Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aivos Survilienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. ir jo gynėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams,

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 30 (trisdešimčiai) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrinta bausmė P. K. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, P. K. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinė subendrinta bausmė P. K. paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, P. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant P. K. po nuosprendžio įsiteisėjimo 6 (šešis) mėnesius nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant P. K. per bausmės vykdymo atidėjimo terminą dirbti arba registruotis darbo biržoje ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš UAB „T“ ir subsidiariai iš nuteistojo P. K. priteista 47 687 Eur turtinės žalos atlyginimo X apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas juridinis asmuo UAB „T“ pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį bei BK 20 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir BK 220 straipsnio 2 dalį, o X. K., vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu P. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad apgaulingai organizavo ir tvarkė finansinę apskaitą ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų bei struktūros, ir taip pat, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, pateikė valstybės įgaliotai institucijai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, pelną. Būtent, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 29 d. iki 2021 m. kovo 1 d. P. K., būdamas UAB „T“ (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, vieninteliu akcininku ir kasininku, veikdamas šios bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę bendrovės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ 1 dalies ir 2 dalies reikalavimus, užimamų pareigų pagrindu, būdamas tiesiogiai atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalies reikalavimus, „užimamų pareigų pagrindu, būdamas tiesiogiai atsakingu už įmonės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, <...>“, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 30 punkto reikalavimus, būdamas atsakingu, kad bendrovėje būtų laikomasi šių taisyklių, organizavo apgaulingą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeisdamas: 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus, kuris nurodo, jog „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, kuri nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalies reikalavimus, kuri nurodo, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>“, „Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies reikalavimus, kuri nurodo, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 17 straipsnio „Finansinės ataskaitos“ reikalavimus, kuris nurodo „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo” 4 punktą, kuriame nurodyta, kad: „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį“; 9 punktą, kuriame nurodyta, kad: „Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau vadinama atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu“ ir 16 punkto 1 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) <...> parašais“, nes veikdamas kartu su nusikalstamos veikos padėjėju X. K., oficialiai nedirbančiu UAB „T“, susitarė apgaulingai tvarkyti teisės aktų reikalaujamą UAB „T“ finansinę apskaitą neapskaitant dalies prekių – vaisių ir daržovių įsigijimo iš:

- I. K. bendrovės „R“ už 152 208,48 Eur;

- X Respublikos bendrovių – „TR“, „V“, „A“, „H“, „F“, „B“, „J“, „M“, „B“, „D“, „G“; „A“ už 29 545, 48 Eur, vėliau įsigytas prekes (vaisius ir daržoves) pardavus Lietuvos Respublikos rinkoje be apskaitos dokumentų skirtingiems ūkio subjektams, neapskaitė dalies gautų pajamų.

1.1. Vykdydamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 31 d. iki 2021 m. vasario 4 d., jis organizavo vaisių ir daržovių atvežimą į Lietuvos Respublikos teritoriją 15 kartų UAB „A“ transportu ir už transportavimo paslaugas atsakingam asmeniui P. B. grynais pinigais sumokėjo 59 120 Eur, bei 2020 m. lapkričio 5 d. UAB „J“ transportu ir už transportavimo paslaugas atsakingam asmeniui Z. B. grynais pinigais sumokėjo 2 800 Eur, tai yra iš viso bendrai sumokėjo 61 920 Eur grynais pinigais, tačiau šių ūkinių operacijų neužregistravo bendrovės apskaitos registruose ir nepateikė duomenų finansinę apskaitą tvarkančiai buhalterei L. D..

1.2. Tęsiant nusikalstamą veiką P. K. davė nurodymus X. K. padėti surasti darbininkus atvežtų į UAB „T“ prekybos vietą, esančią (duomenys neskelbtini), vaisių ir daržovių iškrovimui iš krovininių automobilių, vėliau šių atvežtų vaisių ir daržovių dalį parduoti be apskaitos dokumentų ir teikti jam informaciją apie likusį vaisių ir daržovių kiekį.

1.3. Tokiu būdu P. K., tyčia organizavęs apgaulingą UAB „T“ finansinės (buhalterinės) apskaitos tvarkymą laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 29 d. iki 2021 m. kovo 1 d., nedeklaravo 278 836 Eur PVM apmokestinamų sandorių, dėl to UAB „T” į Lietuvos Respublikos biudžetą išvengė sumokėti iš viso 47 687 Eur pridėtinės vertės mokesčio.

1.4. Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 29 d. iki 2021 m. kovo 1 d. iš dalies negalima nustatyti UAB „T“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

1.5. Šiais veiksmais P. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcija).

2. Taip pat P. K., laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 29 d. iki 2021 m. kovo 1 d., būdamas UAB „T“ (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, vieninteliu akcininku ir kasininku, veikdamas šios bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę bendrovės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą, pažeidė 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio “Lietuvos Respublikos PVM objektas” 1 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad: „1. PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks. <...>“ ir 2 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, jog „PVM objektas taip pat yra prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės, kai: 1) prekes iš apmokestinamojo asmens, kuris vykdo savo ekonominę veiklą, t. y. veikia kaip toks, ir kuriam netaikomos teisės aktų nuostatos, numatytos 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – Direktyva 2006/112/EB) XII antraštinės dalies 1 skyriuje, įsigyja apmokestinamasis asmuo, kuris sandorį sudaro vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks,<...>“; 14 straipsnio „Apmokestinimo momentas“ 2 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad: „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita – faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą.“; 58 straipsnio „Veikla, kuriai skirtų naudoti prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM gali būti atskaitomas“ 1 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad „PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: 1) PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui; <...>; 71 straipsnio „Prievolė skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomas registravimasis PVM mokėtoju“ 1 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad „Prievolė <…> skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, <…>”; 77 straipsnio „PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievolės“ 1 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad „PVM mokėtojas privalo: 1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo; 3) teikti šio Įstatymo reikalaujamas PVM deklaracijas, prekių tiekimo į kitas valstybes nares bei kitas nustatytas ataskaitas ir šio Įstatymo nustatyta tvarka bei terminais mokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą mokėtiną PVM.“; 78 straipsnio „Apskaita ir dokumentų saugojimas“ 1 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad „Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM”; 79 straipsnio „Prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimas PVM sąskaita faktūra“ 1 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad „Įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo <…> privalo įforminti PVM sąskaita faktūra <…>, taip pat pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu VA-29 patvirtintų „Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ (nauja redakcija Nr. VA-103, 2018 m. gruodžio 31 d.) 38 punktą, kuriame nurodyta, kad „21 laukelyje turi būti įrašoma iš kitų valstybių narių asmenų įsigytų prekių, kurių įsigijimas laikomas įvykęs šalies teritorijoje, apmokestinamoji vertė, <...>“; 51 punktą, kuriame nurodyta, jog „34 laukelyje turi būti įrašoma iš kitų valstybių narių įsigytų prekių apskaičiuota, taikant atitinkamą PVM tarifą, pardavimo PVM suma nuo PVM deklaracijos 21 laukelyje deklaruotos šių prekių apmokestinamosios vertės, įskaitant patikslintas PVM sumas <...>“; 42 punktą, kuriame nurodyta, kad „25 laukelyje turi būti įrašoma įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM suma, <...>“; 42.2. papunktį, kuriame nurodyta, kad „iš Lietuvos Respublikos PVM mokėtojų įsigytų prekių ir paslaugų (įskaitant vienatipius kuponus) pirkimo PVM suma, nurodyta prekių ir paslaugų įsigijimo dokumentuose <...>“, taip siekdamas išvengti mokesčių, nieko nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką UAB „T“ buhalterei L. D. teikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „T” laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 29 d. iki 2021 m. kovo 1 d. vykdytus prekių, paslaugų pirkimo – pardavimo sandorius su I. K. bendrove „R“, X Respublikos bendrovėmis – „TR“, „V“, „A“, „H“, „F“, „B“, „J“, „M“, „B“, „D“, „G“; „A“ ir Lietuvos Respublikos bendrovėmis – UAB „A“ bei UAB „J“, po ko L. D., atsakingai už deklaracijų arba nustatyta tvarka patvirtintų ataskaitų ar kitų dokumentų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai, į Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (Forma FR0600) už 2020 m. spalio – gruodžio mėn. ir 2021 m. sausio – kovo mėn. laikotarpį, 21 laukelyje įrašius neteisingus duomenis, tai yra nedeklaravus 181 753 Eur (152208 + 29545) iš ES įsigytų prekių apmokestinamosios vertės, 34 laukelyje – 38 168 Eur (31964 + 6204) iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM, 25 laukelyje – 10 868 Eur įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, 11 laukelyje – 278 836 Eur PVM apmokestinamų sandorių, 29 laukelyje – 58 555 Eur pardavimo PVM ir šias deklaracijas laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2021 m. balandžio 22 d. pateikus elektroniniu būdu per Elektroninę deklaravimo sistemą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „T” į Lietuvos Respublikos biudžetą išvengė sumokėti iš viso 47 687 Eur pridėtinės vertės mokesčio.

2.1. Šiais veiksmais P. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija).

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Nuteistasis P. K. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendį panaikinti ir nuteistajam P. K. paskirti kitos rūšies bausmę – baudą.

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, taip pat buvo šališkas skirdamas bausmę. Nuteistojo ir jo gynėjo nuomone, teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeisdamas BK 54 straipsnio reikalavimus, netinkamai atsižvelgė į P. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat ir į padarytos veikos motyvus bei tikslus, pažeidė teisingumo principą ir dėl to paskyrė P. K. per griežtą bausmę.

3.2. Apeliantai nurodo, kad P. K. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi, davė išsamius parodymus. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

3.3. Nuteistojo ir jo gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neatskleidė P. K. kaltės turinio ir rūšies, todėl negalėjo tinkamai įvykdyti teisingumo. O parinkdamas bausmės rūšį, jos dydį, teismas didžiausią dėmesį skyrė ne faktinių aplinkybių visumai, o tam, kad nusikalstamais veiksmais padaryta žala valstybei neatlyginta ir nepradėta atlyginti, kas rodo jo neigiamą požiūrį į pareigą atlyginti padarytą žalą.

3.4. Skunde sutinkama su tuo, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir tai viena iš sudėtingiausių bei svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys yra remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

3.5. Nuteistojo ir jo gynėjo nuomone, paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neišvengiamai turės neigiamos įtakos ne tik P. K. socialiniams ryšiams, tačiau jis ir ilgą laiko tarpą neturės galimybės atlyginti nuosprendžiu priteistos turtinės žalos, sumokėti paskirtas baudas bei vykdyti kitus turtinius įsipareigojimus. Be to, žalą patirs ir tretieji asmenys, susiję su jo tiesioginių darbo funkcijų vykdymu jo vadovaujamoje įmonėje, nes atlikdamas bausmę jis negalės vykdyti projektų, gauti pajamų, o netekus pajamų šaltinio P. K. negalės vykdyti ir savo įsipareigojimų rūpintis šeima bei mažamečiu vaiku.

3.6. Pasak apeliantų, net ir dalinis realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo, protingumo ir bausmės skyrimo proporcingumo principams. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje BK 75 straipsnis dažnai taikomas net ir už nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į žmogaus gyvybę ir sveikatą, o dažniausiai bausmės vykdymas yra atidedamas finansinio pobūdžio bylose, pernelyg nesureikšminant nusikaltimo sunkumo ir neatmetant galimybės asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą, atidėti bausmės vykdymą visam paskirtos bausmės laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis ir jo gynėjas mano, kad nagrinėjamu atveju buvo visi teisiniai pagrindai P. K. ne tik taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, bet ir atidėti visos paskirtos bausmės vykdymą.

3.7. Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo metu galiojanti BK 220 straipsnio 2 dalies redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d., nuteistajam yra palankesnė, kadangi šio BK straipsnio sankcijoje yra numatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė, bet ir bauda, kuri gali būti skiriama atsižvelgus į kaltininko asmenybę.

3.8. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia (be kita ko) reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę; neteisingos bausmės paskyrimas reikštų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, konstitucinis teisinės valstybės principas (2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra ne kartą pažymėjęs, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą; antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat būtų nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų (2006 m. rugsėjo 21 d., 2013 m. gruodžio 6 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai).

3.9. Tai numatyta ir BK 41 straipsnyje, nes greta kitų bausmės tikslų išskiriamas ir bausmės teisingumo tikslas. Visų pirma, bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

3.10. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi.

3.11. Tačiau bausmių skyrime jis įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinumas užtikrinti kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Šis principas atspindi esminę įstatymų leidėjo idėją, kuri gali būti įvardyta kaip tam tikros teismų praktinės veiklos pagrindinių krypčių nustatymo bausmių skyrime tikslas. Lietuvos teisės doktrinoje nėra bendro požiūrio į teisingumo principą ir jo turinį, todėl teisingos bausmės samprata gali būti nevienareikšmė. Ji remiasi konkretaus teisingumo ar neteisingumo suvokimu.

3.12. Tokiu būdu, teisingumas – visų pirma teisingas baudžiamasis įstatymas, sudarantis sąlygas vienodai teisminei praktikai. Tačiau tiek teisingumo, tiek asmenų lygybės įstatymui principas savaime nepaneigia to, kad tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas. Teismas klauso tik įstatymo, todėl jis privalo derinti įstatymo jam suteiktą laisvę ir vienodą baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo bei skyrimo praktiką, neatsižvelgiant į teisėjo nuotaiką ar bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

3.13. Pabrėžtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo skiriamos kaltininkui bausmės proporcingumo principo.

3.14. Teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų, pataisymui reikalingą bausmės rūšį ir dydį. Kartu jis suprantamas ir kaip interesų vienybės išlaikymas, ir iš to suponuojamas teiginys, kad už padarytas nusikalstamas veikas skiriamos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

3.15. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad būtų išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, tačiau ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė būtų adekvati padarytam nusikaltimui: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį.

3.16. Teisingumo principas skatina teismą atsižvelgti į teisiamojo interesus, jo pasitaisymo galimybes. Vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas turėtų kaltininkui parinkti tokią bausmę ir jos dydį, kuri labiausiai pozityviai veiktų asmenį ir užkirstų kelią nusikalstamo elgesio recidyvui.

4. Teismo posėdyje gynėjas prašo jo ir nuteistojo P. K. apeliacinį skundą patenkinti, paskirti nuteistajam P. K. švelnesnės rūšies bausmę – baudą. Prokuroras prašo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir skundžiamą nuosprendį pakeisti. P. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę 5 00 MGL dydžio baudą. Nusikalstamą veiką iš BK 220 straipsnio 2 dalies (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcijos) perkvalifikuoti į BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją) ir paskirti bausmę 1 500 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 1 500 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. K. galutinę subendrintą bausmę 1 000 MGL dydžio baudą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, skirdamas P. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį arešto bausmę, teismas paskyrė aiškiai per griežtą rūšimi bausmę. Šioje dalyje nuosprendis keičiamas ir skiriama sankcijoje numatyta švelnesnės rūšies bausmė bauda. Nuosprendis keičiamas ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Skundžiamu nuosprendžiu teismas teisingai kvalifikavo P. K. nusikalstamas veikas pagal tuo metu galiojusių redakcijų BK 222 straipsnio 1 dalį (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją) ir BK 220 straipsnio 2 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakciją). Tačiau jau po nuosprendžio priėmimo, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo naujos baudžiamųjų įstatymų, t. y. BK 222 straipsnio 1 dalies ir BK 220 straipsnio 2 dalies, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 pakeistos redakcijos, kurios, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikomos P. K., nes švelnina bausmę. Apeliacinis skundas byloje paduotas jau po naujų BK straipsnių redakcijų įsigaliojimo. Todėl teisėjų kolegija nuosprendį keičia, P. K. nusikalstamas veikas perkvalifikuoja pagal naujųjų redakcijų BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 2 dalį ir pagal abu šiuos baudžiamuosius įstatymus skiria P. K. sankcijose numatytas švelnesnės rūšies bausmes – baudas.

6. Pagal BPK 320 straipsnio 2 dalį nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo P. K. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde prašoma skundžiamą nuosprendį panaikinti ir paskirti P. K. švelnesnės rūšies bausmę – baudą. Taigi išdėstyti prašymai priimti skirtingų rūšių sprendimus – skundžiamą nuosprendį ir panaikinti, ir jį pakeisti. Iš apeliaciniame skunde dėstomų nuosprendžio apskundimo pagrindų ir motyvų matosi, kad juose irgi yra prieštaravimų. Skunde nurodoma, kad teismas neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, neatskleidė P. K. kaltės turinio ir rūšies, taip pat teismas buvo šališkas paskirdamas P. K. bausmę. Vis dėlto teisėjų kolegija, įvertinusi visą paduoto apeliacinio skundo turinį, daro išvadą, kad neišsamus bylos išnagrinėjimas, neteisingas kaltės klausimo išsprendimas, o taip pat paminėtas tariamas teismo šališkumas skiriant bausmę yra niekuo nepagrįsti apeliantų argumentai, jų apeliantai niekuo nepagrindžia. Kolegija taip pat daro išvadą, kad šie apeliacinio skundo argumentai iš viso paminėti visiškai formaliai, o vieninteliai apeliantų prašymai yra P. K. nusikalstamų veikų perkvalifikavimas pagal jau po nuosprendžio priėmimo įsigaliojusių redakcijų baudžiamuosius įstatymus ir švelnesnės rūšies bausmės, t. y. baudos, P. K. paskyrimas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas patvirtino, kad naikinti nuosprendžio dėl teismo šališkumo arba keisti kitais pagrindais apeliantai neprašo. Vienintelis apeliantų prašymas yra švelnesnės rūšies bausmės paskyrimas. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatomis, patikrino skundžiamą nuosprendį tik dėl paskirtų bausmių teisingumo, taip pat išsprendė klausimą dėl nuteistojo P. K. nusikalstamų veikų perkvalifikavimo taikant BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas.

7. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Po skundžiamo nuosprendžio šioje byloje priėmimo nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių, skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo tam tikrais straipsniais ir atitinkamų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV 1925, kuriuo buvo pakeisti ir BK 220 bei 222 straipsniai. Pagal naujai įsigaliojusią BK 220 straipsnio 2 dalies redakciją pasikeitė mokesčių, kurių siekiama išvengti, pateikiant neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą, sumos, o taip pat už šios nusikalstamos veikos padarymą įtvirtinta alternatyvi bausmė laisvės atėmimui – bauda. Pagal naujai įsigaliojusią BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją, nepaisant to, kad papildomai atsirado naujos alternatyvios veikos – nesaugojo, netvarkė ir neorganizavo bei naujas požymis – alternatyvūs padariniai – didelė žala, tačiau nustatyta ir nauja alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas. Net ir ši aplinkybė reiškia, kad šis baudžiamasis įstatymas irgi yra švelninantis bausmę, todėl taip pat turi grįžtamąją galią. Kad naujosios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalis yra laikomas bausmę švelninančiu įstatymu, patvirtina ir jau galiojanti teismų praktika (Lietuvos Aukščiausio Teismo kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-495/2023). Palyginus naujas BK 220 straipsnio 2 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies redakcijas su nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusiomis šių straipsnių redakcijomis, matosi, jog naujuose nurodytų straipsnių redakcijose nustatyti pakeitimai palengvina nuteistojo teisinę padėtį, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nuteistojo P. K. nusikalstamą veiką iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcijos) perkvalifikuoja į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją), taip pat nuteistojo nusikalstamą veiką iš BK 220 straipsnio 2 dalies (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcijos) perkvalifikuoja į BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją).

8. Bausmė yra skiriama vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis apie bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Nuteistasis P. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už apgaulingą UAB „T“ finansinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą. BK 222 straipsnio 1 dalies sankcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, numatė baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Ši nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 4 dalį priskiriama apysunkiams tyčiniams nusikaltimams ir pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą už apysunkį nusikaltimą bauda nustatoma nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio. Nuteistasis P. K. pripažintas kaltu ir nuteistas taip pat ir už organizavimą bei neteisingų duomenų apie UAB „T“ pajamas ir pelną pateikimą. BK 220 straipsnio 2 dalies sankcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, numatė laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Ši nusikalstama veika priskiriama sunkiems tyčiniams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis).

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – P. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu). Teismas įvertino duomenis apie nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į tai, kad turi šeimą, augina mažametį vaiką, dirba, eilę kartų baustas administracine tvarka. Skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad teismų praktikoje į asmens šeimines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nelemia išvados, jog sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir į aplinkybę, kad nusikalstamais veiksmais padaryta žala valstybei neatlyginta ir nepradėta atlyginti, kas, teismo nuomone, rodo P. K. neigiamą požiūrį į pareigą atlyginti padarytąją žalą. Įvertinęs aptartas aplinkybes skundžiamu nuosprendžiu teismas P. K. pagal BK 220 straipsnio 2 dalį paskyrė laisvės atėmimą 1 metams ir 3 mėnesiams, t. y. laisvės atėmimo bausmę, kuri ženkliai mažesnė už BK minėto straipsnio sankcijos vidurkį ir netgi artima sankcijos žemutinei ribai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, kurios sankcija tuo metu švelnesnės rūšies bausmės nenumatė, paskirta bausmė tuo metu aiškiai per griežta nebuvo. P. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį teismas paskyrė 30 parų arešto. Tačiau šią bausmę teisėjų kolegija vertina kaip aiškiai per griežtą ir neteisingą. Pagal BK 49 straipsnio 2 dalį areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje. Ši bausmė savo rūšimi yra griežtesnė už baudą. Tuo tarpu net ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalies sankcija numatė ne tik laisvės atėmimo ir arešto bausmes, tačiau numatė ir baudą. Įvertinus tai, kad šis nusikaltimas yra apysunkis, P. K. anksčiau neteistas, teisėjų kolegija jam paskirtą arešto bausmę laiko aiškiai per griežta ir keičia ją švelnesnės rūšies bausme – bauda, kaip to ir prašoma apeliaciniame skunde.

11. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam P. K. paskirtos pagal tuo metu galiojančių BK 220 straipsnio 2 dalies ir BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijų bausmės, tačiau po nuosprendžio priėmimo 2023 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, įsigaliojusiu 2023 m. birželio 1 d., buvo pakeisti BK XXXII skyriaus straipsniai, kurie švelnina bausmes ir kitokiu būdu palengvina nusikalstamas veikas padariusio asmens teisinę padėtį, todėl P. K. nusikalstamas veikas perkvalifikavus iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcijos) į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją), taip pat iš BK 220 straipsnio 2 dalies (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcijos) į BK 220 straipsnio 2 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją), jam skiriamos ir naujos bausmės bei galutinė subendrinta bausmė.

12. BK įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigą paskirti nuteistajam teisingą bausmę, kuri atitiktų (būtų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumą. Skiriant P. K. naujas bausmes teisėjų kolegija vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtimi ir atsižvelgia į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. Atsižvelgia ir į skundžiamame nuosprendyje jau išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, į tai, kad nuteistasis šiuo metu dirba, turi šeimą, išlaiko mažametį vaiką, baustas administracine tvarka, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir į tai, jog jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog nusikalstamais veiksmais padaryta žala valstybei neatlyginta, tačiau atsižvelgia ir į apeliacinės instancijos teismui pateiktus papildomus dokumentus, kurie patvirtina nuteistojo P. K. vadovaujamos įmonės UAB „T“ finansinę padėtį, galimybes atlyginti padarytą žalą, o taip pat ir dalies tos žalos atlyginimą (8 t., 141-156 b.l.). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo P. K. gynėjas pateikė lėšų pervedimo nurodymą, iš kurio matosi, jog UAB „T“ pervedė 5 000 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip pat posėdžio metu gynėjas pateikė dokumentus apie bendrovės trejų metų apyvartą, metinių finansinių ataskaitų teikimą, balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą bei paaiškino, jog pateikti dokumentai patvirtina, kad UAB „T“ toliau vykdo veiklą, bendrovės apyvarta ir pelnas didėja, bendrovė kartu su P. K. turi galimybę sumokėti priteistą turtinę žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie dokumentai rodo nuteistojo P. K. pastangas toliau dirbti ir vystyti įmonės veiklą bei suteikia pagrindo išvadai, jog nuteistasis bus finansiškai pajėgus sumokėti jam paskirtą švelnesnės rūšies bausmę – baudą už padarytus nusikaltimus. Dar kartą įvertinus šiame nuosprendyje jau išdėstytus bausmės skyrimo argumentus, tai, kad P. K. teisiamas pirmą kartą, dirba, pagal naujosios redakcijos BK 220 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį teisėjų kolegija jam skiria atitinkamai ne terminuoto laisvės atėmimo ir ne arešto, o švelnesnės rūšies bausmes – baudas. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą už apysunkį nusikaltimą bauda nustatoma nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio, o pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą už sunkų nusikaltimą – nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio. Nuteistajam P. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, teisėjų kolegija skiria 200 MGL dydžio baudą, kurios dydis yra ženkliai mažesnis už BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytos baudos vidurkį ir artimas sankcijos žemutinei ribai. Už BK 220 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą P. K. teisėjų kolegija skiria 600 MGL dydžio baudą, kurios dydis taip pat mažesnis už BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytos baudos vidurkį. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarė esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, kaip ir skundžiamu nuosprendžiu, iš naujo bendrinamos apėmimo būdu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu P. K. pripažino kaltę dėl padarytų nusikaltimų, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam paskirtą bausmę mažina vienu trečdaliu ir galutinę subendrintą bausmę P. K. skiria 400 MGL dydžio baudą. Tokios bausmės, tiek už atskirus nusikaltimus, tiek ir galutinė subendrinta bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu, neprieštaraus teisingumo ir proporcingumo principams, atitiks padarytų nusikalstamų veikų ir paties nuteistojo P. K. pavojingumą. Kadangi nuteistajam skiriamos švelnesnės rūšies bausmės – baudos, BK 75 straipsnis netaikomas ir į dėl to dėstomus apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija neatsakinėja.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistojo P. K. nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir bausmių P. K. paskyrimo pakeisti.

Nuteistojo P. K. nusikalstamą veiką iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcijos) perkvalifikuoti į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją) ir paskirti bausmę 200 MGL dydžio (10 000 Eur) baudą.

Nuteistojo P. K. nusikalstamą veiką iš BK 220 straipsnio 2 dalies (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcijos) perkvalifikuoti į BK 220 straipsnio 2 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją) ir paskirti bausmę 600 MGL dydžio (30 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę 600 MGL dydžio (30 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti nuteistajam P. K. galutinę subendrintą bausmę 400 MGL dydžio (20 000 Eur) baudą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.