- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-26
- Bylos Nr.
- 2SA-273-619/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-07903-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Pareiškėjas
- UAB „Psyops Media“
- Kreditorius
- A. D.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Daivos Milevičienės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Psyops Media“ skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys - išieškotojas A. D. ir antstolė Daiva Milevičienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Psyops Media“ pateikė skundą dėl antstolės 2012-04-26 ir 2012-05-21 patvarkymų vykdomojoje byloje Nr. 0012/02/00930, kuriuos prašė panaikinti ir užbaigti vykdomąją bylą. Nurodė, kad išieškotojas A. D. pažeidė 2012-04-13 Vilniaus miesto 1 nutartį, kuria buvo pritaikytas areštas UAB „Psyops media“ turtui, kadangi nepatikslino turto arešto akto per 14 dienų terminą, kaip tai nustatyta LR CPK 147 straipsnio 6 dalyje. Taigi antstolės veiksmai neteisėti, kadangi turto arešto aktas arešto aktų registre buvo išregistruotas 2012-05-03. Tačiau antstolė toliau vykdo laikinųjų apsaugos priemonių įgyvendinimą, nors jos negalioja. Pareiškėjas prašė panaikinti 2012-04-26 ir 2012-05-21 patvarkymus ir užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0012/02/00930 bei apmokėti už teisines paslaugas 500 Lt. Antstolė Daiva Milevičienė 2012-06-04 patvarkymu vykdomojoje byloje pareiškėjo skundą atsisakė tenkinti, kadangi išieškotojas A. D. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolei pateikė 2012-04-23, t.y. nepraleidus įstatyme numatyto keturiolikos dienų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo termino. Išieškotojas A. D. nepažeidė LR CPK 147 straipsnio 6 dalies nuostatos, priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti buvo nedelsiant imtasi priemonių skolininko turtui surasti. Dėl šių priežasčių darė išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis yra galiojanti ir turi būti vykdoma, todėl pareiškėjo skundo antstolė 2012 m. birželio 4 d. patvarkymu netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0012/12/00930 persiuntė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino, nutraukė vykdomąją bylą Nr. 0012/12/00930 ir panaikino vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0012/12/00930 bei priteisė iš antstolės Daivos Milevičienės 500 Lt pareiškėjo UAB „Psyops Media“ naudai (b.l. 17 – 18). Teismas nurodė, kad nutartis, kurios pagrindu pradėti vykdymo veiksmai, priimta 2012-04-13, todėl į antstolį kreipiamasi ir areštuoto turto duomenys patikslinami turėjo būti iki 2012-04-27. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad išieškotojo atstovas prašymą antstoliui pateikė 2012-04-23 (vykd. b.l. 5-6), t.y. nepraleidęs įstatyme numatyto 14 dienų termino. Tačiau pagal vykdomosios bylos duomenis, antstolė per įstatymo numatytą 14 dienų terminą areštuoto turto duomenų nepatikslino. Nepateikus patikslintų areštuoto turto duomenų, laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti savaime pagal įstatymą nuo 2012-04-30. Tai reiškia, kad nuo šios datos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-13 nutartis neteko teisinės reikšmės, nes laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigė pagal įstatymą. Todėl pagrįstai, vadovaujantis Turto areštų akto registro nuostatų 33 p. ir CPK 147 str. 6 d., turto arešto aktas 2012-05-03 buvo išregistruotas. Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pasibaigus 2012-04-13 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui, antstolė neturėjo teisės toliau atlikti vykdymo veiksmų (CPK 629 str. 1 d. 5 p.). Aplinkybė, kad antstolės 2012-06-04 sudarytas turto aprašas (vykd. b.l. 56) įregistruotas turto arešto aktų registre nereiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės yra galiojančios. Teismas konstatavo, kad 2012-04-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2012-04-30 nustojus galioti, antstolė nuo šios datos turėjo nutraukti vykdymo veiksmus, todėl pareiškėjo skundą tenkino ir vykdomąją bylą nutraukė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Antstolė Daiva Milevičienė prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-11248-779/2012 panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – UAB „Psyops media“ skundą visose dalyse atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Nurodė, kad vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą antstolė nustatė, kad skolininkui pateiktas reikalavimas pranešti apie jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir lėšas. UAB „Psyops media“ informavo, kad neturi jam priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, transporto priemonių, lėšų bei indėlių, esančių kredito įstaigose, todėl nutarties vykdymas nukreiptas į skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias ar ateityje būsiančias UAB „Psyops media“ vardu atidarytose bankų sąskaitose. Be to, nutarčiai vykdyti pateiktos užklausos skolininko nurodytiems debitoriams, tikslu aprašyti skolininkui priklausančias turtines teises. Informacija iš kai kurių debitorių ir kreditorių iki šiol negauta, tik turto arešto aktų duomenimis nustatyta, kad UAB „Psyops media“ turi jai priklausančių piniginių lėšų, esančių UAB „KRK Baltic“ žinioje, todėl 2012-06-04 Turto aprašu šios lėšos aprašytos ir Turto arešto aktų registrui pateikta turto areštą patikslinanti informacija – turto arešto akto baigtinė būsena 2012-06-04 įregistruota Turto arešto aktų registre. Antstolės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti po 14 dienų nuo nutarties jas taikyti priėmimo, kadangi per nustatytą terminą nebuvo patikslinti turto duomenys. Įstatymas numato dvi būtinas sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui pasibaigti, t.y. turi būti nesikreipiama į antstolį ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys. Lingvistinė šios normos analizė suponuoja išvadą, kad vienos iš nustatytų sąlygų nepakanka laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui pasibaigti – tuo atveju, jei pakaktų vienos iš nurodytų sąlygų, teisės normoje būtų naudojama dalelytė „arba“. Taigi nesant abiejų normoje nustatytų sąlygų laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti tik siekiant apginti skolininko interesus panaikinamas jų išviešinimas, o antstoliui sudarius turto aprašą, t. y. patikslinus areštuoto turto duomenis, jie išviešinami. Išieškotojas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolei vykdyti pateikė 2012-04-23, t.y. nepraleidus įstatyme numatyto laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo termino. Antstolės teigimu, Turto arešto akto registrų įstatymas kategoriškai nenurodo, kad jei pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir padavus prašymą antstoliui patikslinti areštuojamą turtą per 14 dienų, turtas per mėnesį nesurandamas ir neareštuojamas, tuo pačiu nepatikslinami turto arešto aktų registro duomenys, registro duomenys privalomai turi būti panaikinti. Įstatyme įtvirtinta, kad tokiu atveju laikinai įregistruotas turto arešto aktas gali būti išregistruotas iš turto arešto aktų registro. Tai, jog skolininkas neturi jokio turto, kuris galėtų būti aprašytas nedelsiant ir siekiant įvykdyti vykdomąjį dokumentą prireikė atlikti daugybę užklausų, kol buvo nustatytos skolininkui priklausančios turtinės teisės, esančios pas trečiuosius asmenis, negali būti pagrindu teismo nutarčiai panaikinti ir suteikti galimybę skolininkui paslėpti priklausantį turtą. Turto arešto akto išregistravimo iš Turto arešto aktų registro instituto paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, jei išieškotojas piktnaudžiauja teise ir sąmoningai nesikreipia į antstolį, o laikinoji turto arešto būsena suvaržo skolininko teises disponuoti visu turtu – aptariamu atveju skolininkas jokio turto neturi, todėl jokios teisės nėra suvaržytos. Priešingu atveju susiklostytų situacija, kad skolininkui keturiolikos dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo realiai neturint lėšų nutartis nustotų galioti, o penkioliktąją dieną į sąskaitą įplaukus lėšoms, jos nekliudomai galėtų būti paslėptos, tokiu būdu apribojant sąžiningam kreditoriui galimybes susigrąžinti skolą – akivaizdu, kad tokiu atveju būtų pažeistas šalių proporcingumo ir lygybės principas. Taip pat antstolė nurodo, kad pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos už teisinę pagalbą nėra pagrįstos pakankamais įrodymais. Ieškovės teigimu, būtent mokėjimo dokumentas (ne sąskaita – faktūra) yra pakankamas įrodymas patirtoms bylinėjimosi išlaidoms priteisti. Aptariamu atveju jokio mokėjimo dokumento byloje nėra – tai reiškia, jog pareiškėjas neįrodė patyręs bylinėjimosi išlaidų, todėl jos negali būti priteistos. Be to, pagal LR CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Aptariamu atveju antstolis nėra pareiškėjas, todėl vien jau dėl šios priežasties bylinėjimosi išlaidos gali būti nepriteisiamos.
Atsiliepimas
UAB „Psyops media“ atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad jei nors viena sąlyga iš LR CPK 147 straipsnio 6 nurodytų sąlygų nėra įvykdoma, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti. Todėl antstolės argumentas dėl dalelytės „ir“ yra deklaratyvaus pobūdžio bei neteisingas. Taip pat antstolė neteisingai aiškina turto arešto įregistravimą centrinėje hipotekos įstaigoje kaip neva išviešinimo formą. Turto arešto registras žymi turto arešto akto pradžią ir pabaigą. Antstolė nepatikslino areštuoto turto duomenų bei su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų apie areštuoto turto duomenų tikslinimą hipotekai. Pats ieškovas A. D. nerūpestingai ir praleidęs beveik visą 14 dienų terminą, antstolei pateikė pirmosios instancijos teismo vykdomąjį dokumentą praėjus trylikos dienų terminui. Taigi akivaizdu, kad dėl termino praleidimo kaltas tiek pats ieškovas, tiek antstolė, kuri piktnaudžiaudama teise nesiėmė skubių veiksmų atlikti veiksmus, numatytus LR CPK 147 str. 6 d. bei tokiu būdu pažeidė įstatymą. Pažymėtina, kad antstolė iš viso pavėlavo patikslinti areštuoto turto duomenis hipotekoje 38 kalendorines dienas. Taip pat antstolė nepagrįstai tvirtina, kad išlaidos teisinėms paslaugos yra neapmokėtos, pateiki apmokėjimą liudijančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad klausimą dėl skundo tenkinimo sprendė antstolė ir matydama, kad prašoma priteisti išlaidas, nepateikė jokių pretenzijų dėl bet kokių trūkstamų dokumentų, netenkino skundo ir jį persiuntė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Taip pat nurodo, kad aptariamu atveju antstolė iki šiol varžo pareiškėjo turtą banko sąskaitose, todėl tai yra pagrindas skirti antstolei baudą. Remiantis LR CPK 95 str. 2 d. piktnaudžiaujančiam procesu asmeniui teismas turi teisę skirti baudą iki 20.000 Lt ir iki 50 proc. šios baudos dydžio skirti kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad antstolė, kreipdamasi į Vilniaus apygardos teismą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, toliau vykdydama turto areštą ir sąmoningai neatlikdama pareigos, numatytos LR CPK 147 str. 6 d., piktnaudžiauja procesu, kad teismo turi būti atitinkamai įvertinta skiriant antstolei baudą ir dalį jos paskirti pareiškėjui, kaip jo minimalių nuostolių, patirtų dėl viso turto arešto, atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis, kuria teismas tenkino pareiškėjo UAB „Psyops media“ skundą ir nutraukė vykdomąją bylą Nr. 0012/12/00930 ir panaikino vykdymo veiksmus vykdomojoje Nr. 0012/12/00930 bei priteisė iš antstolės Daivos Milevičienės 500 Lt pareiškėjo naudai už jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo antstolė Daiva Milevičienė ginčija visą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-28 nutartį prašydama ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – UAB „Psyops media“ skundą visose dalyse atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, antstolės ir pareiškėjo paaiškinimais, sprendžia, kad neturi teisinio pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo nutartį.
Vykdomosios bylos Nr. 0012/12/00930 medžiaga nustatyta, kad 2012 m. balandžio 23 d. patvarkymu antstolė Daiva Milevičienė priėmė vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Psyops media“ turtui išieškotojo A. D. naudai (vykd. b. l. 7). Vykdant šią nutartį antstolė priėmė ginčijamus 2012 m. balandžio 26 d. patvarkymus dėl informacijos pateikimo sustabdyti lėšų išmokėjimą. 2012 m. balandžio 26 d. patvarkymais antstolė Daiva Milevičienė areštavo pinigines lėšas 14.932 Lt sumai UAB „Psyops media“ AB SEB banko, AB Swedbank, AB DNB sąskaitose (vykd. b.l. 22-26). Taip pat antstolė 2012 m. gegužės 21 d. patvarkymu areštavo UAB „Psyops media“ pinigines lėšas 14932 Lt sumai Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b.l. 44). Kredito įstaigos 2012-05-04, 2012-05-07, 2012-05-02, 2012-05-09 pateikė informaciją apie pareiškėjo sąskaitose esančias pinigines lėšas ir apribojimus disponuoti sąskaita (vykd. b.l. 29-39). 2012 m. gegužės 4 d. raštu UAB „Psyops media“ informavo antstolę, kad UAB „Psyops media“ neturi jam priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, transporto priemonių, lėšų bei indėlių, esančių kredito įstaigose. Gavus minėtą informaciją antstolė 2012-06-04 sudarė turto aprašą (aprašytos piniginės lėšos, esančios UAB „KRK Baltic“ žinioje) (vykd. b. l. 56). Iš pareiškėjo UAB „Psyops media“ skundų, teiktų pirmosios instancijos teismui, turinio matyti, kad pagrindinis pareiškėjo argumentas ginčijant antstolės patvarkymus yra neteisėtai vykdomas jo turto areštas, kadangi jis buvo vykdomas praleidus 14 dienų terminą, kuris nustatytas LR CPK 147 straipsnio 6 dalyje. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad išieškotojo A. D. atstovas laiku pateikė antstoliui Vitaliui Milevičiui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymui, tačiau, pareiškėjo teigimu, per tą patį 14 dienų terminą antstolė turėjo patikslinti areštuoto turto nepadarius, - atsirado LR CPK 147 straipsnio 6 dalyje numatyti teisiniai padariniai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepateikus patikslintų areštuoto turto duomenų, laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju nustojo galioti pagal įstatymą. Kai laikinoji apsaugos netenka galios remiantis įstatymo pagrindu (LR CPK 147 str. 6 d.), tai nebėra teisinio pagrindo, kad tokia priemonė būtų įregistruota Turto arešto aktų registre ir ji turi būti nedelsiant pašalinta be papildomo suinteresuotų asmenų kreipimosi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1855/2012). Šiuo atveju vykdomojoje byloje buvo pateikta Centrinės hipotekos įstaigos filialo 2012-05-16 pažyma, kad vadovaujantis Turto arešto aktų registro nuostatų 33 p. ir LR CPK 147 str. 6 d. turto arešto aktas Nr. 0512002391 buvo išregistruotas iš Turto arešto aktų registro 2012 m. gegužės 3 d. (vykd b.l. 66). Pažymėtina, kad ginčijamų antstolio patvarkymo metu galiojo Lietuvos Respublikos turto arešto aktų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, kad hipotekos teisėjas gali laikinai įregistruotą turto areštą išregistruoti iš turto arešto aktų registro, jei per 1 mėnesį nuo turto arešto akto laikino įregistravimo dienos hipotekos skyriui nepateikiamas turto arešto akto pakeitimas ar papildomas turto arešto aktas, kuriame nurodyti visi areštuotą turtą identifikuojantys duomenys. Nagrinėjamu atveju antstolė tiek šį 1 mėnesio terminą tiek LR CPK įtvirtintą terminą praleido – vykdoma nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimta 2012 m. balandžio 13 d., tuo tarpu antstolė turto aprašą sudarė tik 2012-06-04, t.y. praėjus 51 kalendorinei dienai nuo nutarties priėmimo (vykd b.l. 56), atsižvelgdama būtent į 2012-06-04 Turto arešto akto registro išrašo išsamią informaciją, kurioje buvo matyti, kad 2012-01-06 buvo įregistruotas areštas pagal kito kreditoriaus reikalavimus, pareiškėjo UAB „Psyops media“ piniginėms lėšoms, esančioms pas UAB „KRK Baltic“ (vykd. b.l. 54 – 55). Taigi, nors ženkli dalis atsakymų iš kredito įstaigų dėl pareiškėjo UAB „Psyops media“ sąskaitose esančių piniginių lėšų buvo gauti po turto arešto akto išregistravimo iš Turto areštų registro, antstolė 2012-06-04 sudarė turto aprašą ne kredito įstaigų pateiktos informacijos pagrindu, o turto arešto registro duomenimis, kuriuos galėjo patikrinti ir įstatymo nustatytu terminu. Esant šiems faktiniams duomenims, teismas sprendžia, kad antstolė, pateikdama atskirąjį skundą, nepateikė svarių argumentų ir neįvardino aplinkybių, kurios būtų kliudžiusios jai sudaryti turto aprašą ir patikslinti areštuoto duomenis ankstesniu terminu, t.y. nepraleidus LR Turto arešto aktų registre ir LR CPK įtvirtinto termino. Šių faktinių aplinkybių kontekste atmestini apeliantės teiginiai, kad vykdant vykdomąjį dokumentą, prireikė atlikti daugybę užklausų, kol buvo nustatytos skolininkui priklausančios turtinės teisės, esančios pas trečiuosius asmenis. Teismas sprendžia, kad antstolės veiksmai priimant skundžiamus patvarkymus, kuriais areštuotos skolininko lėšos bei tokiu būdu siekiant realiai įvykdyti nutartį dėl skolininko turto nurodytai sumai arešto, yra neteisėti, todėl vykdomoji byla pirmosios instancijos teismo nutraukta pagrįstai.
Apeliantas ginčija ir kitą nutarties dalį, kuria priteista iš antstolės Daivos Milevičienės 500 Lt dydžio išlaidos už teisinę pagalbą pareiškėjo UAB „Psyops media“ naudai. Antstolė argumentuoja, kad pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos už teisinę pagalbą nėra pagrįstos pakankamais įrodymais, kadangi šiuo atveju nėra pateikta jokio mokėjimo dokumento. Tuo tarpu vien sąskaitos – faktūros išrašymas negali būti traktuojamas kaip patirtų išlaidų įrodymas. Nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi pareiškėjas UAB „Psyops media“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė banko išrašą, iš kurio matyti, kad apmokėjimas už teisines paslaugas buvo atliktas (b.l. 36). Kadangi antstolė pateikė teismui nepagrįstą patvarkymą, kuriuo UAB „Psyops media“ skundo netenkino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš antstolės pareiškėjui jo patirtas išlaidas (b.l. 10 – 11, 36) (CPK 443 str. 6 d.).
Pareiškėjas UAB „Psyops media“ teismo prašo paskirti antstolei baudą iki 20.000 Lt už piktnaudžiavimą teise ir iki 50 proc. šios baudos priteisiant UAB „Psyops media“, kadangi antstolė, kreipdamasi į Vilniaus apygardos teismą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties ir toliau vykdydama turto areštą ir neatlikdama pareigos, numatytos LR CPK 147 str. 6 d., piktnaudžiauja procesu. Pažymėtina, kad paties skundo ar atskirojo skundo dėl teismo nutarties padavimas pats savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu teise, kadangi apelianto teisę teikti skundą įtvirtina įstatymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo skirti antstolei baudą, kadangi naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, antstolė turėjo teisę skųsti, jos manymu, nepagrįstą ir neteisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta. Todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Pareiškėjo UAB „Psyops media“ prašymą dėl baudos skyrimo antstolei atmesti.