Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-1058-1060/2021 pagal ieškovės A. B. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašoma atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, pripažinti neteisėtu ieškovės atleidimą iš darbo, pripažinti, kad darbo sutartis, sudaryta tarp atsakovės ir ieškovės, nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, priteisti ieškovei iš atsakovės 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priteisti valstybei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimui ieškovei, atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

2.3. Priimtas sprendimas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą yra pagrįstas proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principų užtikrinimu, siekiu išvengti galimų procesinių sprendimų prieštaringumo.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. CPK numato teismo teisę sustabdyti civilinę bylą tais atvejais, kai pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Visais atvejais ši teismo diskrecijos teisė turi būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tačiau kartu nepažeidžiant koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą bei asmens teisės, kad bylą teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą (CPK 2 straipsnis). Pagal suformuotą teismų praktiką teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas stabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi išsiaiškinti, ar tai yra pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo požiūriu, o toks sprendimas turi būti aiškiai ir pagrįstai motyvuotas, kad atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas civilinę bylą sustabdė CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu iki bus gauta specialisto išvada ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-38957-20, šį procesinį sprendimą motyvuodamas tuo, kad ikiteisminiame tyrime jau esant paskirtai užduočiai gauti specialisto išvadą ir dėl klausimo, susijusio su bylai aktualiomis finansinėmis operacijomis, atskirai nustatinėti šias aplinkybes civilinėje byloje šioje bylos stadijoje būtų neekonomiška ir neoperatyvu. Atsakovė nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia iš esmės tuo, kad pati ieškovė yra buhalterė, todėl gali paaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, byloje yra išvada, kuri buvo gauta atliekant atsakovės buhalterinių dokumentų įvertinimą.

11. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38957-20 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminiame tyrime procesinis sprendimas nėra priimtas, pranešimas apie įtarimą pagal BK 183 straipsnio 1 dalį yra pareikštas ieškovei. 2021 m. vasario 26 d. paskirta užduotis atlikti atsakovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą, pavedant jį atlikti FNTT Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos skyriaus specialistui, užduodant klausimus: 1. Ar tiriamuoju laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje užregistruotos ūkinės operacijos – piniginių lėšų pervedimai į buhalterės A. B. asmeninę sąskaitą? Jei taip, nurodyti padarytų piniginių lėšų pervedimų paskirtis, datas ir sumas. Ar vykdyti piniginių lėšų pervedimai pagrįsti apskaitos dokumentais?; 2. Kokia per tiriamąjį laikotarpį, pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą informaciją, galimai neteisėtų pervedimų į buhalterės A. B. asmeninę sąskaitą bendra suma? Ar dėl šių galimai neteisėtų pervedimų UAB (duomenys neskelbtini) patyrė nuostolių? Jei taip, tai kokio dydžio nuostoliai padaryti?; 3. Kas UAB (duomenys neskelbtini) galėjo ir privalėjo vykdyti pinigų pervedimus, atsiskaitymus ir mokėjimus? Kokiuose bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose ir buhalterinės apskaitos registruose atvaizduotos atskaitingiems asmenims išduotos ir jų panaudotos bendrovės piniginės lėšos?; 4. Ar įvertinus tyrimui pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis norminių teisės aktų reikalavimų? Jei ne, ar dėl nustatytų neatitikimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros? Kas pagal teisės aktų reikalavimus tiriamuoju laikotarpiu buvo atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą?

12. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas specialisto išvados, iki kurios gavimo buvo sustabdyta civilinė byla, reikšmę civilinėje byloje nustatytinoms aplinkybėms ir jų vertinimui, pažymi, kad specialisto išvada – tai vienas iš įrodymų, skirtas spręsti dėl nusikalstamos veikos buvimo (nebuvimo) fakto. Nors FNTT specialisto išvada yra dokumentas, priimtas valstybės institucijos pareigūnų, neperžengiant savo kompetencijos ribų, ir formaliai atitinka kitus CPK 197 straipsnio 2 dalyje išvardytus požymius, ji, remiantis teismų praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, laikytina ne oficialiu, o paprastu rašytiniu įrodymu (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Tai nėra oficialus rašytinis įrodymas, kadangi joje pateiktas ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų faktų vertinimas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas specialisto išvadą tiek gali pripažinti įrodymu baudžiamajame procese, tiek gali ją atmesti. FNTT specialisto išvada yra rašytinis įrodymas baudžiamojoje byloje, kuris bus vertinamas kartu su kitais baudžiamojoje byloje pateiktais įrodymais ir pats savaime teisinių padarinių civilinėje byloje sukelti negali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-415/2016).

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, prašydama sustabdyti civilinę bylą iki specialisto išvados ikiteisminio tyrimo byloje gavimo, nenurodė konkrečių ir reikšmingų nagrinėjamai bylai aplinkybių, kurios galėtų būti nustatytos išimtinai tik iš ikiteisminio tyrime parengtos specialisto išvados, o ne šios bylos nagrinėjimo metu civilinio proceso tvarka. Tokių aplinkybių nenurodė ir pirmosios instancijos teismas, sprendimą sustabdyti civilinę bylą grįsdamas abstrakčiais argumentais apie ikiteisminio tyrimo metu nustatytinų duomenų galimą reikšmingumą nagrinėjamoje civilinėje byloje, taip pat proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais. Visgi, pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, kokią reikšmę gali turėti ikiteisminio tyrimo metu rengiama specialisto išvada, ypač įvertinus faktą, kad, kaip minėta, ši išvada yra paprastas rašytinis įrodymas, nepaaiškino, kaip konkrečiai ikiteisminio tyrimo metu tiriamos aplinkybės yra susijusios su civilinėje byloje pareikštais ieškinio reikalavimais.

14. Iš ieškovės pateiktos darbo sutarties matyti, kad darbo sutartis nutraukta 2020 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 5 dalies pagrindu. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, ieškinį grįsdama tuo, kad nėra padariusi žalos atsakovei, atlikdama buhalterės pareigas vykdžiusi atsakovės vadovo ir jo sūnaus nurodymus, savarankiškai sprendimų nepriėmusi. Taigi, nagrinėjamos bylos dalykas – ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo klausimas. CPK pateikia išsamų įrodinėjimo priemonių sąrašą (CPK 177 straipsnis), kuriomis naudodamasis teismas turi visas galimybes visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti civilinės bylos esmines aplinkybes, priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tam nebūtina pasitelkti ikiteisminio tyrimo procesą, tuo labiau, kad šio tyrimo tikslai netapatūs civilinio proceso tikslams. Pirmosios instancijos teismas nenurodė priežasčių, dėl kurių jis negalėtų ištirti ir išsamiai įvertinti šiai bylai reikšmingų aplinkybių, pateiktų įrodymų, nepagrindė, kad nebūtų galimybės jų surinkti nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas civilinę bylą, akcentavo proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės pozicijai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog ikiteisminiame tyrime pateiktinos specialisto išvados laukimas gali būti laikomas šių principų išraiška. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad nagrinėjamoje byloje reikšmingoms aplinkybėms nustatyti reikės skirti teismo ekspertizę, kurios atlikimas gali užtrukti nuo vienerių iki dvejų metų, nepagrįstas faktiniais duomenimis, nes, pirma, nėra aišku, kokioms aplinkybėms nustatyti reikia teismo ekspertizės, antra, nėra pagrindo spręsti, jog šios aplinkybės negali būti nustatytos paties teismo, apklausus ieškovę, kuri yra buhalterė ir turi reikalingų specialių žinių, trečia, nėra duomenų, kad teismo ekspertizė būtų atliekama nuo vienerių iki dvejų metų.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nepaisant nurodytų argumentų, būtinumas sustabdyti civilinę bylą, kol vyksta tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje, gali būti konstatuotas, tačiau prašymas laikinai sustabdyti procesinių veiksmų byloje atlikimą ir teismo nutartis, tenkinanti tokį prašymą, turi būti tinkamai motyvuoti, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nutartis sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą yra nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, leidžiančių spręsti apie civilinės bylos sustabdymo pagrindo buvimą, todėl daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, tenkina atsakovės atskirąjį skundą, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, išsprendžia klausimą iš esmės ir atmeta ieškovės prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės A. B. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.