjo į vonią, kai A. ją užpuolė, išvaidino visokiais necenzūriniais žodžiais: „dura, kurva, prostitutė ir t.t.“, sakė, ko „aš čia vaikštau, stebiu juos, trukdau jiems“. Ji paprašė kaimyno V., kad jis eitų jau namo, nes matė, jog A. jau yra visai girtas, šneka nesąmones, nes kai A. pasigėria, jis tampa labai agresyvus, neprognozuojamas. Jai paprašius V. išeiti namo, A. labai supyko, rėkė ant jos, ko „aš čia vis kišuosi“, rėkė, jog „mane nužudys, sukapos gabalais ir paskui išsikeps ant laužo ir suvalgys“. Ji A. grasinimų rimtai nepriėmė, nes jis, kai būna girtas, nuolatos tai sako, todėl, mano, tai yra tik jo girto kalbos. Nemano, jog A. tikrai galėtų realiai įvykdyti savo grasinimus ją nužudyti. Tiesiog, jis būdamas girtas pats nesupranta ką šneka. V. tuo metu atsikėlė nuo kėdės ir nuėjo link išėjimo durų. Ji nuėjo jo palydėti. Jai stovint koridoriuje prie durų, prie jos prišoko A., sugriebė ją už rankų ir jas užlaužė už nugaros, tuo jai sukeldamas labai stiprų fizinį skausmą. Jai užrėkus jis paleido rėkdamas, jog atims iš jos telefoną, jei kam nors bandys skambinti ir neleis jai kviestis pagalbos. Jai išbėgant į laiptinės koridorių, jis sugriebė koridoriuje stovėjusią ant spintelės vazą, tačiau į ją nepataikė. Vaza nuo metimo sudužo. Ji tuomet išbėgo į laiptinės koridorių ir paskambino savo sūnui A. N., kuriam pasakė, jog A. vėl triukšmauja, girtas užlaužė jai rankas. A. iškvietė policiją. Ji tiksliai jau dabar neatsimena, ar paskambinus savo sūnui A. ji grįžo į butą ar laukė laiptinės koridoriuje policijos pareigūnų. Atvykus policijos pareigūnams, jie išvežė A. į 5 policijos komisariatą, o ji parašė pareiškimą dėl jai sukelto fizinio skausmo. Kiek pamena, kaimynas V. jau buvo išėjęs namo, negali tiksliai pasakyti, ar jis matė, kai A. jai užlaužė rankas. Greitosios pagalbos ji nekvietė, nes po įvykio buvo šoko būsenoje. Po kelių dienų kreipėsi į teismo medikus dėl patirto sužalojimo, nes jai labai stipriai skaudėjo, paraudo rankos po to, kai A. jai jas užlaužė. Nori pažymėti, jog tai jau ne pirmas kartas, kai A. prieš ją smurtauja, nuolatos grasina jai, jog ją nužudys, meta į ją visokius daiktus. Ji toliau nebegali taip gyventi ir kentėti. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso jos sūnui A. N., tačiau jis jame negyvena. A. šiame bute nėra registruotas. Ji jo prašė daugiau nesilankyti šiame bute, tačiau jis neklauso, ateina, skambina į duris, jei ji neatrakina, rėkia, daužo duris, atjungia elektrą, daug kartų yra dėl to kvietusi policijos pareigūnus. Raktų nuo šio buto jis neturi. A. yra girtuoklis, niekur nedirba, vagia iš jos pinigus. Prieš ketverius metus jis jai išnarino raktikaulį, jai buvo atlikta operacija. Tada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau teisme ji jam atleido, jie susitaikė. Dabar ji nesutinka jam atleisti, nori, jog jis atsakytų už savo veiksmus. A. nuolat ją terorizuoja, ji yra ligota ir negali to daugiau kęsti. Apie tai, jog A. nuolat sukelia konfliktus namie, jai grasina, gali paliudyti kitas jos sūnus A. N.. Kaip jau minėjo, jo grasinimų ji rimtai nepriėmė, matė, kad jis girtas, kalbėjo nesąmones. Jos manymu, A. nesuvokė ką daro. Neprieštarauja, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 20-21).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. V. parodė, kad 2014 m. kovo 14, patruliuojant kartu su vyr. patruliu D. V., apie 22.45 val. iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į minėtą įvykio vietą, į juos kreipėsi O. N., gim. 1951 metais, kuri paaiškino, kad jos girtas sūnus A. N., gim. 1972 m., apie 22.40 val. pradėjo konfliktuoti su ja, daužė koridoriuje sienas, duris, metė į ją krištolinę vazą, kuri, pataikiusi į sienos kampą, sudužo, tačiau jos nesužalojo. O. N. pasakė, jog jos sūnus A. užlaužė jai dešinę ranką, grasino sukapoti ją į gabalus ir suvalgyti. Moters dešinėje rankoje matėsi paraudimai, galimai nuo rankų užlaužimo. Bute daugiau liudytojų nebuvo. A. N. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK. Pristatant elgėsi ramiai, spec. priemonės panaudotos nebuvo. Jis paaiškino, jog smurtavo dėl to, jog jį užvaldė pykčio priepuolis. Daugiau nieko pasakyti negali (b.l. 22).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. N. 2014 m. kovo mėn. 14 d., apie 22.20 val. jam paskambino jo motina O. N. ir pasakė, jog A. vėl girtas, konfliktuoja, viską daužo namie, užlaužė jai rankas, dabar jai labai skauda. Jis, žinodamas, koks A. būdamas girtas būna agresyvus, neprognozuojamas, girdėjosi per telefoną, jog mama verkia, yra labai susijaudinusi, nieko nelaukdamas iškvietė policijos pareigūnus. Pats jis įvykio nematė, nes tuo metu bute nebuvo, nes gyvena atskirai nuo mamos. Tai jau yra ne pirmas kartas, kai skambina mama, verkia, sako, jog A. prieš ją smurtauja, grasina ją nužudyti, dėl to, jis yra daug kartų kvietęs policijos pareigūnus, nes A. nuolat terorizuoja mamą, ateina į butą, viską jame daužo, vagia pinigus iš jos. Pats A. niekur nedirba, nuolatos girtauja, yra „bomžas“. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso jam, A. jame nėra registruotas. Mama prašė jo daugiau nesilankyti šiame bute, tačiau jis neklauso, ateina, skambina į duris. Jeigu neatrakina, rėkia, daužo duris, atjungia elektrą, grasina ją nužudyti, ji pati dėl to yra ne vieną kartą kvietusi policijos pareigūnus. Raktų nuo šio buto A. neturi. Prieš ketverius metus jis mamai išnarino raktikaulį, jai buvo atlikta operacija. Tada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau teisme ji jam atleido, jie susitaikė. Jis teisme tuomet pats nedalyvavo. A. nuolat terorizuoja mamą, ji yra ligota, turi II laipsnio neįgalumą, todėl prašo imtis griežtų veiksmų A. atžvilgiu. A. yra jo brolis, tačiau jis su juo jokių ryšių nepalaiko (b.l. 23).

2014-03-25 Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašą dėl 2013-03-14 įvykio apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad telefonu pagalbos motinai O. N. kreipėsi sūnus A. N. nurodydamas, kad neblaivus brolis jam priklausančiuose namuose viską daužo, laužo, mama strese. Garso įrašas įrašytas į CD ir prijungtas prie bylos (b.l. 7-8);

2014-03-14 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, jog atvykus policijos pareigūnams į juos kreipėsi O. N., kuri paaiškino, kad smurto poveikis pasireiškė dešinės rankos užlaužimu, narinimu, grasinimu sukapoti gabalais. Ant dešinės rankos matosi paraudimas. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad jį užvaldė pykčio priepuolis (b.l. 9-11);

2014-03-15 įvykio bietos apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo veita – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Protokole nurodyta, kad koridoriuje ant grindų mėtosi stiklo šukės (b.l. 12-15);

Alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad 2014-03-14, 23.44 val. A. N. buvo nustatytas sunkus 2,80 promilės girtumo laipsnis (b.l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Išvardytų faktinių duomenų visuma nustatyta, kad pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino.

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. N. metė į savo motiną O. N. krištolinę vazą, bet nepataikė, užlaužė jai ranką, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamojo A. N. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, užlauždamas ranką, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – motinai.

Kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. N. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). A. N. anksčiau neteistas (b.l. 44), baustas administracine tvarka (b.l. 46-48), nedirba ir darbo biržoje neregistruotas (b.l. 52), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre ir Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b. l. 56, 57), nuo 2006-04-28 yra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b.l. 55), skirti teismo psichiatrinę ekspertizę jam netikslinga (b.l. 59).

A. N. prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir neprieštarauja, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – viešaisiais darbais bei jos dydžiu (b. l. 61).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą), į kaltinamojo A. N. asmenybę (anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, psichiatrinėse ligoninėse negydytas, nedirba), taip pat į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinaničią aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – viešuosius darbus. Teismo vertinimu, įvertinus visas aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, prokuroro siūloma 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė šiuo konkrečiu atveju yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai.

Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas BK 64¹ straipsnis, numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Atsižvelgiant į tai, I. G. skirtina bauda mažintina vienu trečdaliu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. N. buvo laikinai sulaikytas nuo 2014-03-14, 01.34 val. iki 2014-03-15, 16.40 val., todėl A. N. laikinas sulaikytas (2 paros) įskaitytinas į atliktą bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo parą prilyginus šešioms viešųjų darbų valandoms (BK 65 str. 1 d. 2 p.)

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 38-39) - paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktinis įrodymas – Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas – paliktinas saugoti prie bylos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti A. N. dvi laikino sulaikymo paras nuo 2014-03-14 iki 2014-03-15, vieną laikino sulaikymo parą prilyginus šešioms viešųjų darbų valandoms.

A. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Daiktinį įrodymą – Bendrojo pagalbos centro pateiktą garso įrašą – palikti saugoti prie bylos.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

7. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

8. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

9. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.