Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. C. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. C. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. rugsėjo 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. C. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 266 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad nuo 2008 metų iki 2013 metų dalyvaudamas ginkluoto „agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdamas savo ir nusikalstamo susivienijimo naudai, padarė šiuos nusikaltimus:

neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 600 litrų – BMK kiekį, neteisėtai gabeno šį BMK iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat šį BMK realizavo Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 566,1 litrų – BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną turėdamas tikslą realizuoti Nyderlandų Karalystėje;

neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 290 litrų – BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir realizavo Nyderlandų Karalystėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, G. C. buvo sulaikytas 2013 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi G. C. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas to paties teismo nutartimis iki 2014 m. rugsėjo 3 d.

Skunde G. C. taip pat nesutinka su suėmimo termino pratęsimu BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Teigia, kad šis pagrindas grindžiamas tik inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumu ir pobūdžiu, neatsižvelgus į tai, kad anksčiau jis teistas nebuvo, turi legalų pragyvenimo šaltinį, nėra jokių duomenų apie tai, kad pajamas jis gaudavo nusikalstamu būdu ar, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios būtų daręs kitas nusikalstamas veikas. Priešingai, visos šios aplinkybės patvirtina, kad daryti naujus nusikaltimus jis neturi pagrindo.

Kaltinamojo tvirtinimu, nėra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvas, bėgs (slėpsis) nuo teismo, darys naujus nusikaltimus ar trukdys procesui, todėl BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai būtų pasiekti ir taikant jam švelnesnes kardomąsias priemones.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. C. skundas atmetamas.

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam G. C. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127, BPK 130 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų. Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti kaltinamajam G. C. suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes. Suėmimo termino pratęsimo sąlygos ir pagrindai jau buvo aptarti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje.

Dar kartą pažymėtina, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina suėmimo taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį. Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis G. C. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti kitų kaltinamųjų (A. R. ir kt.) ir liudytojų (M. K., K. L.) parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, akistatos protokoluose, specialistų išvadose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

Klaipėdos apygardos teismas pratęsė G. C. suėmimo terminą pagrįstai nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y., esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Suimtasis G. C. kaltinamas padaręs sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ją turi patvirtinti ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Pasislėpimo tikimybę šiuo atveju sustiprina tai, kad G. C. kaltinamas dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje vykdant su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų susijusias nusikalstamas veikas tarptautiniu mastu. Šios aplinkybės rodo jo galimai turimus plačius ryšius, taip pat ir užsienyje ir leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti jam galimai gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, G. C. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Suėmimo terminas G. C. pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu suėmimo pagrindu. Šiuo pagrindu suėmimo terminas gali būti tęsiamas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas/kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Nors anksčiau neteistas, tačiau šiuo metu G. C. kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, numatytų BPK 122 straipsnio 4 dalyje, padarymu. Bylos duomenimis, G. C. niekur oficialiai nedirbo, galimai lėšas pragyvenimui gaudavo iš pačia pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamu susivienijimu vykdomomos visuomenei itin pavojingos nusikalstamos veikos – neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis labai dideliais kiekiais, turint tikslą jas platinti tarptautiniu mastu. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje G. C. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas G. C. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta, proporcingumo principas – nepažeistas. Be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo G. C. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.