Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Vidai Butiškienei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistosios gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, nukentėjusios atstovams advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, advokatei Giedrei Kazakevičienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios E. L. ir nukentėjusiosios V. J. apeliacinius skundus dėl 2007 m. rugsėjo 12 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažinta kalta pagal BK 140 str. 1 d. ir nubausta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, josios vykdymą BK 75 str. 2 d. tvarka atidedant vieneriems metams bei įpareigojant nuteistąją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir atsiprašyti nukentėjusią V. J., o nukentėjusi V. J. pagal BK 154 str. 1 d., išteisinta, nepadarius jai veikos, turinęios inkriminuoto nusikaltimo požymių.

Iš dalies tenkintas civilinis ieškinys ir iš nuteistosios E. L. V. J. priteista 1000,- Lt neturtinei žalai atlyginti bei 1500,- Lt bylos vedimo išlaidų.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

E. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. nuteista už tai, kad, 2004 m. balandžio 7 d. apie 11.30 val. Jurbarko m. A. gatvėje per tvoroje, skiriančioje E. L. sodybą, pažymėtą Nr.1 ir V. J. sodybą, pažymėtą Nr. 3, buvusią skylę, mediniu stagaru dviem smūgiais sudavusi V. J. per nugarą ir padariusi jai poodines kraujosruvas nugaroje bei dešiniame dilbyje, nežymiai sutrikdė nukentėjusios V. J. sveikatą.

V. J., kaltinta pagal BK 154 str. 1 d. tuo, kad ji apšmeižė E. L. kaltindama, jog 2004 m. balandžio 7 d. apie 11.30 val. ši, mediniu stagaru per abiejų sodybas skiriančią tvorą sudavusi V. J. du smūgius į nugarą, nežymiai sutrikdė šiai sveikatą, išteisinta, nepadarius veikos, turinčios jai inkriminuoto nusikaltimo požymių.

Nuteistoji E. L. apeliaciniu skundu prašo 2007 m. rugsėjo 12 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir ją pagal BK 140 str. išteisinti, o V. J. pripažinti kalta pagal BK 154 str. 1 d. ir nubausti. Nurodo, kad nukentėjusios skundas, eilinis šmeižtas, kuriuo nukentėjusi tikisi susugrąžinti už šmeižimą sumokėtas sumas. Ji prieš nukentėjusią smurto nenaudojo, negrasino, nekoliojo. Ji ir josios šeima yra garbingi žmonės. Nukentėjusios nurodomu laiku ji buvo namuose ir gamino vyrui valgį. Tvora išvirtusi nebuvo, o jei ji ir būtų išvirtusi, tai be prasiskyrusio šiferio dar buvo ir vielos tvora, tad ir skylės, per kurią ji galėtų suduoti, nebuvo. Šiuos josios teiginius paneigiančių įrodymų taip pat nėra. Nepagrįstai teismas netenkino josios prašymo ir neatliko įvykio vietos patikrinimo, kuris, jei būtų atliktas, parodytų ar per 179 cm aukščio tvorą buvo galima pasiekti pasilenkusią už tvoros nukentėjusią ir jai suduoti. Dėl to paties fakto nukentėjusi į teismą kreipėsi net kelis kartus – 2005 m. sausio 11 d., 2005 m. spalio 12 d., 2005 m. rugsėjo 7 d. ir visi josio ankstesni skundai buvo atmesti, todėl procesas dar kartą neturėjo būti pradėtas, o pradėtas, turėjo būti nutrauktas. Nukentėjusi painiojasi užpuolimo datose, nurodydama tai 2004 m. balandžio 7 d., tai tų metų balandžio 27 d. Painiojasi ir nurodydama kuo jai buvo suduota ir teigia tai, kad jai suduota buvo avietės stagaru, tai, kad mediniu stagaru. O ir nukentėjusios nurodomi K. ir Ž. H. adresu (duomenys neskelbtini), Jurbarke, niekada negyveno. Be to, nukentėjusi siekė paveikti ir liudytojus V. ir E. U. ir už tai jai iškelta baudžiamoji byla, kuri šiuo metu yra nagrinėjama teisme. Liudytoja L. S. parodymais josios kaltės nepatvirtino. Jos matyta moteris buvo šviesiais plaukais (o josios plaukai visą laiką yra tamsūs) ir ji matytos moters nepažino. Liudytoja L. S. sunkiai vaikšto ir vargu ar ji galėjo eiti jos nurodomu maršrutu, o, jeigu ji tikrai ėjo, tai matyti nieko negalėjo, nes sklypas apsodintas alyvomis, gyvatvore, medžiais, vaismedžiais ir kt. Liudytoja J. K. taip pat yra nukentėjusios draugė ir todėl ji abejoja, kad nukentėjusi po vizito pas teismo med. ekspertą būtų buvusi užėjusi pas ją. Liudytojas E. D. yra nukentėjusios sūnus ir jis apie įvykį jis žino tik iš nukentėjusios pasakojimų ir jo parodymai apie telefoninius skambučius jokios reikšmės šiai bylai neturi. Mano, kad, vertindamas įrodymus, pažeidęs BPK reikalavimus, Konstitucijos 109 str., teismas nepagrįstai ją pripažino kaltu, kas laikytina baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, sukliudžiusiu bylą išnagrinėti išsamiai bei visapusiškai ir be pagrindo patenkino nukentėjusios civilinį ieškinį. Nukentėjusi ją apšmeižė, skleisdama ją žeminančias ir įžeidžiančias žinias. Žinia apie teismą buvo paskelbta laikraštyje „Mūsų laikas“. Ažpšmeiždama ją, nukentėjusi žinojo blogą josios sveikatos būklę, todėl už šią savo veiką nukentėjusi turi būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 1 d. Taip pat prašo priteisti iš V. J. bylos vedimo išlaidas.

Nukentėjusi V. J. apeliaciniu skundu prašo teismo nuosprendį dėl per švelnios bausmės paskyrimo, pakeisti ir nuteistosios apeliacinį skundą prašo atmesti, bet sugriežtinti jai skirtą bausmę, paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę ir josios vykdymą atidedant 3 metams bei įpareigojant nuteistąją be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau, kaip 7 paroms ir ją atsiprašyti dalyvaujant liudytojams bei, jai priteistą neturtinę žalą padidinti iki 20.000 lt. Nurodo, kad nuteistajai paskirta bausmė yra per švelni. Teismas neįvertino to, kad kaltinamoji savo veiksmais siekė ją pažeminti ir atkeršyti už josios reiškiamus teisėtus reikalavimus, laikytis bendrabūvio taisyklių, gerbti kaimynų norus. Jokio konflikto tarp jų tą dieną nebuvo. Kaltinamoji ją užpuolė iš pasalų ir elgėsi chuliganiškai, o tai yra jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 str. 1 d. 3 ir 6 punktuose. Po sužalojimo, L. ją terorizavo, skambindavo naktimis ir paryčiais. Dėl padaryto nusikaltimo kaltinamoji nesigaili. Po panaudoto smurto jos būklė pablogėjo, padidėjo kraujospūdis, prasidėjo stiprūs skausmai operuotame klubo sąnaryje. Prie blogos josios savijautos priidėjo ir naktiniai telefoniniai skambučiai ir todėl, jos teigimu, teismas nepagrįstai jai padarytą neturtinę žalą sumažino. Taip pat prašo priteisti iš nuteistosios E. L. bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas.

Atsikirtimais į nuteistosios E. L. skudą, be apeliaciniame skunde nurodytų teiginių, nukentėjusi V. J. nurodo, kad iki įvykio buvusią išvirtusią tvorą L., praėjus kelioms savaitėms nuo įvykio, sutaisė. K. L. tvora atrodė iki įvykio, rodo josios pateiktos fotonuotraukos, kurių teismui pateikti negalėjo, nes tik dabar jas surado. Jose matomas ir L. pusėje augantis avietynas. Apie įvykį su E. L. ji pasakojo savo sūnui ir liudytojams. Bylos nutraukiamos buvo jų neišnagrinėjus, dėl jų perdavino ikiteisminių tyrimų atlikimui, todėl ir ši jos užvesta byla be josios išnagrinėjimo ir sprendimo joje priėmimo, negalėjo būti nutraukata. Skirtumai nurodant užpuolimo datą, yra spausdinimo klaidos. Avietės stagaras ir medinis stagaras nesiskiria, nes avietės sumedėjusios. Živilės ir K. H. gyvenimas nurodytu adresu patvirtintas ir Jurbarko policijos komisariato 2004 m. birželio 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytoja L. S. įvykį ir matė ir girdėjo. E. L. yra pavojinga ir todėl jai skirta bausmė yra per švelni.

Atsikirtimais į nukentėjusios V. J. skundą, be analogiškų apeliaciniame skunde nurodytų teiginių, nuteistoji E. L. nurodo, kad, savo skundą ji palaiko, kad, ją kaltinant buvo remiamasi vien tik J. parodymais. Avietė yra žolinis augalas, bet ne medinis stagaras ir, nukentėjusiai konstatuotas sužalojimas, sudavimui avietės rykšte, nebūdingas.

Nuteistosios E. L. ir nukentėjusios V. J. skundai nepagrįsti ir atmetami. Teismas pilnai ir nešališkai išnagrinėjo bylą, BK ir BPK reikalavimų nepažeidė ir padarė teisingas bei pagrįstas išvadas, tad pagrindo skundų tenkinimui, nėra.

BK 140 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nukentėjusios V. J. parodymus apie tai, kad 2004 m. balandžio 7 d. apie 11.30 val. ji buvo sumušta, neginčijamai patvirtina ir bylos faktiniai duomenys. Tuoj pat po sumušimo, t.y. 2004 m. balandžio 7 d. sumušimo žymes nukentėjusios kūne (nugaroje) pamačiusi liudytoja V. U. patarė jai kreiptis pas teismo med. ekspertą. Įvykio dienos, t.y. 2004 m. balandžio 7 d. 13 val. specialisto išvados aktas Nr. (duomenys neskelbtini) esantis Jurbarko rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino sumušimų, nukentėjusios nugaroje ir rankoje, buvimą, tad pagrindo abejoti tuo, kad 2004 m. balandžio 7 d. apie 11.30 val. nukentėjusiai V. J. buvo suduoti smūgiai, nėra. Neginčytina, kad, viename iš nukentėjusios pareiškimų nurodyta 2004 m. balandžio 27 d. tėra tik techninė klaida, kuri pagrindo abejoti nukentėjusios V. J. parodymais, neduoda.

Įvykio eigą stebėjusių ir mačiusių asmenų, nėra. Pirmos instancijos teismo posėdyje apklaustos liudytojos L. S. parodymai rodo, kad ji matė tik dalį konflikto, t.y. tik tai, kad, išgirdusi keiksmažodžius bei grasinimus, ji, pasisukusi pamatė, jog nukentėjusią V. J. koneveikia ir jai grasina bei mojuoja rykšte moteris, stovinti kitoje, nei V. J., tvoros pusėje. Ji E. L. nepažinojo ir pasakyti, ar grasinusioji buvo būtent E. L., negali, bet ji matė, kad V. J. susilenkusi nuo tvoros pasitraukė ir tik praėjus tam tikram laikui sužinojo, kad tuo metu V. J. buvo sumušta. Pagrindo abejoti šios liudytojos parodymais, nėra, kaip kad nėra ir pagrindo abejoti josios galėjimu vaikščioti 2004 m. balandžio 7 d.

Duomenys rodo, kad pirmą kartą liudytoja L. S. apklausta buvo ikiteisminio tyrimo metu, t.y. 2005 m. rugpjūčio 16 d. [baudž. Byla Nr. (duomenys neskelbtini], tad apeliantės E. L. teiginys, kad ši liudytoja atsirado tik po trijų metų nuo įvykio, yra aiškiai neteisingas. Josios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nepakito ir bylos nagrinėjimo teismuose metu, tad pagrindo jais abejoti, nėra.

Nukentėjusios V. J. nurodytas sužalojomo jai padarymo būdas abejonių taip pat nekelia. Įvykio vietoje teismo padaryti matavimai (b.l. 73-74) rodo, kad metalinės tvoros, skiriančios E. L. ir V. J. sodybas, aukštis nuo žemės yra 114 cm (20 cm + 94 cm), o šiferinės tvoros aukštis nuo žemės yra 179 cm. Akivaizdu, kad, per prasiskyrusius šiferio lapus, kliūčių, suduoti per nugarą kitoje tvoros pusėje pasilenkusiai ir dirbančiai nukentėjusiai, nėra. Nukentėjusi kategoriškai tvirtina, kad smūgius jai per nugarą sudavė nuteistoji E. L.. Duomenų, kad įvykio metu E. L. sodybos teritorijoje būtų buvę pašaliniai asmenys, taip pat nėra. Nukentėjusios teigimu, nuteistoji jai sudavė jos sklype augusios avietės šakos sumedėjusia dalimi. E. L. neneigia, kad josios sodyboje prie tvoros avietės tikrai auga. 2004 m. balandžio 7 d. specialisto išvados aktu Nr. G 116/04 (10) konstatuota, kad sužalojimai V. J. padaryti buvo kietais bukais pailgais daiktais. Apklaustas teismo ir kolegijos posėdyje teismo med. ekspertas A. Jokšas. paaiškino, kad apatinė avietės šakos dalis taip pat yra kietas bukas pailgas daiktas bei, kad nukentėjusiai V. J. konstatuoti sužalojimai savaiminiam susižalojimui į augančių medžių šakas, nebūdingi, tad pagrindo abejoti ir šiais nukentėjusios parodymais, nėra. Tai, kad daiktas, kuriuo V. J. buvo sužalota, vienais atvejais vadinamas avietės stagaru, kitais – mediniu stagaru ar avietės lazda, esmės nekeičia, nes kiekvienas iš šių pavadinimų reiškia vieną ir tą patį daiktą avietės šaką.

Pagrįstai teismas atmetė ir apeliantės E. L. prašymą atlikti tardymo eksperimentą bei nustatyti, ar yra galimybė per sodybas skiriančią tvorą suduoti V. J. smūgius. Nuo įvykio yra praėję daugiau kaip treji metai. Liudytojo J. L. ir apeliantės E. L. bei nukentėjusios E. J. parodymai rodo, kad per tą laiką tvora ne kartą buvo tvarkoma. Teismas, apžiūrėjęs įvykio vietą, taip pat nekonstatavo jokios skylės šiuo metu tvoroje buvimo, tad akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis tardymo eksperimento atlikimas yra betikslis.

Minėtų faktinių duomenų visuma rodo, kad teismas apeliantės E. L. veiksmus pagrįstai kvalifikavo pagal BK 140 str. 1 d. ir pagrindo šioje dalyje naikinti nuosprendį bei ją išteisinti, nėra.

Suduodama smūgius, apeliantė padarė žalą nukentėjusios sveikatai. Vadinasi, nukentėjusi įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą ir pagrindo šioje dalyje naikinti nuosprendį, taip pat nėra.

Pripažinęs E. L. kalta, teismas pagrįstai nukentėjusią V. J. išteisino pagal BK 154 str. 1 d. . V. J. nurodyti E. L. 2004 m. balandžio 7 d. padaryti veiksmai bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino, tad pagrindo V. J. teiginius laikyti šmeižtu, nėra, todėl ir šioje dalyje skundas yra nepagrįstas ir atmetamas.

Nepagrįstas yra ir nukentėjusios V. J. skundas. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. E. L. neteista ir yra neįgali. Jos padarytas nusikaltimas, nesunkus. Be to, akivaizdu, kad josios neteisėtiems veiksmams, t.y. smūgių nukentėjusiai V. J. sudavimui, įtakos turėjo ir neteisėtas pačios nukentėjusios elgesys, kai ji, tvarkydama savo pusėje esančią žemę, rastas šiūkšles, t.y. kuolo žievės atplaišas, metė per tvorą į nuteistosios E. L. sodybos pusę, tad, skunde nurodyti teiginiai, pagrindo griežtinti E. L. paskirtą bausmę, neduoda.

Nepagrįstas nukentėjusios V. J. skundas ir civilinio ieškinio dalyje. Neginčytina, kad usikaltimu nukentėjusiai buvo padaryta ir neturtinė žala. tačiau josios prašoma atlyginti 20.000 lt dydžio neturtinė žala yra aiškiai nepagrįsta. CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, o taip pat ir į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Bylos duomenimis nukentėjusiai V. J. turtinės žalos padarymas, nekonstatuotas, o neturtinės žalos atlyginimas yra savarankiškas dalykas ir nuo turtinės žalos jis nepriklauso, tad nukentėjusi teisę ieškinį, įgijo. Neginčytina, kad, suduodant nukentėjusiai avietės lazda per nugarą, buvo ne tik sukeltas fizinis skausmas, bet ir teismo med. specialisto aktu konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl nežymaus nukentėjusios sveikatos sutrikdymo kalta pripažinta E. L.. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek E. L., tiek V. J. yra neįgalios ir ligotos. Konfliktai ir viena kitos kaltinimai tarp jų tęsiasi daug metų. Neginčytina ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju, mėtant per tvorą į L. sodybos pusę šiūkšles (medžio žievės atplaišas), buvo nederamas bei provokuojantis ir pačios nukentėjusios elgesys. Faktiniais duomenimis pagrįstų įrodymų, kad padarytu nusikaltimu nukentėjusiai būtų buvę sukeltos kokios nors pasekmės, byloje taip pat nėra. Teismas pagrįstai nukentėjusios ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus taikė teisingai, tad ir šioje dalyje pagrindo skundo tenkinimui, nėra.

Nepagrįsti taip pat ir nuteistosios beir nukentėjusios prašymai atlyginti joms bylinėjimosi išlaidas. E. L. už jai inkriminuotą nusikalstamą veiką nuteista pagrįstai ir teisės į bylos vedimo išlaidas, neturi. Pagal nukentėjusios V. J. pateiktą pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) (b.l. 95), 2007 m. spalio 21 d. už atsikirtimų į apeliacinį skundą surašymą ji advokatui Z. J. Januškai yra sumokėjusi 200 lt. Advokatas Z.J. Januška nukentėjusios interesus atstovavo tik pirmos instancijos teisme ir už jo pagalbą pirmos instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiai yra priteista advokatui sumokėta 1500 lt. suma. Apeliacinės instancijos teisme advokatas Z. J. Januška, nedalyvavo. Nukentėjusią V. J. apeliacinės instancijos teisme atstovavo valstybės paskirti advokatai A.G. Šalavka ir G. Kazakevičienė, tad šios instancijos teisme ji jokių bylinėjimosi išlaidų neturėjo.

Rezoliucinė dalis

n u t a r ė:

Nuteistosios E. L. ir V. J. apeliacinius skundus atmesti.