Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, neteistas, Lentvario vidurinės mokyklos moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. S. 2007 metų gegužės 4 d. apie 15.45 val. prie upelio, esančio apie 300 metrų nuo (duomenys neskelbtini), pareikalavo mažamečio M. V., gimusio 1998-01-30, tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, o šiam atsisakius, pagrasino pranešti M. V. motinai, kad pastarasis rūko ir tokiu būdu palauždamas nukentėjusiojo valią priešintis bei pasinaudodamas pastarojo bejėgišką būkle dėl mažametystės, įvedė savo lytinį organą M. V. į burną ir tenkino savo lytinę aistrą.

Kaltinamasis J. S. pagal pateiktą jam kaltinimą kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2007-05-04 jis buvo prie upelio Grigiškėse. Ten buvo M. V., J. V., E. Ž. ir R. Č.. Vienu momentu J. V. pasakė M. V., kad jis „Pačiulptų“ jam, J. S.. Kai tas atsisakė čiulpti, J. V. pagrasino pasakyti M. V. motinai ir vyresniajam broliui, kad jis rūko, tada M. V. priėjo prie jo, J. S., jis nusimovė kelnes, o M. V. „pabučiavo“ jo lytinį organą.

Nukentėjusysis M. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad su J. V., E. Ž., R. Č. prie upės žaidė „štabą“, paskui ėjo didelis berniukas, kurį vadina „A.“ (J. S.). Pastarasis jam pasakė, kad pasakys mamai, kad jis rūko, ir sakė „čiulpti“. Jis darė taip, kaip liepė J. S.. J. V. tuo metu buvo šalia, nieko nedarė ir nesakė. J. S. buvo nusimovęs kelnes ir apatinius, jo lytinis organas buvo „tiesiai“, „stovėjo“. J. S. paėmė jį už galvos ir palenkė prie savo lytinio organo ir įkišo jį jam į burnos vidų du kartus. Pats J. S. tuo metu, kai jis jau čiulpė, stovėjo, o jis buvo pasilenkęs. Jis nenorėjo, kad J. S. pasakytų mamai, kad jis rūko, bijojo, kad mama nesužinotų. Po to įvykio J. S. sakė nieko nesakyti, jis niekam ir nesakė, motina sužinojo iš brolio D., o šiam pasakė J. V. (1 t. 25-37 b.l.).

Liudytoja N. V. parodė, kad apie įvykį jai pranešė klasės auklėtoja per kaimynę R. D.. Iš sūnaus M. žodžių ji sužinojo, kad J. S. pagrasino jam papasakoti motinai, kad jis rūkė ir taip privertė čiulpti jo lytinį organą.

Liudytoja R. D. parodė, kad 2007 m. gegužės mėn. jai iš mokyklos paskambino M. C., nes kaimynė N. V. neturi telefono. Iš pokalbio su M. C. ji sužinojo, kad J. S. privertė M. V. čiulpti jo lytinį organą. Apie šį pokalbį ji pasakė N. V..

Liudytoja M. C. parodė, kad dirba Grigiškių vidurinėje mokykloje mokytoja, ir iš mokinių sužinojo, kad J. S. privertė M. V. čiulpti jo lytinį organą, grasindamas papasakoti jo motinai apie tai, kad jis rūko. Ji paskambino R. D. ir paprašė papasakoti tai M. V. motinai N. V..

Liudytojas E. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad J. S. liepė M. V. „čiulpti“, arba papasakos jo motinai, kad jis rūko. M. V. atsitūpė ir stovinčiam J. S. „ten laižė“ (1 t. 63-69 b.l.).

Liudytojas J. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad jis nematė, ką J. S. darė M. V. (1 t. 81-91 b.l.).

Liudytoja V. V. parodė, kad jos sūnus J. V. jai pasakojo, kad M. V. čiulpė J. S. lytinį organą, jis, J., taip daryti neliepė. Ji dalyvavo sūnaus apklausoje, kurios metu jis apie tai nepasakė, nes jam buvo gėda apie tai kalbėti su svetimais žmonėmis.

Liudytojas R. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad J. S. „kažką“ M. V. padarė, bet jis nematė ką, nes J. S. liepė nusisukti (1 t. 72-79 b.l.).

Liudytojai V. S. ir K. S., kaltinamojo J. S. tėvai, parodė, kad iš sūnaus žodžių žino, kad M. V. „pabučiavo“ jam lytinį organą, taip padaryti M. V. liepė J. V., pagrasinęs papasakoti jo motinai, kad jis rūko.

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad duomenų apie tai, kad J. S. turi įgimtą patologiją, dėl kurios negalėtų įvykti erekcija, nėra (2 t. 35 b.l.).

Iš teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės akto matyti, kad J. S. praeityje, inkriminuojamos veikos metu ir šiuo metu buvo psichiškai sveikas, nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, ar fiziologinio afekto būsenoje. Atsižvelgiant į jo amžių bei žinių apie intymius santykius apimti, tikėtina, kad J. S. įvykio metu negalėjo visapusiškai teisingai suprasti nusikalstamos veikos esmės – nesuprato savo veiksmų pavojingumo, reikšmės, padaromos žalos, pasekmių tiek savo, tiek nukentėjusiojo atžvilgiu.

Vertindamas esančius byloje įrodymus, teismas daro šias išvadas:

Kaltinamasis J. S. neneigia to fakto, kad mažametis M. V. lytiškais santykiavo su juo oraliniu būdu, tačiau teigia, kad tai buvo padaryta J. V. iniciatyva ir pastarajam M. V. privertus tai padaryti. Tačiau, teismo nuomone, J. S. parodymai apie iniciatyva ir M. V. vertimą santykiauti yra jo gynybos pozicija ir neatitinka faktinių aplinkybių. Taip, nukentėjusysis M. V. parodė, kad būtent J. S. liepė jam čiulpti savo lytinį organą ir grasino papasakoti motinai apie jo rūkymą, o iš jo parodymų patikimumo vertinimo išvados matyti, kad jis yra pajėgus prisiminti ir pateikti jam emociškai svarbią informaciją, jo pasakojimas apie patirtą prievartą yra artimas autentiškai, realiai išgyventai patirčiai. Tokius M. V. parodymus patvirtino ir jo motina N. V., kuriai jis pasakojo apie įvykį. Apie tai, kad kaltinamasis J. S. liepė M. V. čiulpti savo lytinį organą ir pagrasino jam, parodė ir liudytojas E. Ž., o iš jo parodymų patikrinimo vertinimo išvados matyti, kad jo parodymuose yra nemažai realybės požymių, leidžiančių teigti, kad liudytojo parodymai yra apie realiai išgyventus ir stebėtus įvykius. Liudytojai J. V. ir R. Č. parodė, kad nematė, ką J. S. padarė M. V., tačiau iš jų parodymų vertinimo išvadų matyti, kad jų parodymų patikimumas yra nepakankamas, todėl teismas neturi pakankamo pagrindo remtis šių liudytojų parodymais. Tačiau kaltinamojo J. S. parodymai dėl tikrų faktinių įvykių aplinkybių yra paneigti nukentėjusiojo M. V. ir liudytojo E. Ž. parodymais, atmesti kuriuos pagrindo nėra.

Tokiu būdu, darytina išvada, kad J. S. pareikalavo mažamečio M. V. tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, suprato jo atsisakymą, palaužė jo valią priešintis, pagrasindamas pranešti jo motinai apie rūkymą, pasinaudojo M. V. bejėgiška būkle dėl mažametystės ir įvedė lytinį organą M. V. į burną.

Seksualinis prievartavimas yra nusikalstama veika tik padarius jį tiesiogine tyčia. Seksualinis prievartavimas suponuoja kaltininko suvokimą, kad jis tenkina lytinę aistrą su nukentėjusiuoju prieš jo valią, atimdamas jam galimybę priešintis arba pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ir nori lytinės aistros tenkinimo.

Nors psichiatrinės-psichologinės ekspertizės akte nurodoma, jog tikėtina, kad J. S. įvykio metu negalėjo visapusiškai teisingai suprasti daromos nusikalstamos veikos, šie teiginiai liečia veiksmų pavojingumo, reikšmės, padaromos žalos, pasekmių suvokimą, tačiau nepaneigia jo tiesioginės tyčios, kuri seka iš jo kryptingų veiksmų, išreikšto reikalavimo, tikslo siekimo – M. V. atsisakius paklusti, panaudojo tam tikrus grasinimus, jis suvokė, kad M. V. yra mažametis ir, kaip nurodoma tame pačiame ekspertizės akte, galėjo teisingai suvokti konkrečias faktines įvykio aplinkybes, todėl J. S. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d.

Sunkinančių J. S. atsakomybę aplinkybių nėra.

Nors J. S. kaltu prisipažino iš dalies, tačiau iš jo parodymų, elgesio po įvykio ir teisminio nagrinėjimo metu matyti, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytojo nusikaltimo, o tai lengvina jo atsakomybę.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą, bausmės paskirtį ir tikslus, į J. S. asmenybę – nusikalto pirmą kartą, mokosi, charakterizuojamas teigiamai, gyvena su tėvais, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, taikyti jam BK 92 str. ir atidėti bausmės vykdymą vieneriems metams.

Paskirti J. S. auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir atidavimą tėvams ugdyti ir prižiūrėti.

Kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti tėvui V. S. – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.