- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-22
- Bylos Nr.
- eI-2099-789/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00728-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- UAB ,,Statybų archeologija“
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos
dalyvaujant pareiškėjos UAB ,,Statybų archeologija“ atstovams J. Š. ir M. L., atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui R. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Statybų archeologija“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Statybų archeologija“ 2018-02-28 teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018-01-31 nutarimą juridiniam asmeniui ar jų padaliniui Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo byloje Nr. RG-4 (toliau – ir Nutarimas) (b. l. 1–5).
Pareiškėja skunde nurodo, kad 2018-01-15 Departamento vyriausiasis valstybinis inspektorius L. K. surašė pareiškėjai protokolą Nr. ATKL-1 (toliau – ir Protokolas) už Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą. Departamento skyriaus vedėja D. Š. 2018-01-31 priėmė Nutarimą, kuriuo skyrė pareiškėjai administracinę nuobaudą – 2 896 Eur baudą už Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą.
Pareiškėja skunde teigia, kad iš Departamento 2017-12-14 gavo šaukimą administracinio nusižengimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 314 straipsnio 3 dalį, kuri buvo pradėta pareiškėjos atžvilgiu. Administracinio nusižengimo tyrime buvo pateiktas klausimas: ,,ar atliekant žvalgomuosius archeologinius tyrimus Šventosios senovės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 1813) teritorijoje, Palangos m. sav., Palangos m., Monciškės g. 19, buvo keičiama aprobuotame archeologinių tyrimų projekte numatyta šurfų vieta. Jei Šventosios senovės gyvenvietės teritorijos, (duomenys neskelbiami) žvalgomųjų archeologinių tyrimų projekte numatyta šurfo vieta buvo keičiama, ar buvo kreiptasi į Departamentą dėl minėto žvalgomųjų archeologinių tyrimų projekto pakeitimo ar papildymo“.
Pareiškėja paaiškina, kad žvalgomieji archeologiniai tyrimai buvo atliekami laikantis archeologinių tyrimų metodikos ir nepažeidžiant Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 ,,Archeologinio paveldo tvarkyba“ (toliau – ir PTR) 20.1–20.6 punktuose nustatytų specialiųjų žvalgomųjų archeologinių tyrimų metodikos reikalavimų Nurodo, kad vieno šurfo vieta buvo pakoreguota pagal PTR 19.4.4 punkto nuostatas, kadangi numatytoje jo vietoje augo medis. Nurodo, kad pareiškėja turėjo leidimą atlikti archeologinius tyrimus. Tyrėjas, vadovaudamasis PTR 19.3 punktu, atsižvelgdamas į objektyvias aplinkybes, tyrimo apimtis ir tikslus, t. y. į tai, kad negalėjo atlikti darbo tiksliai toje vietoje, kuri buvo numatyta projekte, pasirinko vietą, kuri labiausiai atitiko projekte nustatytus reikalavimus.
Pareiškėja teigia, kad galimai padaryto pažeidimo nustatymo diena laikytina 2017-04-25. Vadovaudamasis Įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalimi, Departamentas turėjo ne vėliau kaip iki 2017-05-26 priimti sprendimą ir už nustatytą pažeidimą paskirti baudą arba nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Pažymi, kad Protokolas buvo surašytas 2018-01-15, t. y. praėjus daugiau nei aštuoniems su puse mėnesio nuo galimo pažeidimo padarymo dienos. Nutarimas yra neteisėtas, kadangi priimtas suėjus nuobaudos skyrimo senaties terminui. Nurodo, kad Departamento tarnautojai bei jų įgalioti asmenys nenustatė žalos padarymo fakto. Atsižvelgiant į Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdžio protokolo 2017-09-20 išvadą, nustatyta, kad archeologo A. M. padarytas pažeidimas yra nešiurkštus, susijęs išimtinai su archeologinių tyrimų leidimų tvarkos pažeidimu, taip pat tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, leidžiančių padaryti išvadą apie tiriamos vietovės kultūrinio sluoksnio suardymą ar vertingųjų savybių sunaikinimą, todėl vienbalsiai buvo priimtas sprendimas netenkinti Departamento reikalavimo sustabdyti archeologo A. M. atestato galiojimą.
Departamento paskirta 2 896 Eur bauda pareiškėjai yra per didelė, neadekvati ir neatitinka galimai padaryto pažeidimo masto. Galimai padarytas teisės pažeidimas nėra šiurkštus, neturi piktybiškumo ar sistemiškumo požymių. Be to, nėra duomenų, kad pareiškėja savo veiksmais būtų padariusi žalą. Pažymi, kad Nutarimas yra aprašomojo pobūdžio, deklaratyvus ir nemotyvuotas, nenurodomi pagrindiniai faktai, objektyvioji inkriminuojamo pažeidimo pusė, vadovaujamasi neobjektyviai atliktų tyrimų duomenimis, nepateikiami argumentai, kokiu teisiniu pagrindu atsakingas darbuotojas nesilaikė senaties termino ir skyrė neadekvačiai didelę piniginę baudą.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 19–21). Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėja vykdė žvalgomuosius archeologinius tyrimus Šventosios senovės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 1813), Palangos m. sav., Monciškės g. 19 teritorijoje pagal 2017-03-02 archeologinių tyrimų leidimą Nr. LA-22. Archeologinių tyrimų projektas Departamento Mokslinės archeologijos komisijos aprobuotas 2017-02-28. Pareiškėjos archeologas A. M. 2017-04-07 pateikė Šventosios senovės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 1813), (duomenys neskelbiami) 2017 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitą.
Atsakovas nurodo, kad archeologas dr. G. P. 2017-04-19 žvalgomųjų archeologinių tyrimų recenzijoje užfiksavo, kad buvo numatyti 2 šurfai prieduobių vietose, tačiau šurfas Nr. 1 iškastas 3 metrais toliau nuo suprojektuotos prieduobės. Šurfai privalėjo būti ištirti prieduobių vietose, nes ten buvo numatyti statybos darbai, galimai ardantys archeologinį sluoksnį; augantys medžiai negali būti argumentas pakeisti projekte numatytą tyrimų vietą, nes tai jauni medeliai ir krūmai, kurie nebuvo kliūtis statybininkams atlikti kasimo darbus jų augimo vietose; šurfas Nr. 1 neištirtas iki įžemio – jūrinio smėlio – dėl griūvančios sienelės ir gruntinio vandens; neištirto šurfo vietoje buvo gręžiamas gręžinys; šurfo pakeisti gręžiniu nebuvo galima, nes gręžinys neteikia informacijos apie archeologinius radinius; paviršinio tipo gruntinis vanduo privalėjo būti šalinamas, o šurfo sienelės stabilizuojamos tam tikromis techninėmis priemonėmis.
Atsakovas atsiliepime paaiškina, kad pagal žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitos recenziją archeologiniai tyrimai atlikti nesilaikant PTR ir Leidimo atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2013-07-05 įsakymu Nr. Į-221 ,,Dėl Leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos aprašo ir Leidimo atlikti archeologinius tyrimus formos patvirtinimo“, (toliau – ir Aprašas) reikalavimų, todėl buvo pažeistos Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. Pažymi, kad PTR numato archeologinio objekto tyrimą keliose vietose, bet ne archeologinių tyrimų projekte numatyto šurfo vietos keitimą. Pagal Aprašo 68 punktą, tyrėjas Departamentui turi pateikti prašymą dėl archeologinių tyrimų vietos pakeitimo ar papildymo ir projekto pakeitimo ar papildymo projektą. Nurodo, kad Šventosios senovės gyvenvietė (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 1813) yra saugoma moksliniam pažinimui, todėl, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra draudžiama be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius. Teigia, kad objekto reikšmingumo lygmuo – nacionalinis, pats objektas datuotinas pradedant 4 000 m. pr. Kr., šio objekto archeologinių tyrimų svarba atskleista mokslininko dr. G. P. parengtose ,,Žvalgomųjų archeologinių tyrimų, vykdomų kontraktinės archeologijos rėmuose Šventosios senovės gyvenvietėje (1813), gairėse“, todėl žemės judinimo darbai archeologiniais tyrimais neištirtose vietose suponuoja vertingos mokslinės informacijos praradimą. Nurodo, kad pareiškėja pripažįsta, jog tyrimų metu buvo atlikta kasamo šurfo vietos korekcija, nesuderinus tyrimo projekto pakeitimo. Nurodo, kad 2017-12-27 pareiškėja raštu pateikė paaiškinimą, kuriame pripažino, kad į Departamentą su prašymu dėl žvalgomųjų tyrimų projekto pakeitimo ar papildymo nesikreipė. Pažymi, kad pareiškėja savavališkai pakeitė vieno iš numatytų šurfo vietą, todėl pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Pareiškėjai atsakomybė taikoma ne už žalą, tačiau už Įstatymo pažeidimą. Atsakovas nenustatė lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl skyrė numatytos baudos vidurkį, t. y. 2 896 Eur. Paaiškina, kad Nutarimas priimtas 2018-01-31, t. y. kiek daugiau nei praėjus 8 mėnesiams, tačiau nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, numatytų Įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašė jį atmesti.
Liudytojai D. Z. ir M. B. teismo posėdyje paaiškino su atliktais darbais susijusias aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš bylos duomenų matyti, kad Departamentas 2017-03-02 išdavė leidimą atlikti archeologinius tyrimus Nr. LA-62 archeologui A. M. iki 2017-11-30 (b. l. 81–82). A. M. pateikė Šventosios senovės gyvenvietės (1813) teritorijos, Palangos m. sav., Palangos m., Monciškės g. 19 2017 metų žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitą, pagal kurią buvo nustatyta, jog šurfuose bei fiksuotuose pjūviuose po paviršiniais velėnos ir juodžemio sluoksniais aptikti durpingi sapropelio bei smėlio horizontai; įžemis – pilkšvas smėlis fiksuotas vidutiniškai 1,1 m gylyje nuo esamo žemės paviršiaus; archeologinių radinių ar saugotinų sluoksnių neaptikta (b. l. 64–80). Pateiktame aiškinamajame rašte nurodyta, kad, atliekant archeologinius tyrimus 2006–2016 m., archeologinis sluoksnis buvo aptiktas 2013 m. (b. l. 84–89). Pareiškėjos pateiktoje 2017-03-07 Šventosios senovės gyvenvietės (1813) teritorijos, (duomenys neskelbiami) 2017 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažymoje Nr. LA-22 taip pat pažymėta, kad archeologinių radinių ar saugotinų sluoksnių nebuvo aptikta (b. l. 90–93).
Komisija 2017-04-25 posėdyje nusprendė nepriimti A. M. Šventosios senovės gyvenvietės (1813) teritorijos, (duomenys neskelbiami) ataskaitos ir siūlė pradėti administracinę procedūrą dėl tyrėjo A. M. atestato naikinimo (b. l. 49–50, 55–56). Departamentas dėl atliktų žvalgomųjų archeologinių tyrimų Šventosios senovės gyvenvietės (1813) teritorijoje pradėjo administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjai pagal Įstatymo 31³ straipsnį (b. l. 36).
Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018-01-31 nutarimo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo byloje Nr. RG-4 teisėtumo ir pagrįstumo.
Įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už šio įstatymo pažeidimus 31 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams tam įgalioti Departamento pareigūnai, nustatę, kad šio įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyto turinio protokolą. Įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų atžvilgiu pradėtos bylos nagrinėjamos ir baudos skiriamos ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos (Įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalis).
Aiškinant Įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai. Tai reiškia, kad tik šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą (šiai institucijai gavus patikimą ir teisės aktų nustatytu būdu įformintą informaciją apie galbūt padarytą Įstatymo pažeidimą), aptariamas terminas yra pradedamas skaičiuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015-11-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1825-143/2015).
Įstatyme vartojama sąvoka ,,pažeidimo nustatymo diena“ reiškia momentą, kai institucija, įgaliota surašyti protokolą, nustato pakankamai duomenų, būtinų tokiam pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti. Tokie duomenys yra pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės bei traukiamo asmens atsakomybėn nustatymas. Teismo vertinimu, vien 2018-01-15 protokolo Nr. ATKL-1 surašymo momentas negali būti siejamas su pažeidimo nustatymo diena. Siekiant nustatyti pažeidimo nustatymo dieną, svarbu įvertinti institucijos turimą informaciją iki Protokolo surašymo bei jos atliktus veiksmus, siekiant išsiaiškinti galimai padaryto pažeidimo aplinkybes.
Iš bylos duomenų matyti, kad Komisija 2017-04-25 posėdyje nusprendė nepriimti A. M. Šventosios senovės gyvenvietės (1813) teritorijos, (duomenys neskelbiami) ataskaitos ir siūlė pradėti administracinę procedūrą dėl tyrėjo A. M. atestato panaikinimo (b. l. 49–50. 55–56). Byloje pateikta G. P. 2017-05-19 recenzija, kurioje nurodyta, kad atlikti statybos darbai Šventosios senovės gyvenvietės (1813) teritorijoje galimai suardė archeologinį sluoksnį (b. l. 51–52). G. P. 2017-04-19 žvalgomųjų archeologinių tyrimų recenzijoje užfiksavo, kad buvo atlikti archeologinių tyrimų metodikos pažeidimai. Komisija 2017-09-20 posėdyje nusprendė sustabdyti A. M. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato Nr. 2849, išduoto 2014-06-18 ir galiojančio iki 2019-06-18, galiojimą šešiems mėnesiams ir įpareigojo A. M. organizuoti papildomus žvalgomuosius archeologinius tyrimus abiejuose objektuose, t. y. Šventosios senovės gyvenvietės (1813) teritorijos, (duomenys neskelbiami) ir Kauno senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171) ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22366) teritorijose, (duomenys neskelbiami), dėl kurių tyrimų ataskaitų Komisija nustatė pažeidimus, bei įpareigojo A. M. pateikti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai pažeidimų pašalinimą įrodančius dokumentus (b. l. 45). Iš bylos duomenų matyti, kad aplinkybes dėl Šventosios senovės gyvenvietės (1813) teritorijoje galimai netinkamai atliktų pareiškėjos darbų atsakovei buvo žinomos nuo G. P. 2017-05-19 recenzijos pateikimo, pažeidimas dėl netinkamai atliktų darbų konstatuotas 2017-09-20, kai buvo priimtas administracinis aktas dėl A. M. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato Nr. 2849 galiojimo sustabdymo.
Viešojo administravimo institucija, atlikdama jos kompetencijai priskirtus atlikti veiksmus, yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (LVAT 2012-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, 2012-06-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012, 2014-04-03 sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-801/2014). Spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius viešojo administravimo subjektas turi veikti taip, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku, laikantis efektyvumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitų viešojo administravimo principų (LVAT 2014-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014).
Pareiškėja skunde teismui pažymėjo, kad atsakovas praleido terminą sankcijai skirti. Iš bylos duomenų matyti, kad gavusi G. P. 2017-05-19 recenziją ar po Komisijos 2017-09-20 posėdžio, kai ji nusprendė sustabdyti A. M. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato Nr. 2849 galiojimą, atsakovas negavo jokių papildomų duomenų. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, jog siekė gauti papildomus duomenis, tirdamas pareiškėjos galimai atliktus pažeidimus. Nagrinėjamu atveju Departamento Komisija, 2017-04-25 viešo posėdžio metu svarstydama archeologo A. M. pateiktą ataskaitą, sužinojo apie pareiškėjos galimai atliktą pažeidimą, gavusi G. P. 2017-05-19 recenziją sužinojo išsamius duomenis apie pažeidimo padarymo faktą, aplinkybes ir pažeidimą atlikusius subjektus. Pažeidimas dėl netinkamai atliktų žvalgybos darbų konstatuotas 2017-09-20, kai buvo priimtas administracinis aktas dėl A. M. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato Nr. 2849 galiojimo sustabdymo.
Teismas nustatė, kad nuo sužinojimo apie padarytą pažeidimą, t. y. nuo 2017-04-25, iki Protokolo surašymo dienos praėjo daugiau nei pusė metų. Departamentas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog vykdė tyrimus ar rinko įrodymus minėtam pažeidimui nustatyti, taip pat nenurodė jokių kitų svarbių aplinkybių, kodėl tyrimas užtruko ir Protokolas buvo surašytas tik 2018-01-15. Teismo vertinimu, Departamento delsimas nagrinėjamu atveju yra nesuderinamas su gerojo administravimo principu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamentas praleido Įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalyje nustatytą nuobaudos skyrimo terminą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Nustačius aplinkybę, kad yra praleistas nuobaudos skyrimo terminas, Nutarimas naikinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Statybų archeologija“ skundą tenkinti.
Panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2018-01-31 nutarimą juridiniam asmeniui ar jų padaliniui Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo byloje Nr. RG-4.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.