Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui N. G., atsakovo atstovei Ingai Titovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. N. ir N. G. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 07 17 įsakymo Nr. 10-TE-362 panaikinimo, atsakovas Vilniaus miesto vyriausiais policijos komisariatas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad pareiškėjai dirba Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus (toliau – Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS) tyrėjais.

Pareiškėjų atžvilgiu 2008 05 10 buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus m. VPK Vidaus tyrimo poskyrio vyriausiosios tyrėjos Linos Benkienės tarnybiniame pranešime išdėstytų teiginių apie tai, jog 2008 05 10 apie 12 val. 10 min. į Vilniaus m. VPK VTP paskambino nepanoręs prisistatyti vyriškis ir pranešė, kad tą naktį Vilniuje, Gedimino pr. įvykusiose muštynėse dalyvavo du neblaivūs Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS pareigūnai M. N. ir N. G.. 2008 06 26 buvo patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-7-IS-161, kurioje konstatuota, jog pareiškėjai padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 2 straipsnį, Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 07 16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.20 ir 14.5 punktus. Po to, skundžiamu įsakymu pareiškėjams paskirtos tarnybinės nuobaudos –pastabos.

Aiškina, kad lingvistiškai aiškinant Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p., šioje normoje nustatyta pareiga policijos pareigūnui atsiranda tik tada, kai jis gauna pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba jis pats yra įvykio liudininkas. Paaiškina, kad nusikalstama veika buvo padaryta pareiškėjų atžvilgiu, todėl jiems negalėjo būti taikomas Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 punktas.

Pažymi, kad Etikos kodekso 4.20 p. yra įtvirtinta pareiga vengti piktybiškai sakyti netiesą. Išvadoje teigiama, kad piktybiškas netiesos sakymas pasireiškė klaidingos informacijos apie įvykusias muštynes pateikimu. Tačiau pilnutinai nebuvo nustatyta, kaip įvyko konfliktas, išvadoje nėra įrodymų, kad pareiškėjai piktybiškai sakė netiesą.

Remiasi 2003 08 27 įsakymu Nr. IV-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka. Paaiškina, kad šios Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir pasekmių. Tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Pažymi, kad vertinant, ar teisėtai paskirta tarnybinė nuobauda, turi būti nustatyta, ar yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Teigia, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje visiškai neanalizuojama tarnybinio nusižengimo sudėtis. Išvadoje tik išdėstytos faktinės aplinkybės ir normų turinys, tačiau nei pareiškėjų kaltė, nei priežastinis ryšys nei pasekmės visiškai nėra aptartos. Mano, kad pareiškėjų veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų, nei kaltės, todėl negalima ir atsakomybė. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 07 02 nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-640-04, 2004 07 30 nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-678-2004. Mano, kad administracinių teismų praktika leidžia konstatuoti, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo padaryti grubūs procedūriniai pažeidimai, t. y. nenustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, o tai yra pagrindas panaikinti įsakymą.

Teismo posėdyje 2008-09-16 pareiškėjai palaikė skundą. Paaiškino, kad filmavimo kamera užfiksavo ne visas aplinkybes. Nuo pareiškėjams suduotų smūgių jie buvo nukritę ant žemės, praradę sąmonę. Atgavę sąmonę nuėjo į automobilį. Kamera neužfiksavo, kaip jie gulėjo ant žemės. Teismo posėdyje 2008-10-02 pareiškėjas N. G. prašė skundą tenkinti. Rėmėsi skunde išdėstytais argumentais. Pareiškėjas M. N. teismo posėdyje 2008-10-02 nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Paaiškina, kad 2008 05 10 Vilniaus m. VPK vidaus tyrimų poskyriui buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl informacijos, kad 2008 05 10 naktį Vilniuje, Gedimino pr. įvykusiose muštynėse dalyvavo du neblaivūs Vilniaus m. VPK kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai M. N. ir N. G., kurie pasišalino iš konflikto vietos ir gali būti neblaivūs darbe. Tikrinant šią informaciją buvo nuvykta į Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS. Skyriaus viršininkas paaiškino, kad tyrėjai paskambino ryte ir prašė jiems suteikti poilsio dieną. Viršininkas nurodė, kad tyrėjai apie dalyvavimą konflikte jo neinformavo.

Tiriant šią informaciją buvo nustatyta, kad 2008 05 10 apie 02.57 val. Vilniuje, Gedimino pr. 23 įvyko muštynės, kuriose ne tarnybos metu, neuniformuoti, dalyvavo tyrėjai N. G. ir M. N., tačiau savo tiesioginių vadovų apie įvykusį incidentą neinformavo.

Aiškina, kad Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą reikia aiškinti plečiamai, taikant loginį bei sisteminį teisės normų aiškinimo būdus. Mano, jog pareigūnai turėjo suprasti, kad buvo padaryta nusikalstama veika prieš juos, jie turėjo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, turėjo būti suinteresuoti apsaugoti įvykio vietą bei įrodymus, nustatyti nusikalstamos veikos liudytojus, pranešti policijos įstaigai ir kt., kad būtų kuo greičiau surasti nusikaltimą padarę asmenys. Pareigūnai šių reikalavimų nevykdė, nesistengė išvengti konflikto, toliau aktyviai jame dalyvavo.

Paaiškina, kad vaizdo įraše yra užfiksuota pakankamai faktų, prieštaraujančių pareiškėjų 2008 05 25 paaiškinimams, kas yra akivaizdūs bandymai klaidinti tarnybinį patikrinimą atliekantį pareigūną. Teikdami klaidinančią informaciją tarnybinį patikrinimą atliekančiam pareigūnui, pareiškėjai pažeidė Etikos kodekso 4.20 punktą.

Teigia, kad tarnybinis patikrinimas atliktas ir tarnybinės nuobaudos paskirtos vadovaujantis Vidaus reikalų ministro 2003 08 27 įsakymu Nr. IV-308 nustatytos tvarkos.

Remiasi LVAT 2008 08 14 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-261-1432/2008.

Prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Faktinės ginčo aplinkybės.

Nustatyta, kad 2008-05-10 apie 02.57 val. Gedimino pr. 23, Vilniuje Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS tyrėjai M. N. ir N. G., ne tarnybos metu, neuniformuoti, dalyvavo muštynėse su nepažįstamais jaunuoliais. Apie vykusį konfliktą M. N. ir N. G. policijai nepranešė (pareiškėjų paaiškinimai, b. l. 30, 34, 60-68). Savo vadovybės pareiškėjai apie dalyvavimą konflikte neinformavo, turėję dirbti 2008-05-10, M. N. ir N. G., ryte paskambinę viršininkui, prašė suteikti jiems poilsio dieną (b. l. 38). Šių faktinių aplinkybių pareiškėjai neginčija.

Vilniaus m. VPK Vidaus tyrimų poskyrio vyriausioji tyrėja 2008-05-10 surašė tarnybinį pranešimą apie tai, kad 2008-05-10 apie 12.10 val. į Vidaus tyrimų poskyrį paskambino nepanoręs prisistatyti vyriškis ir pranešė, kad 2008-05-10 naktį Vilniuje, Gedimino pr. įvykusiose muštynėse dalyvavo du neblaivūs Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS pareigūnai M. N. ir N. G., kurie pasišalino iš konflikto ir gali būti neblaivūs darbe (b. l. 26). Dėl šio tarnybinio pranešimo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą.

Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2008-06-26 surašyta tarnybinio patikrinimo išvada. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad 2008 05 10 pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl to, kad 2008 05 10 apie 02.57 val. Vilniuje, Gedimino pr. 23, įvyko muštynės, kuriose ne tarnybos metu, neuniformuoti, dalyvavo Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS tyrėjai N. G. ir M. N.. Padarytos išvados, kad N. G. ir M. N., nesistengdami išvengti konflikto ir jame aktyviai dalyvaudami, nepranešdami policijai ir savo vadovybei apie dalyvavimą konflikte, teikdami klaidinančią informaciją tarnybinį patikrinimą atliekančiam pareigūnui, pažeidė BPK 2 str., Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. ir Etikos kodekso 4.20 p., 14.5 p. reikalavimus, ir pasiūlyta pareigūnams skirti tarnybines nuobaudas (b. l. 14-18).

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 07 17 įsakymu „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriams M. N. ir N. G. “ Nr. 10-TE-362 pareiškėjams paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos (b. l. 19). Įsakyme nurodyta, kad komisariato vadovas vadovaujasi Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalimi bei remiasi Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio tarnybinio patikrinimo dėl Vilniaus m. VPK kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjų M. N. ir N. G. veiksmų 2008 m. birželio 26 d. išvada Nr. 10-7-IS-161.

Taikytini teisės aktai.

Ginčo santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – Statutas). Statuto 2 str. 6 d. nustato, kad tarnybinis nusižengimas – tai šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūnų pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūnų veiksmais ar neveikimu, o Statuto 26 str. 1 d. nustato galimas skirti tarnybines nuobaudas. Pagal Statuto 26 str. 10 d. tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 20 p. nustato, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas; konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą, pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis. N. G. ir M. N. kaltinami nevykdę BPK 2 str., Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p., Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.20 p., 14.5 p. reikalavimų. Todėl ginčui spręsti svarbios minėtų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios statutinių valstybės tarnautojų pareigas.

Išvados.

Byloje turi būti sprendžiamas klausimas, ar Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytos faktinės bylos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad pareiškėjai padarė tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį tuo, kad buvo pažeisti BPK 2 str., Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. ir Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.20 p., 14.5 p. reikalavimai.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS tyrėjai N. G. ir M. N., dalyvavę aptariamame incidente, dėl įvykio į policijos įstaigą nesikreipė, todėl tokie pareigūnų veiksmai prieštarauja BPK 2 str. nuostatoms. Paminėta teisės norma nustato, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Pareiškėjai tarnybinį nusižengimą padarė ne tarnybos metu, jie nebuvo tuo metu BPK subjektais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-08-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1432/2008), todėl ši teisės norma inkriminuota nepagrįstai. Dėl to pareiškėjų nusižengimo apimtis mažintina, nepadarius BPK 2 str. pažeidimo.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, N. G. ir M. N. privalėjo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai neteisėtai veikai, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, liudininkams nustatyti, pranešti apie įvykį policijos įstaigai, tačiau pareigūnai nevykdė šio reikalavimo, nesistengė išvengti konflikto, o ir toliau aktyviai dalyvavo. Objektyvių įrodymų, kad pareiškėjai nesistengė išvengti konflikto, aktyviai jame dalyvavo, nėra. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad šias aplinkybes patvirtina filmuota medžiaga, tačiau peržiūrėjus filmuotą medžiagą teisme, neįmanoma, atpažinti konflikte dalyvavusių asmenų, net teismo posėdyje pareiškėjas N. G. negalėjo patvirtinti, kad filmuotoje medžiagoje tikrai užfiksuotas jis, neįmanoma suprasti, kuris iš pareiškėjų pirmasis gavo smūgį nuo nepažįstamo jaunuolio, neįmanoma nustatyti kitų svarbių aplinkybių. Todėl byloje nėra objektyvių įrodymų, paneigiančių pareiškėjų paaiškinimus dėl konflikto aplinkybių. Tarnybiniame patikrinime daromų prielaidų nepakanka pažeidimo faktui konstatuoti. Todėl pareiškėjų nusižengimo apimtis mažintina, nepadarius pažeidimo, pasireiškusio aktyviu dalyvavimu konflikte.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai yra nurodoma, kad pareiškėjai nepranešė policijai apie incidentą (dalyvavimą muštynėse). Šią aplinkybę patvirtina rašytinė bylos medžiaga (b. l. 39-47, 50). Savo paaiškinimuose pareiškėjai pripažino, kad į policiją nesikreipė. Taigi ginčo dėl to nėra. Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. nurodoma, kad gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiklą ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, policijos pareigūnas privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Ši norma neaiškintina tik lingvistiniu metodu, t. y. tik kaip nustatanti pareigą policijos pareigūnui, gavus pranešimą apie teisės pažeidimą ar būnant šio teisės pažeidimo liudininku, imtis nustatytų priemonių. Abu pareiškėjai yra statutiniai valstybės tarnautojai, jų teisiniam statusui būdingi didesni reikalavimai drausmės, atsakomybės srityje ne tik atliekant tarnybą, bet ir ne tarnybos metu. Pareiškėjai yra kriminalinės policijos pareigūnai ir privalo žinoti, jog bet koks delsimas pranešti policijai apsunkina nusikalstamos veikos atskleidimą ir ištyrimą. Nesuteikdami pareigūnams informacijos apie konfliktą, pareiškėjai apsunkimo Vilniaus m. VPK 3 PK pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 49) ir galimybę greitai ir operatyviai nustatyti, kad yra įvykdytas nusikaltinimas. Todėl pagrįstai pareiškėjams inkriminuotas Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. reikalavimų pažeidimas.

Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad patikrinimo metu nustatyta, jog ryte paskambinę Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS vadovybei, N. G. ir M. N. paprašė suteikti jiems poilsio dieną, o apie incidentą, kuriame dalyvavo, neužsiminė. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – Etikos kodekso) 14.5 p. imperatyviai nustato, kad patekęs į eismo įvykį, jei vairavo transporto priemonę, ar kitą konfliktinę situaciją, kuri gali sukelti visuomenės susidomėjimą ir teisinių padarinių, privalo nedelsdamas apie tai pranešti savo tiesioginiam vadovui. Etikos kodekso privalomąjį pobūdį patvirtina Etikos kodekso VII skyriaus baigiamosios nuostatos. 15 p. nurodoma, kad laikytis šio kodekso reikalavimų – kiekvieno pareigūno pareiga ir garbės reikalas, o jų pažeidimas smerkiamas ir užtraukia moralinę bei kompetentingų pareigūnų sprendimu tarnybinę atsakomybę. Pareiškėjų tarnybos bylose esančiuose pareigybių aprašymuose yra numatyta, kad pareigūnai turi būti susipažinę su Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais tarnybinę veiklą. Taigi pareiškėjai privalo būti susipažinę ir su Etikos kodeksu, nes jis reglamentuoja policijos pareigūnų profesinės etikos principus, elgesį tarnybos ir ne tarnybos metu, pareigūnų tarpusavio santykius ir kt. Pareiškėjai dalyvavo konflikte su nepažįstamais jaunuoliais prie klubo, kuriame lankosi daug žmonių, konflikto metu patys nukentėjo. Tokia situacija sukėlė teisinius padarinius, nes konflikto metu nukentėjo patys pareiškėjai (nedarbingumo pažymėjimai, b. l. 36-37, specialisto išvados, b. l. 53-57), o taip pat dėl muštynių Vilniaus m. VPK 3 PK pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 49). Tokia situacija galėjo sukelti visuomenės susidomėjimą. Todėl pareiškėjai privalėjo apie incidentą pranešti savo tiesioginiams vadovams. Pareiškėjai nei skunde, nei teismo posėdyje neginčijo, kad vadovybės apie dalyvavimą konflikte neinformavo. Kaip matyti iš tarnybinių pranešimų (b. l. 26, 38), pareiškėjų vadovai apie pareiškėjų dalyvavimą sužinojo iš Vilniaus m. VPK VTP pareigūnų. Todėl pagrįstai pareiškėjams inkriminuotas Etikos kodekso 14.5 p. nuostatų pažeidimas.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog N. G. ir M. N. pateikė paaiškinimus apie įvykusio konflikto aplinkybes, kurie neatitinka vaizdo kameromis užfiksuotų įvykių eigos, todėl tokie pareigūnų veiksmai nesiderina su Etikos kodekso 4.20 p. (policijos pareigūnas turi vengti piktybiškai sakyti netiesą) nuostata. Šios teisės normos pažeidimui būtina nustatyti, kad asmuo piktybiškai sako netiesą. Tačiau byloje surinkti įrodymai šio fakto nepatvirtina. Klaidingos informacijos apie įvykusias muštynes pateikimo faktui konstatuoti turi būti pateikiami objektyvūs įrodymai dėl visos konflikto eigos. Teismo posėdyje peržiūrėjus pateiktą vaizdo medžiagą, kaip jau minėta, neįmanoma atpažinti konflikte dalyvavusių asmenų, neįmanoma suprasti konflikto eigos. Pačioje tarnybinio patikrinimo išvadoje pripažįstama, kad vaizdo kamera neapėmė viso ploto, kuriame vyko konfliktas. Padarytos prielaidos nėra įrodymai, nes nepasitvirtino objektyviais įrodymais. Todėl pagrindo išvadai, kad pareiškėjai teikė klaidingą informaciją, nėra. Pažeidimo apimtis mažintina, nepadarius Etikos kodekso 4.20 p. pažeidimo.

Darydamas išvadas dėl pareiškėjų tarnybinio nusižengimo sudėties, teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika 2008-08-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-261-1432/2008, nes joje analogiškoje nagrinėjamai situacijoje buvo sprendžiami teisės aktų, kurie aktualūs nagrinėjama ginčui, taikymo ir aiškinimo klausimai, o Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. nurodo, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teismų įstatymo 33 str. 2 d. taip pat įpareigoja administracinius teismus atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką.

Pareiškėjai aiškina, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra neteisėta, nes joje visiškai neanalizuojama tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. išvadoje dėstomos faktinės aplinkybės ir normų turinys, tačiau nei pareiškėjų kaltė, nei priežastinis ryšys nei pasekmės visiškai nėra aptartos. Pažymėtina, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Todėl argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu su teisėmis normomis, nustatančiomis statutinių pareigūnų pareigas, kurių nevykdymas arba netinkamas atlikimas užtraukia tarnybinę atsakomybę. Patikrinimo išvadoje nustatytos visos faktinės aplinkybės, jos pagrįstos leistinais įrodymais, išsamiai aprašyti pažeidimai, kuriuos pareiškėjai padarė, išvardinti teisės aktai, kuriuos jie pažeidė, pateiktas nusižengimo teisinis įvertinimas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra tiesiogiai aptariamas kaltės klausimas. Tvarkos 20 p. nurodomos tokios galimos kaltės formos: tyčia, neatsargumas ir aplaidumas. Tarnybiniame pranešime padarytos išvados, kad pareiškėjai nesistengė išvengti konflikto, toliau aktyviai jame dalyvavo, neinformuodami vadovų apie konfliktą, siekė nuslėpti šį faktą, atliekant tarnybinį patikrinimą teikė klaidinančią informaciją dėl konflikto aplinkybių, atitinka vieną kaltės formą – tyčią. Tiesioginės kaltės formos neįvardinimas nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjų kaltės klausimas nebuvo išspręstas.

Tarnybinis patikrinimas pradėtas ir atliktas Tvarkoje nustatytais terminais ir tvarka.

Sumažinus tarnybinio nusižengimo apimtį, t. y . pripažinus, kad pagrįstai pareiškėjai patraukti tarnybinėn atsakomybėn tik už Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. ir Etikos kodekso 14.5 p. reikalavimų pažeidimą, nuobauda nekeistina, nes pareiškėjams paskirta švelniausia nuobauda, numatyta Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnyje. Dėl to nėra pagrindo keisti skundžiamus įsakymus. Įsakymai, kuriais pareiškėjams paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos, yra paskirtos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Todėl nėra teisinio pagrindo naikinti šias nuobaudas.

Atmetus pareiškėjų skundą, nėra pagrindo išlaidų atlyginimui, be to, pareiškėjai ir nenurodė, kokias išlaidas patyrė, nepagrindė patirtų išlaidų rašytiniais įrodymais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., 45 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.- 88 str., 127str., teismas

nusprendė:

pareiškėjų N. G. ir M. N. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.