- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-29
- Bylos Nr.
- eA-735-602/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00437-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Pareiškėjas
- UAB „Limoja“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Limoja“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Limoja“ (toliau – ir UAB „Limoja“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą, įformintą įrašais Teritorijų planavimo ir statybų vartų portale, kuriuo atmestas pareiškėjo 2021 m. gruodžio 22 d. prašymas informuoti visuomenę apie parengtus projektinius pasiūlymus, registracijos Nr. ISP-100-211222-06243 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gruodžio 22 d. prašymą informuoti visuomenę apie parengtus projektinius pasiūlymus, registracijos Nr. ISP-100-211222-06243 (toliau – ir Prašymas); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. A30-815/19 (toliau – ir 2019 m. Įsakymas) buvo pakeistas pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), nustatytas gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdas ir mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos naudojimo pobūdis į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdą. Pareiškėjui siekiant projektuoti ir statyti Sklype daugiabutį gyvenamąjį namą 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo parengta projektinių pasiūlymų rengimo užduotis Reg. Nr. PPU 354/19 (toliau – ir Užduotis), kurią įvertinęs atsakovas nustatė daugiabučio gyvenamojo namo ir Sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 (toliau – ir 2007 m. Bendrasis planas). Atsakovas 2019 m. spalio 7 d. priėmė sprendimą pritarti pateiktai Užduočiai (toliau – ir Pritarimas užduočiai). Pareiškėjas, vadovaudamasis 2007 m. Bendrojo plano sprendiniais ir Užduotimi, parengė projektinius pasiūlymus Nr. P20/08-PP (toliau – ir Projektiniai pasiūlymai Nr. 1), juos paviešino, atliko visuomenės susipažinimo su jais procedūras ir 2021 m. kovo 18 d. pateikė atsakovui prašymą pritarti Projektiniams pasiūlymams Nr. 1. Atsakovo Vyriausiojo miesto architekto skyriaus 2021 m. kovo 30 d. raštu Nr. A51-27784/21(3.3.2.26E-VMA) (toliau – ir Raštas dėl Projektinių pasiūlymų Nr. 1) buvo atsisakyta pritarti Projektiniams pasiūlymams Nr. 1, todėl pareiškėjas parengė naujus projektinius pasiūlymus Nr. 156 (toliau – ir Projektiniai pasiūlymai Nr. 2). Juose pareiškėjas, vadovaudamasis 2007 m. Bendrojo plano sprendiniais, Užduotimi ir atsakovo Rašte nurodytomis pastabomis, numatė ženkliai sumažintus esminius Sklypo ir jame projektuojamo daugiabučio gyvenamojo namo bendruosius rodiklius, taip pat tūrio skaidymo priemones. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 22 d. per Teritorijų planavimo ir statybų vartų portalą (TPS „Vartai“) pateikė atsakovui prašymą informuoti visuomenę apie parengtus Projektinius pasiūlymus Nr. 2, kuris ginčijamu atsakovo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu buvo atmestas. Sprendimas buvo grindžiamas šiais motyvais: 1) kadangi nėra patvirtintų statinio projektinių pasiūlymų, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 1-972, kuriuo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano pakeitimas (TPDR reg. Nr. T00086338) (toliau – ir Tarybos sprendimas dėl bendrojo plano pakeitimo), 2.4 papunkčiu, statinio projektas turi būti baigiamas rengti pagal nuo 2021 m. Bendrojo plano įsigaliojimo datos taikomais reglamentais; 2) vadovaujantis 2021 m. Bendruoju planu, Sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo funkcinę zoną GOJ-3-6, kur pagal šiai funkcinei zonai nustatytus užstatymo reglamentus daugiabučių gyvenamųjų namų statyba negalima; 3) atsižvelgiant į tai, kad Sklypas pagal 2021 m. Bendrąjį planą patenka į šlaitų žymėjimą ir šlaito prieigas, naujų pastatų statyba šiose teritorijose negalima; 4) pareiškėjas neįvykdė Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 (toliau – ir STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“), 60 punkto reikalavimo, kad su prašymu turi būti pateikiami besiribojančių žemės sklypų savininkų ar teritorijos valdytojų rašytiniai sutikimai dėl neišlaikomų norminių atstumų iki Sklypo ribų.
3. Pareiškėjas teigė, kad atsakovo Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Sprendimu užkertamas kelias pareiškėjui naudoti Sklypą pagal nustatytą paskirtį ir būdą – vykdyti daugiabučių gyvenamųjų namų statybą, taip paneigiant pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2019 m. Įsakymu esant nustatytam Sklypo naudojimo būdui (daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdas) pareiškėjui priklausantis Sklypas yra skirtas ir turi būti naudojamas daugiabučio gyvenamosios paskirties pastato statybai. Atsakovas, remdamasis STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo nuostatomis ir 2007 m. Bendruoju planu, Užduotyje nustatė planuojamo statyti daugiabučio gyvenamojo namo ir Sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus bei 2019 m. spalio 7 d. pritarė pateiktai Užduočiai, taigi nustatė konkrečius reikalavimus ir apribojimus planuojamo pastato statybai Sklype. Pareiškėjo teigimu, 2019 m. Įsakymas ir Užduotis nebuvo panaikinti ir yra galiojantys, todėl šie atsakovo priimti aktai sukūrė pareiškėjui teisėtus lūkesčius jais vadovaujantis vykdyti Skype planuojamo daugiabučio gyvenamosios paskirties pastato statybą. Pareiškėjo nuomone, atsakovas skundžiamu Sprendimu nepagrįstai pareikalavo vadovautis 2021 m. Bendrojo plano sprendiniais, kurie iš esmės draudžia statybą Sklypo teritorijoje, paneigiant atsakovo anksčiau priimtus administracinius sprendimus (2019 m. Įsakymą ir Pritarimą užduočiai). Pareiškėjo įsitikinimu, statinio projektui, kuris bus rengiamas Projektinių pasiūlymų Nr. 2 pagrindu, galioja Užduotis, nes atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 24 straipsnio 3 dalies, STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.2 papunkčio ir 13 priedo 4 punkto nuostatas vienas iš privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, kuriais būtina vadovautis rengiant statinio projektą, yra projektiniai pasiūlymai.
4. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas netinkamai aiškino Tarybos sprendimo dėl bendrojo plano pakeitimo 2.4 papunktį ir nepagrįstai vertino, jog Sklype nėra patvirtintų projektinių pasiūlymų. Pasak pareiškėjo, teisės aktai nenumato statinių projektinių pasiūlymų suderinimo su savivaldybės administracija, o Tarybos sprendimas dėl bendrojo plano pakeitimo ir 2021 m. Bendrojo plano aiškinamasis raštas konkrečiai neaptaria statinio projekto rengimo tvarkos tuo atveju, kai Administracija iki 2021 m. Bendrojo plano įsigaliojimo yra pritarusi projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai ir joje nustačiusi statinių bei žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus, taigi projektinių pasiūlymų ir statinio projekto rengimui turi būti taikoma galiojanti projektinių pasiūlymų rengimo Užduotis. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Tarybos sprendimo dėl bendrojo plano pakeitimo 2.4 papunktis turi būti aiškinamas pareiškėjo naudai, atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, kad kilus neaiškumams teisė turi būti aiškinama privataus asmens naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti silpnesnės šalies apsaugą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad sistemiškai aiškinant teisės aktų nuostatas, spręstina, jog projektiniai pasiūlymai turėtų atitikti tuos teisės aktus, kurie galiojo prašymo pritarti projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai pateikimo dieną. Taip pat projektiniai pasiūlymai turėtų atitikti tuos teritorijų planavimo dokumentus, kurie galiojo prašymo pritarti projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai pateikimo dieną, išskyrus, kai naujuose galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose nurodyta kitaip.
7. Atsakovas paaiškino, kad Sklype nėra patvirtintų projektinių pasiūlymų, todėl Sprendimu pagrįstai taikyti 2021 m. Bendrojo plano reglamentai ir reikalavimai. Pareiškėjo viešinimui pateikti Projektiniai pasiūlymai Nr. 2 neatitinka 2021 m. Bendrojo plano sprendinių, todėl planuojamo statinio statyba iš esmės negalima, o visuomenės informavimo procedūra netikslinga.
8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Sprendimu buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai, sukurti atsakovo priimtais aktais, kad atsakovas paneigė savo paties anksčiau priimtus administracinius sprendimus (2019 m. Įsakymą ir Pritarimą užduočiai). Atsakovas pažymėjo, kad projektinių pasiūlymų rengimo užduotis yra vienas iš dokumentų, kurių pagrindu rengiami projektiniai pasiūlymai, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas, TPĮ) 2 dalies 1 punktu ir STR „Statinio projektavimas“ 13 priedo 3.5 punktu, projektinių pasiūlymų rengimo užduotis, nesant patvirtintų projektinių pasiūlymų ir užbaigtos visuomenės informavimo procedūros, pati savaime nenustato sklypo naudojimo reglamento parametrų. Pasak atsakovo, net ir patvirtinti projektiniai pasiūlymai nesudarytų tiesioginių prielaidų statybai Sklype, kol nebūtų parengtas ir atsakingų institucijų patvirtintas statinio projektas bei išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2021 m. Bendrojo plano sprendiniai buvo ilgą laiką viešinami ir derinami su visuomene, todėl Sklypo savininkas turėjo pakankamai laiko susipažinti su rengiamo bendrojo plano sprendiniais ir atlikti bei užbaigti projektinių pasiūlymų viešinimo procedūrą.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 2 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB „Limoja“ skundą ir panaikino Administracijos 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą, įformintą įrašais Teritorijų planavimo ir statybų vartų portale (registracijos Nr. ISP-100-211222-06243), bei įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gruodžio 22 d. prašymą informuoti visuomenę apie parengtus projektinius pasiūlymus.
10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje kilęs ginčas yra iš esmės susijęs su tuo, ar byloje susiklosčiusiai faktinei situacijai taikytinos naujai patvirtinto (pakeisto) savivaldybės lygmens bendrojo plano nuostatos ir reglamentai.
11. Vertindamas 2021 m. Bendrojo plano nuostatas teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 1-972, kuriuo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas, 2.2 punkte numatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas nepanaikina galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, kitų teisės aktų nustatytų teritorijų naudojimo reikalavimų, taip pat galiojančiuose vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reglamentų. Šio sprendimo 2.4 punkte nustatyta, kad kai iki Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo įsigaliojimo nerengiant teritorijų planavimo dokumento (detaliojo plano) parengti statinių projektiniai pasiūlymai buvo suderinti su atsakingu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padaliniu (nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose bei jų apsaugos zonose – ir su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos), statinių projektai gali būti baigiami rengti vadovaujantis iki Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo įsigaliojimo galiojusiais reglamentais.
12. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas, vadovaudamasis 2007 m. Bendruoju planu, 2019 m. balandžio 18 d. priėmė Įsakymą, kuriuo Sklypo naudojimo būdą pakeitė į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdą ir tuo remdamasis pritarė pareiškėjo parengtai projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai. Atsakovas, įvertinęs jam pateiktą Užduotį, vadovaudamasis STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo nuostatomis ir 2007 m. Bendruoju planu, Užduotyje nustatė planuojamo statyti daugiabučio gyvenamojo namo ir Sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus ir 2019 m. spalio 7 d. pritarė pateiktai Užduočiai.
13. Teismas sutiko su pareiškėju, kad atsakovas, aiškindamas Tarybos sprendimo dėl bendrojo plano pakeitimo įgyvendinančias nuostatas taip, kad aptariamai faktinei situacijai taikytinos pakeisto bendrojo plano nuostatos ir reglamentai, netinkamai aiškino Tarybos sprendimą dėl bendrojo plano pakeitimo įgyvendinančias nuostatas, nesilaikė savo anksčiau priimtų administracinių sprendimų ir paneigė teritorijų planavimo principą, jog bendrojo plano nuostatos yra detalizuojamos tikslesniuose vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose (detaliuosiuose planuose arba jiems prilygintuose planuose ir reglamentuose, administraciniuose sprendimuose). Teismas pažymėjo, kad Tarybos sprendime dėl bendrojo plano pakeitimo nenumatyta, jog anksčiau dėl žemės sklypo priimti administraciniai sprendimai dėl žemės sklypo naudojimo būdo ir kitų statybos parametrų nebegalioja. Teismas akcentavo, kad gero viešojo administravimo principas reikalauja nuoseklumo savo priimtuose administraciniuose sprendimuose ir naujai priimtų aktų netaikymo iki jų priėmimo susiklosčiusiems teisiniams santykiams ar pradėtoms administracinėms procedūroms.
14. Teismas darė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai nesirėmė Tarybos sprendimo dėl bendrojo plano pakeitimo 2.2 papunkčio nuostatomis, bendrojo plano aiškinamojo rašto nuostatomis ir netinkamai aiškino 2.4 papunktį, visa apimtimi taikydamas pareiškėjo pradėtoms procedūroms naujai įsigaliojusio bendrojo plano nuostatas ir reglamentus bei skundžiamame Sprendime nemotyvuodamas Administracijos priimtų individualių administracinių sprendimų, detalizuojančių bendrojo plano sprendinius, taikymo ir galiojimo aptariamu individualiu atveju (2019 m. balandžio 18 d. įsakymas ir 2019 m. užduotis). Atsižvelgdamas į tai, teismas panaikino skundžiamą Sprendimą ir pareiškėjo 2021 m. gruodžio 22 d. prašymą perdavė Administracijai nagrinėti iš naujo, įvertinant visas aptariamai situacijai reikšmingas faktines aplinkybes, administracijos priimtus sprendimus, tikslinančius Sklypo teritorijos naudojimo reglamentus.
III.
15. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
16. Atsakovas nurodo, kad teismas priėmė sprendimą, neįvertinęs teisės aktuose nustatytų žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamentų pagal TPĮ 20 straipsnyje nustatytą procesą ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (TPDR reg. Nr. T00086338) nuostatų.
17. Atsakovas teigia, kad teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog atsakovas nesirėmė Tarybos sprendimo dėl bendrojo plano pakeitimo 2.2 papunkčio nuostatomis, bendrojo plano aiškinamojo rašto nuostatomis ir netinkamai aiškino 2.4 papunktį. Atsakovas pažymi, kad nors Tarybos sprendimo dėl bendrojo plano pakeitimo 2.2 papunktyje nurodoma, kad „Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas nepanaikina galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, kitų teisės aktų nustatytų teritorijų naudojimo reikalavimų, taip pat galiojančiuose vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reglamentų“, tačiau svarbu įvertinti projektinių pasiūlymų rengimo užduoties statusą, t. y. ar projektinių pasiūlymų rengimo užduotis gali būti laikoma teritorijų planavimo dokumentu, įskaitant ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą, teisės aktu, ar visgi užduotis turėtų būti suprantama, kaip tam tikras procedūrinis sprendimas.
18. Atsakovas tvirtina, kad būtent bendrasis planas ir turėtų būti suprantamas kaip kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas, tuo tarpu projektiniai pasiūlymai, išreiškiantys veiklos plėtojimo ar tam tikros veiklos apribojimų konkrečioje teritorijoje pasiūlymus, jų pagrindimą, detalizuojantys ar pagrindžiantys teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, nėra teritorijų planavimo dokumentai, t. y. įstatymų leidėjas aiškiai išskyrė, jog projektiniai pasiūlymai (net ne jų sudėtinis procedūrinis dokumentas – projektinių pasiūlymų rengimo užduotis) nėra laikytini teritorijų planavimo dokumentais (TPĮ 5 str.). Atsakovo teigimu, Tarybos sprendimo dėl bendrojo plano pakeitimo 2.2 papunktyje įtvirtinta nuostatos dalis, jog Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas nepanaikina kitų teisės aktų nustatytų teritorijų naudojimo reikalavimų, turėtų būti suprantama ir aiškinama sistemiškai, įvertinus teisės aktų hierarchijos principus. Tiek TPĮ, tiek ir Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – ir Žemės įstatymas) yra įtvirtinta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nėra priskiriami prie teritorijų planavimo dokumentų, t. y. pastarieji yra žemėtvarkos planavimo dokumentai, kurie, be kita ko, negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams ir kuriuose nėra nustatomi teritorijos naudojimo reglamentai. Dėl to žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektai nėra vertinami aukščiau bendrojo plano sprendinių. Pasak atsakovo, projektinių pasiūlymų rengimo užduotis, kaip procedūrinis dokumentas, negali būti suprantama kaip teisės aktas pagal Tarybos sprendimo dėl bendrojo plano pakeitimo 2.2 papunktį. Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis atitinka administracinio sprendimo sąvoką, įtvirtintą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje.
Atsiliepimas
19. Atsakovas nurodo, kad 2021 m. Bendrojo plano aiškinamojo rašto 31 punkte nurodyta: „Jei į BP pažymėtą funkcinę zoną, kurioje negalima pastatų statyba, patenka žemės sklypas, kuriam iki BP įsigaliojimo nustatytas žemės naudojimo būdas, pagal kurio turinį galima statyba, statybos reglamentai sklype nustatomi parengiant BP korektūrą“, kas iš esmės patvirtina, jog siekiant sklypui nustatyti teritorijos naudojimo/statybos reglamentus turi būti vadovaujamasi galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais. Tokiu atveju, kai pagal žemės sklypo naudojimo būdą bendrasis planas nenumato plėtros galimybių, atitinkamai arba turi būti rengiama bendrojo plano korektūra arba vykdoma veikla, atitinkanti bendrojo plano sprendinius. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija yra išreiškusi nuomonę, jog projektiniai pasiūlymai turėtų atitikti tuos teritorijų planavimo dokumentus, kurie galiojo prašymo pritarti projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai, kuris buvo priimtas, pateikimo dieną, išskyrus tuos atvejus, kai naujuose galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose nurodyta kitaip.
20. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad Administracija Sprendime nemotyvavo atsakovo priimtų individualių administracinių sprendimų, detalizuojančių bendrojo plano sprendinius, taikymo ir galiojimo aptariamu individualiu atveju. Atsakovas pažymi, kad specialieji reikalavimai gali būti išduodami tik tuo atveju, kai statyba pagal savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius yra galima. Spendimas išduoti/pritarti projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai negali būti vertinamas kaip savarankiškas administracinis sprendimas nustatyti žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus, kol nėra atliktos visos aukštesnės galios teisės aktuose (Statybos įstatyme ir Teritorijų planavimo įstatyme) numatytos procedūros (visuomenės informavimas ir specialiųjų reikalavimų nustatymas) ir kol nėra priimti šiuose teisės aktuose numatyti administraciniai sprendimai (pritarimas projektiniams pasiūlymams, specialiųjų reikalavimų nustatymas), reikalingi žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrų nustatymui.
21. Atsakovas pažymi, kad teismo sprendime išdėstyti argumentai, jog žemės sklypo naudojimo reglamento parametrai gali būti galutinai nustatomi vienu savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo administraciniu sprendimu – patvirtinant projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, yra neproporcingi kompleksiškai ir sistemiškai vertinant teritorijų planavimo procesą, nes nėra atsižvelgiama į teisės aktuose nurodytas kitas privalomas procedūras žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamentų parametrų nustatymui (visuomenės informavimas, projektinių pasiūlymų tvirtinimas, specialiųjų reikalavimų nustatymas, statybą leidžiančio dokumento išdavimas), kurios skirtos užtikrinti lygiavertį teritorijų planavimui procesą ir visuomenės įtraukimą į reglamentų nustatymą.
22. Atsakovas akcentuoja, kad 2021 m. Bendrojo plano sprendiniai nedraudžia statybos nagrinėjamame Sklype – nėra galima tik projektiniais pasiūlymais planuojama daugiabučių gyvenamųjų namų nauja statyba, tačiau galimos kitos statinių paskirtys ir statybos rūšys, o jeigu galimos statinių paskirtys ir statybos rūšys pareiškėjo netenkina – Bendrajame plane numatytos procedūros, kuriomis galima nustatyti reglamentus ir Bendrajame plane nenustatytiems naudojimo būdams (pavyzdžiui, Bendrojo plano korektūra).
Atsiliepimas
23. Pareiškėjas UAB „Limoja“ atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
24. Pareiškėjas mano, kad teismo sprendime tinkamai kvalifikuoti atsakovo veiksmai ir tinkamai aiškintos bei taikytos teisės normos.
25. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai siekia pritaikyti 2021 m. Bendrojo plano sprendinius atbuline data, t. y. teisiniam santykiui, kuris susiklostė iki šio bendrojo plano patvirtinimo. Pareiškėjas pažymi, kad 2019 m. Įsakymas, kuriuo nustatytas Sklypo naudojimo būdas, nebuvo panaikintas ir yra galiojantis, jo nesiekė panaikinti ir pats atsakovas, todėl šiuo įsakymu nustatyti Sklypo naudojimo apribojimai yra taikytini visa apimtimi ir jie yra taikomi nepriklausomai nuo to, kad 2021 m. birželio 2 d. įsigaliojo 2021 m. Bendrasis planas.
26. Pareiškėjas pažymi, kad projektiniai pasiūlymai yra privalomas projekto rengimo dokumentas (Statybos įstatymo 24 str. 3 d. ), todėl spręstina, kad Administracijos vyriausiajam architektui patvirtinus Užduotį buvo pradėtas statinio projektavimas. Vadovaujantis Tarybos sprendimo dėl bendrojo plano pakeitimo 2.2 papunkčio ir 2021 m. Bendrojo plano aiškinamojo rašto I skyriaus pirmojo skirsnio 1 punkto nuostatomis, tokiais atvejais projektinių pasiūlymų ir statinio projekto rengimui turi būti taikoma galiojanti projektinių pasiūlymų rengimo Užduotis.
27. Pareiškėjas pastebi, kad atsakovas apeliaciniame skunde siekia paneigti savo paties priimtų administracinių aktų svarbą ir nuostatas. Pareiškėjas pažymi, kad vertinant tai, jog bendrieji planai įgyvendinami rengiant žemesnio lygmens kompleksinius teritorijų planavimo dokumentus (TPĮ 16 str. 1 d. 1 p.), o šie įgyvendinami išduodant statybą leidžiančius dokumentus (TPĮ 19 str. 2 d. 2 p.), darytina išvadą, jog susiklosčiusi faktinė situacija (kuomet 2007 m. Bendrasis planas detalizuotas 2019 m. Įsakymu, o šis įgyvendinamas projektuojant statinius pagal Užduotį) leidžia teigti, kad Projektinių pasiūlymų Nr. 2 parengimui turėjo įtakos nuoseklus procesas, kuris leido pareiškėjui susiformuoti teisėtus lūkesčius suprojektuoti tokių parametrų pastatą, kuris buvo numatytas Užduotyje.
Šalies argumentai
28. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei teigė atsakovas, Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos nesuteikia teisės privatiems (fiziniams ar juridiniams) asmenims inicijuoti bendrojo plano keitimo (koregavimo), todėl pareiškėjas neturi galimybės inicijuoti bendrojo plano keitimo atitinkamoje teritorijoje (Sklype).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimo, įforminto įrašais Teritorijų planavimo ir statybų vartų portale, kuriuo atmestas pareiškėjo 2021 m. gruodžio 22 d. prašymas informuoti visuomenę apie parengtus projektinius pasiūlymus, registracijos Nr. ISP-100-211222-06243, teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gruodžio 22 d. prašymą informuoti visuomenę apie parengtus projektinius pasiūlymus, registracijos Nr. ISP-100-211222-06243.
30. Pareiškėjas UAB „Limoja“ nuo 2021 m. kovo 1 d. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Pareiškėjas Sklypą su jame esančiais statiniais įsigijo 2021 m. vasario 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Sklypo naudojimo būdas nurodytas kaip daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.
31. Administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriuje išnagrinėtas R. V. 2021 m. kovo 18 d. prašymas pritarti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projektiniams pasiūlymams. Pareiškėjas (R. V.) informuotas, kad pritarti projektiniams pasiūlymams negalima.
32. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 22 d. per Teritorijų planavimo ir statybų vartų portalą (TPS „Vartai“) pateikė atsakovui prašymą informuoti visuomenę apie parengtus Projektinius pasiūlymus (Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas).
33. 2021 m. gruodžio 28 d. Sprendimu pareiškėjo 2021 m. gruodžio 22 d. prašymas atmestas. Sprendime, be kita ko, nurodyta: 1. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 1-972 2.4. punktu, kai iki Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo įsigaliojimo nerengiant teritorijų planavimo dokumento (detaliojo plano) parengti statinių projektiniai pasiūlymai buvo suderinti su atsakingu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padaliniu (nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose bei jų apsaugos zonose – ir su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos), statinių projektai gali būti baigiami rengti vadovaujantis iki Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo įsigaliojimo galiojusiais reglamentais. Atsižvelgiant į tai, kad yra įsigaliojęs 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas ir sklype (duomenys neskelbtini) nėra patvirtintų projektinių pasiūlymų, rengiant projektinius pasiūlymus turi būti nepažeidžiami Bendrojo plano reglamentai ir reikalavimai. Vadovaujantis 2021 m. Bendruoju planu, Sklypas patenka į Mažo užstatymo intensyvumo funkcinę zoną GOJ-3-6, kur pagal šiai funkcinei zonai nustatytus užstatymo reglamentus, daugiabučių gyvenamųjų namų statyba negalima. 2. Atsižvelgiant į tai, kad Sklypas pagal 2021 m. Bendrąjį planą patenka į šlaitų žymėjimą ir šlaito prieigas, naujų pastatų statyba šiose teritorijose negalima. 3. Vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punktu su prašymu turi būti pateikiami besiribojančių žemės sklypų savininkų ar teritorijos valdytojų rašytiniai sutikimai dėl neišlaikomų norminių atstumų iki Sklypo ribų.
V.
34. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas. Šio sprendimo 2.4 punkte nustatyta, kad, kai iki Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo įsigaliojimo nerengiant teritorijų planavimo dokumento (detaliojo plano) parengti statinių projektiniai pasiūlymai buvo suderinti su atsakingu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padaliniu (nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose bei jų apsaugos zonose – ir su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos), statinių projektai gali būti baigiami rengti vadovaujantis iki Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo įsigaliojimo galiojusiais reglamentais.
35. Administracija priėmė skundžiamą Sprendimą išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą pritarti projektiniams pasiūlymams, kaip tai yra reglamentuota STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, VIII skyriuje (Visuomenės informavimas apie numatomą statinių (jų dalių) projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių (jų dalių) projektinius pasiūlymus).
36. Remiantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 67 punktu (2021 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. D1-637 redakcija) Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, per 5 darbo dienas po 66 punkte nurodyto prašymo ir kitų dokumentų gavimo dienos: įvertinęs, kaip atsižvelgta į gautus pasiūlymus ir motyvus, dėl kurių į pasiūlymus neatsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies, pritaria arba motyvuotai nepritaria projektiniams pasiūlymams, apie tai paskelbia IS „Infostatyba“, paskelbia (pateikia nuorodą) savivaldybės interneto svetainės pirmajame puslapyje ir informuoja statytoją; projektinius pasiūlymus, kuriems pritarta, paskelbia IS „Infostatyba“ ir paskelbia (pateikia nuorodą) savivaldybės interneto svetainės pirmajame puslapyje. Jei 66 punkte nurodytas prašymas pateiktas per IS „Infostatyba“, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, apie pritarimą (nepritarimą) projektiniams pasiūlymams ir projektinius pasiūlymus, kuriems pritarta, paskelbia šioje informacinėje sistemoje, paskelbia (pateikia nuorodą) savivaldybės interneto svetainės pirmajame puslapyje ir informuoja statytoją.
37. Nagrinėjamoje byloje parengti statinių projektiniai pasiūlymai nebuvo suderinti su atsakingu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padaliniu (nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose bei jų apsaugos zonose – ir su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos), todėl nebuvo pagrindo taikyti Tarybos sprendimo dėl bendrojo plano pakeitimo 2.4 punkto nuostatos, kad statinių projektai gali būti baigiami rengti vadovaujantis iki Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo įsigaliojimo galiojusiais reglamentais, t. y. taikyti 2007 m. Bendrąjį planą, nors pareiškėjo prašymas pritarti projektiniams pasiūlymams ir buvo pateiktas 2007 m. Bendrojo plano galiojimo metu.
38. Tarybos sprendimo dėl bendrojo plano pakeitimo 2.4 punktas aiškiai apibrėžia statytojo teises ir nustato atvejį, kada gali būti taikomas 2007 m. Bendrasis planas, kai statytojas, nors ir atlikęs tam tikrus teisinę reikšmę turinčius veiksmus statybos procese, tačiau nėra gavęs statybą leidžiančių dokumentų. Tarybos sprendimo dėl bendrojo plano pakeitimo 2.4 punktas nustato vienintelę galimybę taikyti 2007 m. Bendrąjį planą, kai iki Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo įsigaliojimo, nerengiant teritorijų planavimo dokumento (detaliojo plano), parengti statinių projektiniai pasiūlymai buvo suderinti su atsakingu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padaliniu.
39. Pareiškėjo atvejui minėta išimtis dėl 2007 m. Bendrojo plano taikymo besitęsiančiam investiciniam procesui netaikytina, nes STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, VIII skyriuje (Visuomenės informavimas apie numatomą statinių (jų dalių) projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių (jų dalių) projektinius pasiūlymus) nustatyta procedūra, kuri buvo pradėta pagal pareiškėjo prašymą, nebuvo užbaigta pritariant projektiniams pasiūlymams, taigi pareiškėjo pateikti projektiniai pasiūlymai nebuvo suderinti su atsakingu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padaliniu.
40. Dėl nurodytų motyvų, Administracijos Sprendimas yra teisėtas.
VI.
41. Nepagrįsti yra pareiškėjo procesinių dokumentų motyvai, kad yra pažeisti jo teisėti lūkesčiai vykdyti statybą Sklype.
42. Aplinkybė, kad pareiškėjas įgijo žemės sklypą, kuriame nustatytas daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdas, nesudarė pagrindo tvirtinti, kad ateityje pareiškėjas galės įgyvendinti statytojo teises, statytojo teisių įgyvendinimas siejamas su būtinų dokumentų (leidimų ir kitų administracinių sprendimų gavimu). Minėta aplinkybė taip pat nesudarė pagrindo tvirtinti, kad ateityje nepasikeis galiojantys teritorijų planavimo dokumentai. Pažymėtina ir tai, kad pastarasis aspektas neapima nagrinėjamos bylos dalyko.
43. Pareiškėjo procesiniuose dokumentuose akcentuoti administraciniai sprendimai dėl žemės naudojimo būdo keitimo, pritarimo pateiktai projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai, buvo priimti 2019 metais. Taigi šie administraciniai sprendimai nebuvo priimti pareiškėjo atžvilgiu, nes pareiškėjas Sklypą įgijo 2021 m. vasario 26 d. Todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjas 2019 metais Administracijos priimtų administracinių sprendimų pagrindu įgijo teises, ir nėra pagrindo tvirtinti, kad Administracija, 2021 metais priimdama skundžiamą Sprendimą, galėjo paneigti pareiškėjo įgytas teises ir taip pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos principą.
44. Bylos dokumentuose nėra duomenų, kieno atžvilgiu buvo priimtas administracinis sprendimas dėl žemės naudojimo būdo keitimo, jame nėra nurodytas savininkas. Dokumentuose, kuriais buvo kreipiamasi į Administraciją dėl pritarimo pateiktai projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai, Sklypo savininkas buvo nurodytas fizinis asmuo. Administracija, nagrinėjusi pareiškėjo 2021 m. kovo 18 d. prašymą (kuriame pareiškėju taip pat buvo nurodytas fizinis asmuo), nurodė tikslinti informaciją apie statytoją. Remiantis šiais faktiniais duomenimis nėra pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjas galėjo pagrįstai tikėtis, jog įgyvendins savo planus pastatyti Sklype daugiabutį pastatą.
45. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, neteisingai sprendė dėl byloje taikytos materialiosios teisės, todėl sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – skundą atmesti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Limoja“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas neskundžiamas.