Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-02-19 · Administracinė byla Nr. A-822-256-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-19
Bylos Nr.
A-822-256-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Dainius Raižys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
V. T.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A822- 256/2008Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius2009 m. vasario 19 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. T. , atsakovo atstovei Gražinai Birštonienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Irminai Junevičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl pensijos dalies išmokėjimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3 - iasis pensijų skyrius).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas V. T. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 6 380,20 Lt neišmokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos.

Skunde (b. 1. 2-4) paaiškino, kad yra senatvės pensininkas, II grupės invalidas, Antrojo pasaulinio karo dalyvis. Pagal Valstybinių pensijų įstatymą jam paskirta ir mokama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija. Jos mokėjimas 3 kartus buvo pertrauktas valstybės institucijų aktais, kuriuos visais atvejais Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Po to pensija buvo mokama ir 2 kartus grąžinta nepagrįstai sulaikyta dalis. Jam grąžinta 1 477 Lt pensijos, nemokėtos nuo 1997 m. liepos mėn. iki 1998 m. liepos mėn. 1998 m. liepos 3 d. pensijos mokėjimas vėl buvo nutrauktas, bet Konstituciniam teismui nustačius, jog ir šį kartą buvo pažeista Konstitucijos nuostata, jam grąžinta 609,10 Lt. 2000 m. birželio 13 d. priėmus Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. VIII-170, pensijos mokėjimas nuo 2000 m. liepos mėn. nutrauktas. 2002 m. birželio 19 d. Konstitucinis teismas nustatė, jog ir šis aktas prieštarauja Konstitucijai. 2002 m. liepos 1 d., vadovaudamasis Konstitucinio teismo nutarimu, kreipėsi į Vilniaus skyriaus 3-ąjį pensijų skyrių, prašydamas atnaujinti pensijos mokėjimą nuo 2002 m. liepos 1 d. ir grąžinti neišmokėtą pensijos dalį. Nei išsamaus, nei formalaus atsakymo iki šiol negavo ir nemokėta pensija jam yra negrąžinta.

Pasak pareiškėjo, pensijos mokėjimas atnaujintas nuo 2002 m. lapkričio 1 d., o ne nuo birželio 1 d., kaip teigiama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2007 m. gruodžio 19 d. atsakyme. Remdamasis Seimo 2007 m. lapkričio 6 d. priimtais pakeitimais, jog neišmokėta socialinio draudimo pensijos dalis turi būti grąžinta net mirusiųjų pensininkų įpėdiniams, 2007 m. lapkričio 21 d. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prašymą dėl 6 380,20 Lt neišmokėtos pensijos grąžinimo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos vadovybė neprieštaravo nei dėl skolos fakto, nei skolos sumos. Grąžinti skolą atsisakė motyvuodama tuo, jog Konstitucinio teismo sprendimas turi galią tik į ateitį. Pareiškėjas pabrėžia, kad jam nepaaiškinta, kodėl socialinio draudimo pensininkams Konstitucinio teismo nutarimais turi galią ir į praeitį, o nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėjams - tik į ateitį. Abi pensijos yra valstybinės ir skiriamos pagal įstatymą. Konstitucija draudžia diskriminaciją. Konstitucijos 23 str. nustato, jog nuosavybė yra neliečiama, ji gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime (b. 1. 21-22) paaiškino, kad nuo 1995 m. sausio 1 d., remiantis Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 5 p., kaip asmeniui, Antrojo pasaulinio karo metais tarnavusiam antihitlerinės koalicijos valstybių partizanų būryje, V. T. buvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija. Nuo 1998 m. rugpjūčio 1 d. šios pensijos mokėjimas buvo nutrauktas, remiantis Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 4 d. (1997 m. lapkričio 4 d. Valstybinių pensijų pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. VIII-493 redakcija), ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 829 patvirtinto 1939-1990 metų okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, sąrašo 12 p. kaip asmeniui, dirbusiam komunistų partijos vadovaujančiu darbuotoju (nuo 1950 m. liepos 15 d. iki 1951 m. balandžio 23 d. dirbo LKP Kelmės RK propagandos skyriaus vedėju ir nuo 1955 m. lapkričio 19 d. iki 1959 m. lapkričio 24 d. - LKP Užvenčio RK antruoju sekretoriumi).

2000 m. vasario 10 d. Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriame konstatavo, kad Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 4 d. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos neskiriamos asmenims, jeigu jie 1939-1990 m. tarnavo ar dirbo įstatyme nenurodytose kitose institucijose (struktūrose), prieštarauja Konstitucijai. Kadangi pareigos, kuriose dirbo V. T. , pirmiau paminėtais laikotarpiais, neįvardintos Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 4 d., nuo 2000 m. vasario 18 d. (Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos) jam pensijos mokėjimas buvo atnaujintas.

Nuo 2000 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2000 m. birželio 13 d. priimtas Valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 str. pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. VIII-1730, kuriuo Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 4 d. buvo išdėstyta nauja redakcija, išvardijant okupacines represines struktūras (institucijas, junginius, būrius, batalionus, partijas), kuriose tarnavusiems ar dirbusiems asmenims apribojama teisė gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Šios dalies 9 p. buvo įvardyti SSKP bei jos padalinių sąjunginėse respublikose vadovaujantys darbuotojai, todėl nuo 2000 m. liepos 1 d. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimas V. T. vėl buvo nutrauktas.

Konstituciniam Teismui 2002 m. birželio 19 d. nutarimu pripažinus, kad 2000 m. birželio 13 d. Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. VIII-1730 pagal jo pasirašymo ir paskelbimo tvarką (o ne pagal turinį) prieštarauja Konstitucijos 71 str. 2 d., nuo 2002 m. birželio 21 d. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimas jam vėl buvo atnaujintas.

Pagal Konstitucijos 107 str. 1 d. bei Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 1 d. nuostatas, Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas teisės aktas (ar jos dalis) prieštarauja Konstitucijai, t. y. pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį, todėl mano, kad išmokėti V. T. nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją už laikotarpius nuo 1998 m. rugpjūčio 1 d. iki 2000 m. vasario 18 d. ir nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2002 m. birželio 21 d. nėra teisinio

pagrindo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3 - iasis pensijų skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. 1. 19-20) remiasi argumentais, analogiškais tiems, kurie išdėstyti atsakovo atsiliepime.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad V. T. , kaip Antrojo pasaulinio karo dalyviui (dėl šios aplinkybės ginčo nėra) paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija. Jos mokėjimas pareiškėjui kelis kartus buvo nutraukiamas. V. T. teismo prašo priteisti neišmokėtą nukentėjusiojo asmens valstybinės pensijos dalį už tuos laikotarpius, kai pensija buvo nemokėta dėl atitinkamų Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimų.

Konstitucinis Teismas 2000 m. vasario 10 d. nutarime pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 4 d. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos neskiriamos šio straipsnio 1 ir 2 d. nurodytiems asmenims, jeigu jie 1939-1990 m. tarnavo ar dirbo įstatyme nenurodytose kitose institucijose (struktūrose), ir kad tarnybų ir pareigų, kurias tose institucijose (struktūrose) ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijos 52 str. Konstitucinis Teismas 2002 m. birželio 19 d. nutarime pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 str. pakeitimo ir papildymo įstatymas prieštarauja Konstitucijos 71 str. 2 d.

Teismas konstatavo, kad juridinis pagrindas nemokėti pareiškėjui nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos išnykęs.

Konstitucinis Teismas 2003 m. gegužės 13 d. sprendime „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 24 straipsnio pakeitimo, 23 ir 32 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 107 str. Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija. Tai reiškia, jog įstatymas ar kitas teisės aktas laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją yra suteikta Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu.

Teismas priėjo išvadą, jog negalima teigti, kad 1998-2002 m. laikotarpiu neišmokant pareiškėjui paskirtos nukentėtųjų asmenų valstybinės pensijos, neveikta taip, kaip pagal tuo metu galiojusius įstatymus privalėta veikti. Įstatymų leidėjas nėra priėmęs teisės akto, pagal kurį būtų įmanomas atitinkamu laikotarpiu nemokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalies grąžinimas. Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo V. T. išmokėti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją už laikotarpius nuo 1998 m. liepos mėn. iki 2000 m. vasario mėn. ir nuo 2001 m. sausio mėn. iki 2002 m. spalio mėn.

III.

Pareiškėjas V. T. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 4 d. sprendimo panaikinimo.

Nurodo, kad jam, V. T. , senatvės pensininkui, II gr. invalidui, Antrojo Pasaulinio karo dalyviui, yra paskirta ir mokama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netaikė ginčo santykius reglamentuojančių materialinės teisės normų - o tai yra pagrindas panaikinti 2008-04-04 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.

Nurodo, kad jo skundas buvo pateiktas dėl neišmokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalies, kuri mokama pagal Valstybinių pensijų įstatymo nuostatas. Be to, 2003-05-13 Konstitucinio teismo sprendimu nebuvo iš esmės išspręstas klausimas dėl teisės aktų, nenumatančių kaip turėtų būti sprendžiami santykiai, susiję su nesumokėtos pensijos dalies sumokėjimu, konstitucingumo. 2003-05-13 Konstitucinio teismo sprendimu buvo atsisakyta nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 24 straipsnio pakeitimo, 23 ir 32 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 3 dalims, 23 straipsniui, 30 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Todėl priimdamas sprendimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai rėmėsi 2003-05-13 Konstitucinio teismo sprendimu.

Pensijos mokėjimas buvo stabdomas vadovaujantis teisės aktais, kuriuos LR Konstitucinis teismas pripažino prieštaraujančiais LR Konstitucijai. Po to pensijos mokėjimas buvo atnaujintas.

Tačiau liko negrąžinta pensijos dalis, kuri buvo nemokėta nuo prieštaraujančio Konstitucijai Valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2002-06-19 LR Konstitucinio teismo nutarimo paskelbimo.

Šalies argumentai

Apeliantas kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, prašydamas grąžinti neišmokėtą pensiją. Valdybos vadovai neginčijo skolos buvimo fakto, nei dydžio. Jo prašymas buvo atmestas formaliai remiantis nuostata, jog LR Konstitucinio teismo nutarimai turi galią tik į ateitį ir patarė kreiptis į administracinį teismą.

Savo skundą apeliantas grindžia LR Konstitucijos 52 ir 23 str. LR Konstitucinis teismas 2003-12-03 nutarimu (Byla Nr. 47/2001-08/2003-20/2003-32/2003-38/2003) nurodė, jog paskyrus pensiją, asmuo įgyja teisę į nuosavybės apsaugą, kuri turi būti ginama ir saugoma pagal Konstitucijos 23 str. Todėl man suteikta teisė reikalauti, kad įstatymu man paskirta pensija būtų mokama visa. Civilinio kodekso 4.93 str., numatantis, jog nuosavybė gali būti paimama tik įstatymų numatytais atvejais ar teismo sprendimu, leidžia man reikalauti pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus. Apelianto nuosavybės teisė į pensiją neapribota teismo sprendimu, taip yra išnykęs teisinis pagrindas, dėl kurio pensijos mokėjimas buvo sustabdytas. Tad šiuo atveju turi būti taikoma restitucija, kadangi jo nuosavybė buvo paimta vadovaujantis ab initio negaliojančiais teisiniais aktais.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą dėl mano skundo turėjo priimti vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis (Valstybinių pensijų įstatymo 11 str., Konstitucijos 52 ir 23 str., Civilinio kodekso 4.93 str.), tačiau šių materialinės teisės normų nepagrįstai netaikė. Sprendimo priėmimo dienai buvo išnykęs teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti pensijos nemokėjimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį, tokiu aiškinimu nėra paneigiamos. Įsigaliojus 2002-06-19 Konstitucinio teismo nutarimui, kuriuo buvo pripažinta, jog Valstybinių pensijų pakeitimo ir papildymo įstatymas prieštarauja Konstitucijai, išlieka galimybė teismine tvarka koreguoti tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl pensijos mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius.

Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai pažymėjo, kad įstatymų leidėjas nėra priėmęs teisės akto, pagal kurį būtų įmanomas atitinkamu laikotarpiu nemokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalies grąžinimas.

Kadangi bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad 500,00 Lt dydžio pensijos dalis buvo išmokėta – šioje dalyje apeliantas atsisako pareikštų skundo reikalavimų ir prašo bylą nutraukti.

Šalies argumentai

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VSDF valdyba) su V. T. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodo, kad VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 3 pensijų skyrius (toliau - VSDF valdybos Vilniaus skyrius), vadovaudamasis Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi (1997 m. lapkričio 4 d. Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. VIII-493) ir Vyriausybės 1998 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 829 patvirtinto 1939-1990 metų okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, sąrašo 12 punktu, kaip asmeniui, dirbusiam komunistų partijos vadovaujančiu darbuotoju (nuo 1950-07-15 iki 1951-04-23 dirbo LKP Kelmės RK propagandos skyriaus vedėju ir nuo 1955-11-19 iki 1959-11-24 - LKP Užvenčio RK antruoju sekretoriumi), V. T. nuo 1998-08-01 nutraukė nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimą.

2000 m. vasario 10 d. Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo konstatavo, kad Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinės neskiriamos asmenims, jeigu jie 1939-1990 metais tarnavo ar dirbo įstatyme nenurodytose kitose institucijose (struktūrose), prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kadangi pareigos, kuriose dirbo V. T. pirmiau nurodytais laikotarpiais, nebuvo įvardytos Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje, VSDF valdybos Vilniaus skyrius nuo 2000-02-18, t.y. Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos, atnaujino nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimą.

Nuo 2000-07-01 įsigaliojo 2000 m. birželio 13 d. priimtas Valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. VIII-1730, kuriuo Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalis buvo išdėstyta nauja redakcija, išvardijant okupacines represines struktūras (institucijas, junginius, būriu, batalionus, partijas), kuriose tarnavusiems ar dirbusiems asmenis apribojama teisė gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, o jos 9 punkte buvo įvardyti SSKP bei jos padalinių sąjunginėse respublikose vadovaujantys darbuotojai. Todėl VSDF valdybos Vilniaus skyrius nuo 2000-07-01 V. T. nutraukė nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimą. Konstituciniam Teismui 2002 m. birželio 19 d. nutarimu pripažinus, kad 2000 m. birželio 13 d. Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. VIII-1730 pagal jo pasirašymo ir paskelbimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 71 straipsnio 2 daliai, nuo 2002-06-21, t.y. Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos, V. T. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimas buvo atnaujintas.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas sutinka su teismo išvada, jog nėra pagrindo priteisti iš VSDF valdybos 1998-08-01 - 2000-02-18 ir 2000-07-01 - 2002-06-21 laikotarpiais V. T. nemokėtą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, kadangi šiais laikotarpiais nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija jam nebuvo mokama vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Teismas teisingai pažymėjo, jog pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms ir, kai nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu, o teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, suteikta tik Konstituciniam Teismui.

Nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismas netaikė ginčo santykius reglamentuojančių materialinės teisės normų, todėl, pasak pareiškėjo, yra pagrindas naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai vadovavosi Valstybinių pensijų įstatymu, Konstitucijos 102 ir 107 straipsniais, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalimi. Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nuo Konstitucinio Teismo nutarimų įsigaliojimo dienos Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintos Valstybinių pensijų įstatymo nuostatos nebuvo taikomos, todėl V. T. buvo mokama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija. Atsakovo manymu, teismas taip pat pagrįstai rėmėsi ir Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 13 d. sprendimu „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 24 straipsnio pakeitimo, 23 ir 32 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame išaiškinta, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio nuostatas, Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Vilniaus skyrius nesutinka su V. T. apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-04-04 sprendimo panaikinimo bei neišmokėtos pensijos dalies priteisimo. Atsiliepime dėsto argumentus, analogiškus išdėstytiems atsakovo atsiliepime.

Nurodo, kad valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja LR Valstybinių pensijų įstatymas (1994-12-22 Nr. 1-730), kurio 15 str. 1 d. nustatyta, jog nukentėjusių asmenų valstybines pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

VSDFV Vilniaus skyrius nesutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netaikė ginčo santykius reguliuojančių materialinės teisės normų, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-04-04 sprendimą.

V. T. VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 1995-09-12 sprendimu Nr. 333, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 5 punktu, nuo 1995-01-01 buvo paskirta nukentėjusių asmenų valstybinė pensija kaip asmeniui, Antrojo pasaulinio karo metais tarnavusiam antihitlerinės koalicijos valstybinių partizanų būryje. Šios pensijos mokėjimas V. T. buvo nutrauktas nuo 1998-08-01, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 4 d. (1997-11-04 Valstybinių pensijų pakeitimo ir papildymo įstatymo redakcija Nr. VIII-493) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-03 nutarimu Nr. 829 patvirtinto 1939-1990 metų okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos, 12 punktu, kaip asmeniui, dirbusiam komunistų partijos vadovaujančiu darbuotoju.

Konstituciniam Teismui 2000-02-10 priėmus nutarimą, kuriame buvo konstatuota, jog valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 4 d. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos neskiriamos asmenims, jeigu jie 1939-1990 m. tarnavo ar dirbo įstatymuose nenurodytose kitose institucijose (struktūrose), prieštarauja Konstitucijai. Kadangi pareigos, kuriose dirbo apeliantas nebuvo nurodytos valstybinių pensijų įstatyme, V. T. nuo 2000-02-18 pensijos mokėjimas buvo atnaujintos, tačiau tik iki 2000-07-01, kai įsigaliojo LR Valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (2000-06-13 Nr. VIII-1730), papildęs Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 4 d., kurios 9 punkte buvo įvardinti ir SSKP bei jos padalinių sąjunginėse respublikose vadovaujantys darbuotojai (V. T. dirbo Kelmės RK propagandos skyriaus vedėju, LKP Užvenčio RK antruoju sekretoriumi). Konstitucinis Teismas 2002-06-19 nutarimu konstatavo, kad Valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas prieštarauja Konstitucijos 71 str. 2 d., dėl ko, įsigaliojusius minėtam Konstitucinio Teismo nutarimui, V. T. vėl buvo atnaujintas nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos mokėjimas.

Kaip matyti iš išdėstytų faktinių bylos aplinkybių, V. T. nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos mokėjimas abu kartus buvo nutrauktas vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis.

VSDFV Vilniaus skyrius nesutinka su apelianto teiginiu, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai rėmėsi 2003-05-13 Konstitucinio Teismo nutarimu „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 24 straipsnio pakeitimo, 23 ir 32 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kadangi jame teismas pasisakė tik dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų nuostatų. VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, minėtame nutarime Konstitucinis Teismas, remdamasis Konstitucija, suformulavo bendrą teisinį principą, kuriuo vadovaujantis pagal Konstitucijos 107 str. Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties nukreipiama tik į ateitį. Pagal Konstitucijos 107 str. bei Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucini Teismo nutarimas, kad atitinkamas teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai.

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, jog V. T. nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos mokėjimas buvo nutrauktas vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymu ir atnaujintas po Konstitucinio Teismo nutarimų, pripažinusių šio įstatymo nuostatas, kurių pagrindu nutrauktas pensijos mokėjimas, prieštaraujančiomis Konstitucijai, Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog neišmokant pareiškėjui paskirtos nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos, neveikta taip, kaip pagal tuo metu galiojusius įstatymus privalėta veikti. Išimtinę teisę spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai tiek Konstitucijos 102 str., tiek Konstitucinio Teismo įstatymas suteikia tik LR Konstituciniam Teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai nurodė, kad įstatymų leidėjas nėra priėmęs teisės akto, pagal kurį būtų įmanomas atitinkamu laikotarpiu nemokėtos nukentėjusių asmenų valstybinės pensijų dalies grąžinimas (pvz., valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų gavėjams, kurie po paskyrimo laikotarpiu nuo 1995-01-01 iki 2002-12-31 turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio pagal tuo metu galiojusias LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensija, neišmokėtos pensijų dalie išmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato LR Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymas). Nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų gavėjų atžvilgiu tokio pobūdžio įstatymas nėra priimtas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo (ABTĮ 57, 81).

Ginčas kilo dėl apelianto pateikto reikalavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai išmokėti neišmokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos.

Nuo 1995 m. sausio 1 d., remiantis Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kaip asmeniui, Antrojo pasaulinio karo metais tarnavusiam antihitlerinės koalicijos valstybių partizanų būryje, V. T. buvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija. Nuo 1998 m. rugpjūčio 1 d. šios pensijos mokėjimas buvo nutrauktas, remiantis pakeista Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi (1997 m. lapkričio 4 d. Valstybinių pensijų pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. VIII-493 redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 829 patvirtinto 1939-1990 metų okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, sąrašo 12 punktu kaip asmeniui, dirbusiam komunistų partijos vadovaujančiu darbuotoju. 2000 m. vasario 10 d. Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą, kuriame konstatavo, kad Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos neskiriamos asmenims, jeigu jie 1939-1990 m. tarnavo ar dirbo įstatyme nenurodytose kitose institucijose (struktūrose), prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, V. T. nuo 2000 m. vasario 18 d. (Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos) pensijos mokėjimas buvo atnaujintas. Nuo 2000 m. liepos 1 d. įsigaliojus 2000 m. birželio 13 d. priimtam Valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 str. pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. VIII-1730, kuriuo Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 4 d. buvo išdėstyta nauja redakcija, nuo 2000 m. liepos 1 d. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimas V. T. vėl buvo nutrauktas. Konstituciniam Teismui 2002 m. birželio 19 d. nutarimu pripažinus 2000 m. birželio 13 d. Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. VIII-1730 prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nuo 2002 m. birželio 21 d. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimas vėl V. T. buvo atnaujintas.

Pagal LR Konstitucijos 102 straipsnį ir Konstitucinio Teismo įstatymą išimtinę teisę spręsti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, turi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. LR Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2003 m. gegužės 13 d. sprendime „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 24 straipsnio pakeitimo, 23 ir 32 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais LR Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, yra suteikta Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog 1998-2002 m. laikotarpiu neišmokant pareiškėjui paskirtos nukentėtųjų asmenų valstybinės pensijos, neveikta taip, kaip pagal tuo metu galiojusius įstatymus privalėta veikti. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo V. T. išmokėti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją už laikotarpius nuo 1998 m. rugpjūčio mėn. iki 2000 m. vasario mėn. ir nuo 2000 m. liepos mėn. iki 2002 m. birželio mėn., tai yra už laikotarpius, kai Konstitucinis Teismas byloje taikytino įstatymo nebuvo pripažinęs prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, teisingai įvertino nurodytas aplinkybes, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o V. T. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. T. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAnatolijus BaranovasDainius RaižysSkirgailė Žalimienė