Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

- R. Š., g. 1972-06-16 Anykščiuose, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini)., išsilavinimas pagrindinis, nevedęs, nedirbantis, teistas Utenos rajono apylinkės teismo 2016-08-05 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. 2017 m. sausio 1 d. apie 13.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste., tarpusavio konflikto metu du kartus kumščiu sudavė R. S. į veidą, pastarajam pargriuvus ant žemės ne mažiau kaip tris kartus spyrė R. S. į galvos sritį bei ne mažiau kaip penkis kartus spyrė į kitas kūno vietas, taip padarydamas R. S. poodines kraujosruvas akių vokų srityje, muštinę žaizdą kairio antakio srityje, kairio nosikaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu virš galvos smegenų pusrutulių abipus, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu bei išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, smegenų koma, dėl ko nukentėjusysis VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2017-01-09 mirė nuo galvos sumušimo, tokiu būdu tyčia nužudė R. S..

K. R. Š. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2017 m. sausio 1 d. D. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vyko išgertuvės, kuriose be jo bei D. V. dalyvavo R. S. ir A. S.. Išgertuvių metu apie 13 val. kilus ginčui R. S. ranka sudavė į veidą D. V.. Tai jis padarė priekaištaudamas jai dėl to, kad ši neva rezga kažkokius santykius su juo (R. Š.). Tuomet jis R. S. pavadinęs „žąsinu“ paklausė jo, ką šis darąs. R. S. jį pavadino „gaidžiu“ ir taip abu, būdami jau girti, susikibo. Išstūmęs R. S. į buto koridorių jis jį atsistūmė nuo savęs ir dešinės rankos kumščiu sudavė stiprų smūgį R. S. į kaktą tarp akių. R. S. po šio smūgio griūdamas galva atsitrenkė į sieną, o jau gulinčiam jis dar sudavė smūgį ranka į smakrą. Po to jis gulintį R. S. apspardė. Spyrė į kojas, krūtinę, šoną. Galėjo įspirti ir į galvą, tačiau dėl girtumo konkrečiau šių savo veiksmų neprisimena. Viso galėjo suduoti 6-8 smūgius. Sudavęs smūgius jis grįžo į virtuvę, o R. S. liko gulėti koridoriuje. Po kelių minučių jis atsistojo ir išėjo. Gal po pusantros valandos atvyko policijos pareigūnai. Konflikto metu R. S. jam smūgių nesudavė, o jam nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tarpusavio grumtynių metu ar atsitrenkus į baldus. Išankstinės tyčios nužudyti R. S. jis neturėjo, o suduodamas smūgius į galvą bei kitas kūno vietas apie pasekmes negalvojo. Supranta, kad suduodant smūgius į galvą gali kilti bet kokios pasekmės, taip pat ir mirtis.

Nukentėjusioji E. S. parodė, kad 2017 m. sausio 1 d. apie pietus iš savo sesers sužinojo, kad jos kaimynai prie darželio tvoros rado gulintį kruviną jos (nukentėjusiosios) sūnų Ričardą bei iškvietė greitąją pagalbą. Netrukus sužinojo, kad sūnus ligoninėje guli be sąmonės. Vėliau sūnaus pasą atnešusi D. V., su kuria sūnus gyveno, pasakė, kad ryte pas ją atėjo Ričardas, A. S. bei R. Š. ir vyko išgertuvės. Jų metu Ričardas sudavė jai smūgį, o po to prasidėjo konfliktas ir tarp jo bei R. Š.. Pastarasis pargriovė ant grindų Ričardą ir pradėjo jį spardyti, trypė ant galvos. Kiek pagulėjęs Ričardas atsistojo ir išėjo. Paskutinį kartą sūnų matė išvakarėse, tai yra gruodžio 31 d., kuomet jis su kitu vyru, panašiu į R. Š., buvo atėjęs pas ją. Kadangi abu buvo girti, ji jiems liepė išeiti. Sūnus tuo metu sužalotas nebuvo, sveikata nesiskundė. Sūnų palaidojo savo lėšomis.

Nukentėjusioji A. Š. parodė, kad žuvusysis R. S. yra jos brolis. 2017 m. sausio 1 d. apie 14 val. paskambinusi mama pranešė, kad brolis rastas gulintis prie darželio tvoros ir išvežtas į ligoninę. Paskambinusi į ligoninę sužinojo, kad atvežtas nežinomas, be dokumentų žmogus, esantis gilioje komoje. Kadangi buvo reikalingas pasas, ji paskambino D. V., su kuria brolis gyveno. Ši atsakė, kad paso neturi, tačiau po 20 minučių pati perskambino ir tyliu balsu pasakė, kad „šitas žudikas, kuris spardė tavo brolį, sėdi dabar pas mane virtuvėje ir geria“. Apie tai ji (nukentėjusioji) informavo policijos pareigūnus ir šie R. Š. sulaikė. Nuvykusi į ligoninę dar matė brolį. Jo veidas buvo ištinęs, kruvinas, nosis kreiva, išbrinkusi, plaukai kruvini.

N. S. T. parodė, kad žuvusysis yra jos tėtis. Sausio 2 d. iš tėčio sesers A. Š. sužinojo, kad tėtis guli ligoninėje Vilniuje ir yra komos būsenoje. Nuvykusi į ligoninę matė jį, galva buvo sutinusi, nosis kreiva. Sausio 9 d. jis mirė. Apie jo sužalojimo aplinkybes jai nėra žinoma.

Liudytojas A. K. parodė, kad sausio 1 d. policijos komisariate buvo gautas pranešimas, kad į Utenos ligoninę pristatytas sumuštas asmuo. Iš sužalotojo sesers sužinojo, kad sužalotasis buvo sumuštas bute, esančiame(duomenys neskelbtini) , ir kad tame bute tebėra jį sumušęs asmuo. Nuvykus į vietą duris atidarė moteris ir pasakė, kad R. S. sumušęs asmuo yra virtuvėje. Joje buvo du vyrai, vieną kurių, tai yra kaltinamąjį, moteris įvardino kaip R. S. sumušusį asmenį. Moteris parodė vietą, kurioje buvo sumuštas nukentėjęs vyras, taip pat pasakė, kad jis buvo spardomas į galvą bei kitas kūno vietas, o pirmas smūgis buvo suduotas ranka į veidą. Moteris dar sakė, kad muštynės išgertuvių metu kilo dėl to, kad S pradėjo pavydėti jos Š. Apie tai, kad ir ji būtų buvusi sumušta nekalbėjo. Buto koridoriuje ant grindų buvo matomos kraujo dėmės. Tokios pat dėmės buvo ir ant koridoriuje esančio šaldytuvo. Sulaikytas R. Š., kuris buvo apsvaigęs, apie konflikto aplinkybes nekalbėjo, tik pripažino, kad nukentėjusįjį „padaužė“.

Liudytoja D. V. parodė, kad sausio 1 d. ryte pas ją atėjo jos draugas R. S., kaimynas A. S. bei R. S. pažįstamas R. Š.. Vyko išgertuvės. Vyrai buvo girti, o ji – kiek apsvaigusi. Sėdint prie stalo R. S. jai nestipriai sudavė į veidą. Dar prieš tai R. S. ir R. Š. vienas kitą išvadino „gaidžiais“. Smūgiuodamas R. S. nieko nesakė, tačiau, jos manymu, tai galėjo padaryti dėl pavydo. Po to tarp R. S. ir R. Š. prasidėjo aštresnis žodinis kivirčas, vienas kitą išvadino „žąsinais“. Tai vyko sėdint prie stalo, tačiau vėliau abu atsistojo, susikibo ir taip stumdydamiesi išėjo iš virtuvės į koridorių. Kas ten vyko nematė, nes užstojo šaldytuvas, tačiau po kelių minučių pasilenkusi pamatė greta kito šaldytuvo ant nugaros gulintį R. S.. R. Š. stovėjo greta ir kojos padu sudavė smūgį R. S. į kaktą. Po to sekė smūgiai koja į krūtinę, pilvą, sėdmenis. Tada ji priėjo prie R. Š. ir surikusi „gana“ jį pastūmė. Tuomet jis dar kelis kartus spyrė gulinčiam R. S. į galvą, krūtinę bei pilvą. Viso ji matė apie 10 smūgių, kurių trys buvo į galvą. Smūgiuodamas R. Š. nieko nekalbėjo. Sudavęs smūgius R. Š. nuėjo į virtuvę. Netrukus pamatė, kaip R. S., prisilaikydamas šaldytuvo, atsistojo ir išėjo iš buto. Jo veidas buvo kruvinas. Ji su R. Š. toliau gėrė alų. Po 15-20 minučių jai paskambinusi R. S. motina pasakė, kad sūnus išvežtas į ligoninę ir yra be sąmonės. Po to jau ji (D. V.), būdama kitame kambaryje paskambino R. S. seseriai ir pasakiusi savo adresą pasiūlė iškviesti policiją. Pati grįžo į virtuvę ir kalbindama R. Š. sulaukė policijos. Įvykio metu A. S. miegojo ir nieko nematė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad:

R. S. mirė nuo galvos sumušimo. Į tai nurodo: poodinės kraujosruvos akių vokų srityje, muštinė žaizda kairio antakio srityje, kairio nosikaulio lūžis, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu virš galvos smegenų pusrutulių abipus. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimas išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, smegenų koma.

Vadovaujantis medicinos dokumentais R. S. mirtis konstatuota 2017-01-09, 20.00 val.

Vadovaujantis valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. kraujyje rasta 3,12 promilių etilo alkoholio (2017-01-01 kraujo ėminys).

R. S. lavone, be medicinos manipuliacijų požymių, nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis akių vokų srityje, muštine žaizda kairio antakio srityje, kairio nosikaulio lūžiu, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu virš galvos smegenų pusrutulių abipus. Sužalojimas padarytas nukentėjusiajam kietu buku daiktu ir /ar daiktais, prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2014-01-01. Nustatytas galvos sumušimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1 b. l. 61-70).

2017-01-01 apžiūros protokole nurodyta, kad bute, esančiame Aušros g. 67-48, Utenoje, ant koridoriuje esančio šaldytuvo matyti galimai žmogaus kraujo dėmės. Ant koridoriaus grindų yra stiklo šukių, galimai žmogaus kraujo dėmės. Tęsiant apžiūrą tarp pastatų, esančių adresu(duomenys neskelbtini), prie tvoros, juosiančios Utenos mokyklą - darželį "(duomenys neskelbtini) ", prie tvoros kampe esančio krūmo buvo rastas gulintis R. S. (t.1 b. l. 13-22).

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2017-01-09 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2017-01-01 Centro informacinėje sistemoje užregistruoti trys pranešimai dėl įvykio adresu(duomenys neskelbtini). Pateikti skambučių garso įrašai (t. 1 b. l. 31).

2017-02-15 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai. Iš šių įrašų stenogramų matyti, kad pranešta, jog sumuštas vyras guli prie(duomenys neskelbtini), prie vaikų darželio (t. 1 b. l. 32-35).

Iš daiktų pateikimo bei daiktų apžiūros protokolų matyti, kad ant apžiūrėtų R. S. bei R. Š. drabužių rastos rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. R. S. marškinių šone yra 18 cm ilgio plyšimas. (t. 1 b. l. 98-109, t. 2 b. l. 7-21).

Asmens blaivumo testo metu R. Š. 2017-01-01 15:46:31 val. nustatyta 2,72 promilės girtumas (t. 2 b. l. 35).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu R. Š. įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), parodė vietas, kur vyko išgertuvės, kur prasidėjo konfliktas ir pademonstravo kaip ir į kurias kūno vietas jis sudavė smūgius ranka bei kojomis R. S. (t. 2 b. l. 48-64).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. Š. padaryti sužalojimai: dešinės akies obuolio junginės ir kairio klubo sparno srities kraujosruvos; dešinės šlaunies, dešinio kelio sąnario ir dešinės blauzdos nubrozdinimai. Sužalojimai priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo, padaryti bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu, prieš 1-2 dienas iki jo teismo medicininio apžiūrėjimo 2017-01-03 10.00 val. (t. 2 b. l. 34).

Vertindamas byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, jog kaltinamojo R. Š. veika yra nusikalstama, kvalifikuota teisingai ir atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., sudėtį. Suduodamas smūgius rankomis bei kojomis R. S. į galvą bei kitas kūno vietas, tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas akių vokų srityje, muštinę žaizdą kairio antakio srityje, kairio nosikaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu virš galvos smegenų pusrutulių abipus, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu bei išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, smegenų koma ir dėl ko nukentėjusysis mirė, nužudė R. S.. Tarp R. Š. veiksmų – smūgių sudavimo R. S. į galvą ir jo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nors R. Š. tvirtina R. S. mirties nesiekęs ir jį nužudyti nenorėjęs, tačiau, kaip iš esmės pripažino ir pats kaltinamasis, suduodamas smūgius nukentėjusiajam į galvą R. Š. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė pavojingas pasekmes ir nors, kaip jis teigia, jų, tai yra R. S. mirties, nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti, tai yra veikė netiesiogine tyčia.

Kaltinamasis R. Š. paaiškino, kad kivirčas su R. S. prasidėjo po to, kai pastarasis sudavė smūgį ranka į veidą D. V.. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja R. V.. Tačiau kartu ji pripažino, kad jai suduotas smūgis nebuvo stiprus, pasekmių nesukėlė. Kartu ji nurodė, kad apsižodžiavimas tarp girtų R. S. ir R. Š. vyko dar prieš jai suduodant smūgį. Šios liudytojos bei kaltinamojo parodymais nustatyta, kad fizinį pobūdį konfliktas tarp R. S. ir R. Š. įgavo taip pat tik po paaštrėjusio abipusio žodinio kivirčo, o betarpiškai smurtiniai veiksmai, tai yra R. Š. suduoti smūgiai, buvo atlikti ir kitoje vietoje, tai yra koridoriuje. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad mirtį sukėlusius sužalojimus R. S. R. Š. padarė ne realizuodamas teisę į būtinąją gintį ar peržengdamas jos ribas, o jo atlikti smurtiniai veiksmai buvo jų tarpusavio konflikto išdava.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir ją sunkinančias aplinkybes.

R. Š. padarė tyčinę, baigtą, labai sunkias ir negrįžtamas pasekmes sukėlusią nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.). R. Š. nusikalto jau būdamas teistas už grasinimą nužudyti, baustas administracine tvarka, niekur nedirbantis (t. 2 b. l. 114-115,122-124,133-137,139-140). R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Įvertinęs visas nurodytas bei kitas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes aplinkybes teismas daro išvadą, kad R. Š. skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu atitinkanti BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytos šios bausmės trukmės vidurkiui. Vadovaujantis BK 64 str. bei 65 str. R. Š. skiriama laisvės atėmimo bausmė subendrintina visiško sudėjimo būdu su jam 2016-08-05 Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 str. 1 d. paskirtos ir neatliktos viešųjų darbų 6 mėnesiams bausmės dalimi – 102 viešųjų darbų valandomis (t. 3 b. l. 41), vieną laisvės atėmimo bausmės dieną prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – R. S. marškiniai bei R. Š. marškiniai, striukė, kelnės, batai ir lyginamieji pavyzdžiai, saugomi Utenos apskrities VPK (kvitai Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini)), kaltinamajam bei nukentėjusiosioms nepageidaujant juos atsiimti, sunaikintini (BPK 94 str.).

Nukentėjusioji E. S. pareiškė 1002 Eur 65 ct civilinį ieškinį turtinei bei 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1 b. l. 82-87). Ieškinys grindžiamas tuo, kad žuvusysis R. S. yra jos sūnus, dėl kurio žūties ji patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, pablogėjus sveikatai lankėsi pas gydytojus, vartoja vaistus. Taip pat patyrė turtinę žalą, kurią sudaro sūnaus laidojimo išlaidos, taip pat advokato paslaugos.

Nukentėjusioji A. Š. pareiškė 533 Eur 71 ct civilinį ieškinį turtinei bei 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1 b. l. 126-131). Nurodo, kad dėl brolio R. S. mirties patyrė dvasinius išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą, vartoja raminamuosius bei kitus gydytojo skirtus vaistus. Taip pat patyrė turtinę žalą, kadangi po brolio sužalojimo, kuris nedirbo ir nebuvo draustas, privalėjo už visą draudiminį laikotarpį sumokėti įmokas VSDF. Be to, pirko vaistus, mokėjo už jai teisinę pagalbą teikusio advokato paslaugas.

N. S. T. pareiškė 45 Eur 01 ct civilinį ieškinį turtinei bei 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1 b. l. 146-148). Teigia, kad dėl tėčio R. S. mirties patyrė dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimus, dėl to lankosi pas gydytojus ir vartoja vaistus. Pastariesiems pirkti patyrė ir turtinę žalą.

Nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius kaltinamasis R. Š. pripažino visiškai.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo asmens turtinę padėtį bei kitas, turinčias reikšmės šiai bylai išspręsti, aplinkybes, taip pat į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai, vaikai, sutuoktiniai ar kiti artimi asmenys su nusikaltimo auka iki jos mirties siejo artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. Kaip ir minėta, nagrinėjamoje byloje nukentėjusiosios E. S., A. Š. bei S. T. yra pareiškusios nurodytus civilinius ieškinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai tvirtinti, jog tarp nukentėjusiųjų bei nužudytojo R. S. buvo glaudūs, nuolatinio pobūdžio artimi santykiai. Nukentėjusiosios patyrė netekties išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą, ir tai turi būti atlyginta. Ieškiniai turtinei žalai atlyginti pagrįsti teismui pateiktais žalą patvirtinančiais dokumentais. Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje nustatytas ir civilinių ieškinių sprendimui reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nukentėjusiųjų E. S., A. Š. bei S. T. pareikšti civiliniai ieškiniai yra tenkinami iš esmės visiškai, nurodomas sumas priteisiant iš kaltinamojo R. Š., kurio nusikalstamais veiksmai žala ir buvo padaryta bei kuris yra atsakingas už jos atlyginimą. Sprendžiant dėl E. S. civilinio ieškinio tikslintinas jo dydis, kadangi, kaip matyti iš užsakymo sutarties bei PVM sąskaitos faktūros, už gedulingus pietus E. S. sumokėjo ne priskaičiuotą 175 eurų sumą, o 170 eurus (t. 1 b. l.85-86), tai yra civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti dydis mažinamas 5 eurais. Taip pat E. S. bei A. Š. civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo mažinami po 50 eurų, kadangi šios sumos pagrindžia ne nukentėjusiosioms padarytą turtinę žalą, o išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti.

Byloje pareikštas ir 4239,03 Eur Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (t. 1 b. l. 198-202). Ieškiniu prašomas priteisti išlaidas sudaro R. S. suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. R. S. gydymo išlaidos atsirado dėl neteisėtų R. Š. veiksmų ir jis privalo jas atlyginti Valstybinei ligonių kasai (CK 6.263 str.).

Už atvykimą į teismo posėdį nukentėjusiajai S. T. bei liudytojai D. V. iš teismo lėšų buvo apmokėtos kelionės išlaidos – 27,56 Eur. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.).

Nukentėjusiosios E. S., A. Š. bei S. T. prašo iš kaltinamojo priteisti jų turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiųjų pateikti kvitai patvirtina jų turėtas išlaidas (po 50 eurų kiekviena). Atsižvelgus į patirtas darbo ir laiko sąnaudas, suteiktų paslaugų ikiteisminiame tyrime bei teisminio nagrinėjimo metu apimtį konstatuotina, kad nukentėjusiųjų prašomos priteisti proceso išlaidų sumos yra proporcingos proceso trukmei bei bylos sudėtingumui ir pripažįstamos proceso išlaidos bei priteisiamos nukentėjusiosioms iš kaltinamojo R. Š. (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Kaltinamąjį R. Š. teisminio nagrinėjimo metu gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas ir teismo paskirtas gynėjas. Duomenų apie teisinės pagalbos išlaidas R. Š. gynybai teismui nėra pateikta ir klausimas dėl šių išlaidų priteisimo nesvarstomas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir jam paskirti bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis BK 64 str. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu, taikant BK 65 str. 1 d. 2 punkto b) papunktį, subendrinti su Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju įsakymu R. Š. paskirtos ir neatliktos viešųjų darbų bausmės dalimi, 102 viešųjų darbų valandas prilyginant 17 laisvės atėmimo dienų, ir R. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų ir 17 dienų.

Į bausmės laiką įskaityti R. Š. sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 24 d., o bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. spalio 25 d. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: R. S. marškinius bei R. Š. marškinius, striukę, kelnes, batus ir lyginamuosius pavyzdžius, saugomus Utenos apskrities VPK (kvitai Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini)), sunaikinti.

Iš R. Š. priteisti E. S. 947 Eur 65 ct turtinei žalai bei 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 50 eurų proceso išlaidų – advokato paslaugoms apmokėti.

Iš R. Š. priteisti A. Š. 483 Eur 71 ct turtinei žalai bei 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 50 eurų proceso išlaidų – advokato paslaugoms apmokėti.

Iš R. Š. priteisti S. T. 45 Eur 01 ct turtinei žalai bei 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 50 eurų proceso išlaidų – advokato paslaugoms apmokėti.

Iš R. Š. priteisti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 4239 Eur 03 ct už R. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Iš R. Š. išieškoti 27 Eur 56 ct proceso išlaidų valstybės naudai.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. Š. palikti kardomąją priemonę suėmimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.