- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-05
- Bylos Nr.
- eA-3094-556/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00288-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- A. R. M. A.-W., T. H. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. M. A.-W. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. R. M. A.-W. ir T. H. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečiai A. R. M. A.-W. ir T. H. A. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 21M47737 (toliau – ir Sprendimas, Departamento sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:
2.1. (duomenys neskelbtini).
2.2. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).
2.3. Pareiškėjai nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė priežastis – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra grasinimų ir nužudymų dėl (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjams kyla reali grėsmė jų sveikatai ir gyvybei.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Departamentas sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinus pareiškėjų profilį, jų pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jiems grėstų persekiojimas, todėl konstatuotina, jog jų baimė patirti persekiojimą nėra visiškai pagrįsta. Kadangi ,,visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, jie neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlių statusas. Departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjams ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsižvelgus į tai, buvo konstatuota, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remdamasis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) 2021 m. informacija, Departamentas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad „vien dėl buvimo“ šioje teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėjai neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
3.2. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos baimė remiasi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo atveju jo pasakojimas (duomenys neskelbtini) yra abstraktus, nedetalus, nenuoseklus, jis pasakodamas nesileido į detales, jo atsakymai buvo bendro pobūdžio (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas pateikė vaizdo įrašą, kuriame matomas (duomenys neskelbtini), tačiau šis vaizdo įrašas patvirtina faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Kilmės valstybės informacija patvirtina, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų pasakojimai ne tik buvo abstraktūs, bet ir keliantys abejonių.
3.3. Nors abu pareiškėjai teigė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau nesugebėjo plačiau apibūdinti nei grasinimo pobūdžio, nei turinio, nei tikslo, nei konkrečių datų. Pareiškėjai apsiribojo paaiškinimu, kad (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju pareiškėjų pasakojimas nepatvirtina, kad jiems kilmės šalyje grės individualus persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių.
3.4. Ginčijame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjos T. H. A. skundą paliko nenagrinėtą; pareiškėjo A. R. M. A.-W. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir išdėstė juos taip: uždrausti A. R. M. A.-W. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo A. R. M. A.-W. atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
5. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:
5.1. Pareiškėjai, neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos sieną ir sulaikyti pareigūnų, teikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Pirminės apklausos metu pareiškėjas pasakojo, kad (duomenys neskelbtini).
5.2. Departamento 2021 m. lapkričio 19 d. apklausos metu prieglobsčio prašytoja nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
5.3. Departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
Žemesnės instancijos teismas
5.4. Teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi nutarė išsiųsti proceso dalyviams prisijungimo prie vaizdo konferencijų programos (zoom) duomenis, užtikrinti (duomenys neskelbtini) vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje. Teismas išaiškino pareiškėjams ir jų atstovui, kad teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą be pareiškėjų paaiškinimų, todėl jiems neatvykus į posėdį, skundą teismas palieka nenagrinėtą; įpareigojo Medininkų užsieniečių registracijos centrą užtikrinti pareiškėjų dalyvavimą teismo posėdyje per vaizdo konferencijos programą (zoom). Į teismo posėdį neatvyko pareiškėja, nuotoliniu būdu neprisijungė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Medininkų registracijos centras 2022 m. gegužės 6 d. informavo teismą, kad pareiškėja T. H. A. iš Medininkų užsieniečių registracijos centro pasišalino. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad jam nėra žinoma jo sutuoktinės buvimo vieta. Informacija apie paskirto teismo posėdžio datą, laiką bei vietą buvo išsiųsta pareiškėjų atstovui advokatui, todėl laikytina, jog neatvykusi pareiškėja apie teismo posėdį yra informuota tinkamai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 48 str. 3 d.). ABTĮ 76 straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja proceso dalyvius pranešti apie adreso pasikeitimą bylos proceso metu, tačiau apie pasikeitusį pareiškėjos gyvenamosios vietos adresą nei pareiškėja, nei atstovas tokios informacijos nepateikė.
6. Teismas konstatavo, kad negali išnagrinėti pareiškėjos skundo pagal joje esančią medžiagą, nes skundo dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) prašymo objektyvus ir išsamus išnagrinėjimas galimas tik betarpiškai išklausius pareiškėjos paaiškinimus dėl skunde nurodytų aplinkybių, kadangi kitų įrodymų savo pasakojimui pagrįsti pareiškėja nėra pateikusi. Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nėra žinomos, neteikė prašymo dėl bylos nagrinėjimo jai nedalyvaujant, dėl teismo posėdžio atidėjimo, nepranešė apie adreso pasikeitimą, o 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinės bylos medžiagą pripažinus nevieša ir bylą nagrinėjant uždarame teismo posėdyje nėra galimybės apie teismo posėdį skelbti viešo paskelbimo būdu (siekiant užtikrinti pareiškėjos asmens duomenų apsaugą). Atsižvelgdamas į tai, teismas skundą pagal pareiškėjos T. H. A. reikalavimus dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus paliko nenagrinėtą (ABTĮ 105 str. 5 p.).
7. Teismas, nagrinėdamas bylą, apžvelgė 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalies nuostatas, Įstatymo nuostatas (83 str. 1 d., 86 str. 1–2 d., 87 str. 1–2 d.), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas (99 p.).
8. Teismo nurodė, kad pareiškėjas, atsakydamas į klausimus, pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini). Tačiau tiek posėdžio metu, tiek Departamento apklausos metu jis akcentavo, kad nuo (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, nurodyti argumentai yra nelogiški ir iš esmės vieni kitiems prieštaraujantys. (duomenys neskelbtini). Tai leidžia daryti išvadą, kad jam nebuvo kilusi tokio masto grėsmė, dėl kurios jis turėjo bėgti iš kilmės valstybės. Aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini), teismui leidžia abejoti realios grėsmės kilmės šalyje aplinkybe. (duomenys neskelbtini).
9. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas Departamento apklausos metu ir teismo posėdžio metu nurodė skirtingo pobūdžio aplinkybes dėl jam kilusios grėsmės ir pavojaus, akcentuodamas visiškai skirtingus aspektus. Departamento apklausos metu pareiškėjas dėstė aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu jis neakcentavo, kad (duomenys neskelbtini). Taigi, Departamentui ir teismui nurodytų aplinkybių nenuoseklumas leidžia abejoti pareiškėjo pasakojimo tikslumu ir tikroviškumu. Pareiškėjas apklausų metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Tačiau šios aplinkybės yra tik nurodytos paties pareiškėjo, tačiau nepateikta jokių objektyvių nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (duomenys neskelbtini).
10. Teismas nurodė, kad byloje yra pateiktas vaizdo įrašas, kuriame, kaip nurodo pareiškėjas, jis (duomenys neskelbtini). Tačiau, teismo vertinimu, vien tik šis (duomenys neskelbtini) pats savaime nepatvirtina ir nėra pakankamas įrodymas, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Pabėgėlio statusui iš esmės reikalinga tam tikrų sąlygų visuma, t. y. kad konkretus asmuo turi pagrįstą baimę dėl jo persekiojimo, susijusio su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais, todėl toks asmuo negalėdamas pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba ten grįžti bijodamas persekiojimo turi būti už savo kilmės valstybės ribų. Šis persekiojimo ir baimės aspektas turi pasižymėti individualiomis, su konkrečiu asmeniu susijusiomis rizikomis. Pareiškėjai skunde nurodė, (duomenys neskelbtini). Tačiau šiuos teiginius paneigia byloje esantys įrodymai ir pareiškėjos veiksmai. Pareiškėjas yra nurodęs, kad (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėjui ir jo šeimai nekyla pavojus kilmės šalyje, patvirtina ir aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini). Tai rodo, kad pareiškėjo šeimos tikslas atvykstant į Lietuvą nebuvo pabėgėlio statuso siekimas Lietuvoje. Remiantis pareiškėjo pasakojimu galima aiškiai suprasti, kad (duomenys neskelbtini). Nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš kitos Departamento atlikto tyrimo metu surinktos informacijos nebuvo įmanoma identifikuoti tikėtino pareiškėjo persekiotojo ar realių motyvų persekioti pareiškėją dėl jo individualių savybių.
11. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas abstraktus, kai kurios pareiškėjo aplinkybės iš esmės leidžia abejoti jų buvimu, jos dėstomos nenuosekliai ir deklaratyviai. Pareiškėjo istorija yra paremta tik jo abstrakčiu ir kritiškai vertinamu pasakojimu, nepatvirtinta jokiais daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, kurie neprieštarautų informacijai apie kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams ir kitiems byloje esantiems duomenims. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio dar ir dėl to, kad jos pateiktos kaip bendros žinios, bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę. Pareiškėjo paaiškinimas, kad (duomenys neskelbtini) nėra įtikinamas, o prieglobstis kaip apsauga yra suteikiamas dėl realiai gresiančio persekiojimo, kurio grėsmė pareiškėjo individualiu atžvilgiu nėra nustatyta. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas pastaruoju metu dėl susiklosčiusios situacijos galėjo jaustis nesaugiai, baimintis dėl savo sveikatos ar gyvybės. Pareiškėjas apklausų metu nenurodė duomenų, jog kilmės valstybėje asmeniškai patyrė veiksmus, kuriuos būtų galima prilyginti fiziniam ar psichologiniam smurtui, pakankamai rimtam savo pobūdžiu ar dažnumu, kad tai būtų pagrindas suteikti tarptautinę apsaugą. Taigi pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad kilmės valstybėje jam kyla ir/ar kiltų rimtas pavojus gyvybei ar sveikatai. EPPB 2021 m. sausio mėnesio ataskaitos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju Departamento surinkta kilmės valstybės informacija gauta iš keleto įvairių šaltinių, priešingos informacijos pareiškėjas nepateikė, todėl nėra jokio pagrindo jos vertinti kritiškai aktualumo, išsamumo ar patikimumo aspektais. Iš užsieniečio pateiktos informacijos bei surinktos informacijos apie kilmės valstybę nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju jam kiltų reali individualaus persekiojimo rizika vien dėl (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas pažymėjo, kad, remiantis EPPB pateikiama informacija, įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas (duomenys neskelbtini) smurto lygis. 2021 m. EPPB ataskaitoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo baimė dėl persekiojimo grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu. Jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Įvertinus regiono, kuriame pareiškėjas gyveno prieš išvykdamas, (duomenys neskelbtini) smurto lygį, nenustatyta, kad yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl (duomenys neskelbtini) smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Įvertinus pareiškėjo apklausos metu išreikštą poziciją dėl prieglobsčio suteikimo, abstraktaus bei deklaratyvaus pobūdžio paaiškinimus apie jam gresiantį pavojų, darytina išvada, kad pareiškėjo siekis (duomenys neskelbtini) buvo ne bėgti nuo realaus persekiojimo, o dėl ekonominių priežasčių patekti į Europos Sąjungos erdvę. Teismo vertinimu, pagal byloje surinktus duomenis, nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu egzistuoja Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodyti veiksmai.
13. Pasisakydamas dėl Departamento sprendimo dalies, kuria pareiškėjas išsiųstas į kilmės šalį, teismas apžvelgė 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) nuostatas (7 str. 4 d.). Teismo vertinimu, Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalyje taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, kad pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo pagrįstai buvo atmestas, įvertinus pareiškėjo atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenis apibūdinančias aplinkybes. Be to, nei iki ginčijamo Sprendimo priėmimo, nei po jo, iki bylos išnagrinėjimo, pareiškėjas nepateikė prašymo leisti jam savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl Departamentas pagrįstai nusprendė jį išsiųsti būtent į šią šalį.
14. Teismas, vadovaudamasis Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – ir Kriterijų tvarka), nesutiko su Departamento išvada, jog pareiškėjui pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą. Todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl pakeista, nustatant, jog pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kadangi ginčijamo Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką sumažinta iki 2 metų, teismas priėjo prie išvados, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kita skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta, kadangi išnagrinėjus bylos medžiagą teismas nenustatė pagrindų panaikinti Departamento Sprendimą.
III.
15. Pareiškėjas A. R. M. A.-W. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes (duomenys neskelbtini), todėl kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant laisvę, gyvybę ir sveikatą.
15.2. (duomenys neskelbtini). Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.
15.3. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.
Atsiliepimas
16. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti.
17. Atsakovas nurodo, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo pasakojimas Departamente ir teismo posėdžio metu skyrėsi, pateiktos skirtingos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys ir paaiškinimai, jam kilusios grėsmės ir pavojus, akcentuojami visiškai skirtingi aspektai, todėl tai leido abejoti pareiškėjo nuoširdumu ir atvykimo į Lietuvą tikslu. Teismo posėdžio metu jis neakcentavo, kad (duomenys neskelbtini). Taigi Departamentui ir teismui nurodytų aplinkybių nenuoseklumas leidžia abejoti pareiškėjo pasakojimo tikslumu ir tikroviškumu. Pareiškėjas apklausų metu nenurodė duomenų, jog kilmės valstybėje asmeniškai patyrė veiksmus, kuriuos būtų galima prilyginti fiziniam ar psichologiniam smurtui, pakankamai rimtam savo pobūdžiu ar dažnumu, kad tai būtų pagrindas suteikti tarptautinę apsaugą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Pareiškėjas A. R. M. A.-W. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas apklaustas Departamentui nagrinėjant jo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas ir jo atstovas advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas teikė paaiškinimus. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.
19. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjams ((duomenys neskelbtini) piliečiams) prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėjus į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo išsiuntimo dienos, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjai skunde taip pat prašė įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos T. H. A. skundą paliko nenagrinėtą (ABTĮ 105 str. 5 p.), pareiškėjo A. R. M. A.-W. skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas ir dėl to pakeitė Departamento sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į C.SIS II įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
21. Apeliacinį skundą padavė tik pareiškėjas A. R. M. A.-W. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų patenkintas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjo teigimu, Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.
22. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
23. 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašyta Konvencija dėl pabėgėlių statuso, ji buvo papildyta 1967 m. sausio 31 d. Niujorke priimtu Protokolu dėl pabėgėlių statuso. Pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto pirmą pastraipą sąvoka „pabėgėlis“ apibrėžia asmenį, kuris „dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti“.
24. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 4 straipsnio 3 dalies a–c punktus, tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su kilmės šalimi, sprendimo dėl prašymo priėmimo momentu, atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentaciją, taip pat į jo asmeninę padėtį ir aplinkybes (Teisingumo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimas EZ prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, C?238/19, ECLI:EU:C:2020:945, 23 p.).
25. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1449-822/2022 ir kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022).
26. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018, 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022 ir kt.).
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, jog (duomenys neskelbtini) (žr. nutarties 5.1 p.).
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausose, kitą bylos (taip pat Departamento pateiktos užsieniečio bylos) medžiagą, konstatuoja, kad Departamentas atliko išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje (jo gyvenamojoje vietoje) tyrimą. Departamentas Sprendime akcentavo, kad pareiškėjo pasakojimas (duomenys neskelbtini) yra abstraktus, nedetalus, nenuoseklus. Pareiškėjas, pasakodamas apie (duomenys neskelbtini), nesileido į detales, jo atsakymai buvo bendro pobūdžio. Pareiškėjas neįvardino konkrečių datų, kada tariamai dalyvavo (duomenys neskelbtini), nepaaiškino, koks buvo jo vaidmuo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasakojimas apie tariamai patirtą persekiojimą ((duomenys neskelbtini)) ir persekiojimo priežastis ((duomenys neskelbtini)) buvo atmestas dėl patikimumo stokos. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, konstatuota, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta.
30. Direktyvos 2011/95/ES 4 straipsnio 3 dalyje išvardijamos aplinkybės, į kurias turi atsižvelgti kompetentingos institucijos, vertindamos atskirus tarptautinės apsaugos prašymus, ir kad šios direktyvos 4 straipsnio 5 dalyje konkrečiai nustatytos sąlygos, kuriomis valstybės narės, taikydamos principą, pagal kurį prašytojo pareiga yra pagrįsti savo prašymą, turi atsižvelgti į tai, kad tam tikrų prašytojo pareiškimo aplinkybių nereikia patvirtinti. Pagal vieną iš tų sąlygų turi būti nustatyta, kad prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi ir neprieštarauja turimai konkrečiai ir bendrai prašymui svarbiai informacijai, taip pat turi egzistuoti aplinkybė, kad, apskritai, nustatyta, jog prašytoju galima tikėti (Teisingumo Teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimas byloje C?473/16 F prieš Bev?ndorl?si és ?llampolg?rs?gi Hivatal, 33 p., ECLI:EU:C:2018:36).
31. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio dar ir dėl to, kad jos pateiktos kaip bendros žinios, bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę. Iš užsieniečio pateiktos informacijos bei surinktos informacijos apie kilmės valstybę nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju jam kiltų reali individualaus persekiojimo rizika vien dėl (duomenys neskelbtini). Remiantis pareiškėjo pasakojimu galima susidaryti įspūdį, kad pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko dėl bendros situacijos, (duomenys neskelbtini) (žr. nutarties 11 p.). Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį. Teisėjų kolegija sutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės valstybę nėra visiškai pagrįsta, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų sąlygų pabėgėlio statusui suteikti.
32. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Tačiau, atsižvelgus į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, svarstyta, ar prieglobsčio prašytojo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus dėl (duomenys neskelbtini) smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
33. Departamentas išvadą dėl užsieniečio neatitikimo papildomos apsaugos suteikimo kriterijų padarė atsižvelgdamas į informaciją dėl kilmės valstybės ir atskirose jos teritorijose vyraujančio smurto laipsnio. Departamentas, remdamasis Europos pabėgėlių prieglobsčio biuro (dabar Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra) 2021 m. sausio mėnesio gairėmis (duomenys neskelbtini) apie situaciją kilmės valstybėje, sprendime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. 2021 m. EPPB ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, spręstina, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
34. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjo atvejo individualiai). Priešingai, atsakovas surinko ir ištyrė naujausią, aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad kilmės valstybėje gali būti persekiojamas ar kiltų kokia nors grėsmė. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad EPPB 2021 m. ataskaita grįsta duomenimis, surinktais iki 2020 m. spalio mėn., t. y. vienerių metų senumo, tačiau pareiškėjas į bylą nepateikė duomenų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, jog saugumo situacija pareiškėjo gyvenamojoje vietoje per vienerių metų laikotarpį pasikeitė tiek, kad pareiškėją grąžinus į kilmės teritoriją, egzistuotų reali grėsmė jam patirti rimtą žalą.
35. Kadangi pareiškėjas nenurodo savarankiškų teisinių argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria pakeistas Departamento Sprendimas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šia apimtimi nepasisako.
36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. R. M. A.-W. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.