Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės,

dalyvaujant pareiškėjos asociacijos „Elbingo bendruomenė“ atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui,

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Justinai Dirmantaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos asociacijos „Elbingo bendruomenė“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Asociacija „Elbingo bendruomenė“ (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. lapkričio 19 d. atsakymą „Dėl 2018-10-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymo Nr. A51-87005/18(2.15.1.1-MP3)“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 9 d. raštą Nr. A51-87005/18(2.15.1.1-MP3) (toliau – 2018 m. spalio 9 d. Raštas) bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos pasiūlymą dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių (ne)keitimo Pilaitės mikrorajone, atsižvelgiant į jame nurodytus argumentus.

Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė iš esmės nemotyvavo savo atsakymo, nenagrinėjo ir nepateikė jokių duomenų apie Pilaitės mikrorajono vakarinės dalies želdynų poreikį, esamus plotus ir kitą su tuo susijusią informaciją. Taip buvo pažeistos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 37 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Taip pažymėjo, kad atsakovė neatsakė į pareiškėjos pasiūlymuose išreikštą susirūpinimą G-4 upelio bei visos aplink jį esamos „žalios zonos“ (želdynų) likimu, būsima teisine padėtimi bei teritoriniu reglamentavimu. Pareiškėja teigia, kad jos žiniomis, pagal įstatymą jokia statyba prie vandens telkinio yra negalima arčiau kaip 100 metrų. Atsakovė deklaruoja gamtos išsaugojimo ir jos plėtimo tikslus, tačiau realiai mažina gamtos plotus, siaurina ir trumpina nustatytą 100 metrų atstumą nuo upelio teritorijos, legalizuoja būsimus statybos projektus neaiškiais pagrindais. Iš pateikiamo Vilniaus miesto bendrojo plano ir rajono ortofoto, 2018 m. Google Maps žemėlapių, 2018 m. gruodžio 4 d. regia.lt viešų ortofotografinių šaltinių medžiagos matyti, kad Pilaitės mikrorajone beveik nėra jokių poilsio aikštelių, viešų teritorijų bei parkų. Skundžiamame 2018 m. spalio 9 d. Rašte nepateikta informacijos apie tai, ar buvo patikrinta mikrorajono želdynų teritorija, nenustatyta, ar tokie statybos darbai pakenks žaliajai zonai, ar tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, atsakovė pati pamini, kad reikia atsižvelgti į visus kitus viešuosius interesus, tačiau renkasi plėtoti tik vieną – būtent tą, kuris suteiks ekonominės naudos ir plės infrastruktūrą teritorijoje, kurioje akivaizdžiai jos nereikia plėtoti, nes dėl padidėjusio automobilių srauto susisiekimas taps labai sudėtingas. Atsakovė prieštarauja pati sau, teigdama, kad vadovaujasi viešojo intereso gynimu, kuris apima visus svarbiausius žmonių interesus, tačiau prioritetu laiko investicijų skatinimą. Pareiškėjos nuomone, sprendimas, kuriuo plečiama infrastruktūra, niokojama gamta, negali būti laikomas tinkamu.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą savo praktikoje yra nurodęs, kad pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui (LVAT 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017 ir kt.). Pareiškėja skunde nenurodė jokių esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų būti laikomi esminiais sprendžiant dėl skundžiamo 2018 m. spalio 9 d. Rašto teisėtumo. Pareiškėja savo skundu patvirtina, kad jai yra žinomi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymo tenkinti 2018 m. birželio 27 d. asociacijos „Elbingo bendruomenė“ pasiūlymą motyvai, tačiau nesutinka su jų turiniu ir pakankamumu. LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ir atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose (LVAT 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-169/2012). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo teismas vertinti neturi teisės (LVAT 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016). Pareiškėja pateiktame skunde teismui iš esmės kvestionuoja rengiamo bendrojo plano sprendinių teisėtumą.

Ginčo teritorijoje esantis želdynas, žymimas indeksu VAR-1-2, priskirtinas intensyviai naudojamiems želdynams. Tai yra rajoninės reikšmės parkas-jungtis. Vadovaujantis 2007 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-694 „Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Želdynų normos) patvirtintomis Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normomis atskirųjų želdynų mažiausias plotas, tenkantis vienam gyventojui dideliame mieste yra 8 kv. m. (Normų 14 punktas). Pagal keičiamo bendrojo plano sprendinius funkcinėje zonoje VAR-1-3 maksimalus prognozuojamas gyventojų skaičius yra apie 1 600 gyventojų, o visame Varnės rajone – apie 11 000 gyventojų. Želdynų plotas mikrorajone – 149 462 kv. m. Taigi želdynų kiekis, tenkantis 1 gyventojui visame Varnės rajone, yra 13,6 kv. m. Be to, šaliai yra besiribojantis želdynas VAR-1-2. Taip pat, remiantis minėtomis Normomis, rajoninio želdyno didžiausias pasiekiamumo spindulys yra 800 m. Viešinimui pateiktuose Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniuose numatyta intensyvaus naudojimo želdynų funkcinė zona tenkina kvartalų tarp (duomenys neskelbtini) gatvių želdyno pasiekiamumo reikalavimus, nes numatyta 300 m. nuo būsto iki artimiausio vietinio želdyno.

Pažymėtina, kad pareiškėjos teiginys apie planuojamą statybą prie upelio G-4 pažeidžiant 100 metrų atstumą nepagrįsta jokiais argumentais ar įrodomąją reikšmę turinčiais duomenimis, todėl neaišku, ką pareiškėja turi omenyje.

Atsakovė nurodo, kad asociacija „Elbingo bendruomenė“ siekia Pilaitės mikrorajono Elbingo gatvės gyventojų intereso į kraštovaizdžio, gamtos išteklių apsaugos ir racionalaus naudojimo greta jų gyvenamosios vietos užtikrinimo. TPĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte investicijų skatinimas taip pat priskirtinas prie visuomenės (viešojo) intereso, tad nepagrįstais laikytini pareiškėjos teiginiai, kad atsakovė neužtikrino visuomenės interesų. Darnios plėtros principas reikalauja, kad būtų atsižvelgiama į visus visuomenės interesus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimą grindė iš esmės tais pačiais argumentais kaip atsakovė.

Teismo posėdyje pareiškėjos asociacijos „Elbingo bendruomenė“ atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens Inspekcijos atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. lapkričio 19 d. atsakymo „Dėl 2018-10-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymo Nr. A51-87005/18(2.15.1.1-MP3)“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 9 d. rašto Nr. A51-87005/18(2.15.1.1-MP3) (toliau – 2018 m. spalio 9 d. Raštas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. birželio 26 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su pasiūlymu dėl Vilniaus miesto bendrojo plano (ne)keitimo ir prašė nekeisti Vilniaus miesto, Pilaitės mikrorajono teritorijos, galiojančiame plane pažymėtos ŠV 1.3.1 bei upelio G-4 apsaugos teritorijos ir jos nemažinti, palikti esamą padėtį, apsaugos teritorijos vietą bei plotą nenumatant toje vietovėje jokios žemės sklypo paskirties konversijos, nenumatant jokių statinių, išskyrus rekreacinės funkcijos stiprinimą ir tausojimą.

2018 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija raštu Nr. A51-66033/18(2.15.1.1-MP3) „Dėl Bendrojo plano sprendinių“ pranešė, kad į pareiškėjos pasiūlymą neatsižvelgta. Pareiškėja šį atsakymą apskundė Inspekcijai.

Inspekcija 2018 m. rugsėjo 9 d. rašte „Dėl pasiūlymo rengiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą“ nurodė, kad pareiškėjos apsiūlymai buvo atmesti nemotyvuotai, nepaaiškinus pasiūlymų nepriimtinumo priežasčių, pažeisti TPĮ 37 straipsnio 2 dalies ir Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1267, 6.4.2 papunkčio reikalavimai. Planavimo organizatoriui buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-1090 panaikinti atsakymą į pateiktus planavimo pasiūlymus ir pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos pasiūlymus dėl Bendrojo plano sprendinių.

2018 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija raštu Nr. A51-87005/18(2.15.1.1-MP3) „Dėl pasiūlymų Bendrojo plano keitimui“ nurodė, kad panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. A51-66033/18(2.15.1.1-MP3) „Dėl Bendrojo plano sprendinių“ ir teikia naują atsakymą. Informavo, kad į pareiškėjos pasiūlymą neatsižvelgta. Nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė priėmė sprendimą prioritetu laikyti investicijų skatinimą, pagrindžiant želdynų normų, savivaldybei būtinos inžinerinės infrastruktūros plėtojimą, sveikatos apsaugą ir kitus teisės aktų reikalavimus. Nurodė, kad intensyvaus naudojimo želdynų plotai tikslinti atsižvelgiant į Želdynų normas bei vadovaujantis Vilniaus miesto vandens telkinių slėnių apsaugos ir pritaikymo rekreacijai specialiojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 1-2285, sprendiniais. Nurodė, kad funkcinė zona išskirta taip pat atsižvelgiant į reljefą. Pažymėjo, kad teritorijose, kurios galėtų būti urbanizuojamos, bus formuojami žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti.

Inspekcija 2018 m. lapkričio 19 d. atsakyme pareiškėjai „Dėl 2018-10-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymo Nr. A51-87005/18(2.15.1.1-MP3)“ nurodė, kad planavimo organizatorius įvykdė privalomojo nurodymo reikalavimus.

Pagal TPĮ 37 straipsnio 2 dalį (čia ir toliau vadovaujamasi teisės akto redakcija, galiojusia nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.) planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą). Analogiškas nuostatas įtvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų (čia ir toliau vadovaujamasi teisės akto redakcija, galiojusia nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. spalio 31 d.) 6.4.2 papunktis.

Aiškindamas šių teisės normų turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal ABTĮ 89 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-169/2012; 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2031/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017 ir kt.).

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad teismas, nagrinėdamas Savivaldybės administracijos bei Inspekcijos atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą neturi teisės vertinti rengiamų bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016). Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013).

Teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus nagrinėjamoje byloje, daro išvadą, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su atsakymuose nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į pareiškėjos pasiūlymą. Pirma, teismas įvertino skundžiamo 2018 m. spalio 9 d. Rašto turinį, taip pat apimtį, kurie patvirtina atsakymo išsamumą. Pareiškėja pateikė vieną pasiūlymą (nekeisti galiojančio Bendrojo plano sprendinių) į kurį gavo atsakymą (į pasiūlymą neatsižvelgiama), atsisakymo atsižvelgti į pasiūlymą faktinius motyvus (prioritetas teikiamas investicijų skatinimui, želdynų ir apsauginės zonos tikslintos atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, funkcinė zona išskirta atsižvelgiant taip pat ir į reljefą, bus formuojami sklypai nuosavybės teisėms atkurti) ir teisinius motyvus (TPĮ 8 straipsnis, Želdynų normos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, kt.). Antra, pareiškėjos skundo teismui turinys patvirtina, kad pareiškėja suprato pasiūlymo atmetimo motyvus ir nesutinka ne dėl jų nebuvimo, o dėl jų turinio. Pareiškėja nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie Pilaitės mikrorajono vakarinės dalies želdynų poreikį, esamus plotus ir su tuo susijusios informacijos. Teismas atmeta šiuos argumentus, nes 2018 m. spalio 9 d. Rašte pasiūlymui dėl želdynų skirta ketvirta pastraipa, kurioje nurodomi teisės aktai, kuriais vadovaujamasi, identifikuojama, kad ginčo teritorijoje yra intensyvaus naudojimo želdynų plotai, paaiškinama, kaip buvo patikslinti želdynų plotai, informuojama apie statybas arčiau nei 100 metrų nuo esamų upelio ir nurodoma, kad funkcinė zona išskirta atsižvelgiant į reljefą. Trečia, teismas pabrėžia, kad pareiškėja kelia ne motyvų nebuvimo, o motyvų išsamumo, pakankamumo klausimus. Teismas sutinka, kad atsiliepime atsakovė dar labiau detalizavo savo motyvus ir motyvavo detaliau, tačiau nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, kad motyvų išsamumas skundžiamame 2018 m. spalio 9 d. Rašte buvo pakankamas. Pareiškėja ne nežinojo skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų, o norėjo juos dar patikslinti, detalizuoti. Tai buvo padaryta atsiliepime, o nesutikimo su motyvais argumentų teismas nagrinėjamoje byloje neanalizuoja, nes, kaip minėta, pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė įvertino pareiškėjos pasiūlymą, jį išanalizavo ir pateikė faktiškai ir teisiškai pakankamai motyvuotus paaiškinimus, kodėl pasiūlymai atmetami, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris negali būti panaikintas skunde išdėstytais ar kitais pagrindais, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos asociacijos „Elbingo bendruomenė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.