Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, elektrikas - diagnostikas, teistas:

1. 2010 m. rugsėjo 17 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., 22 str.1 d. 178 str. 2 d. 3 m. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 m. 2011-06-15 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

2. 2012 m. gegužės 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str.2 d., BK 63 str. 1d., 4 d. 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-09-17 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 m. laisvės atėmimo bausme, bausmes sudedant iš dalies ir paskirta galutinė subendrinta 4 m. laisvės atėmimo bausmė;

3. 2012 m. liepos 24 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 235 str. 1 d., 5 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-05-11 nuosprendžiu paskirta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė 4 m. laisvės atėmimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. 2023 m. lapkričio 12 d., apie 00.10 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, garažų masyve „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), 39 numeriu pažymėtame garaže, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, aštria metalo atraiža, tyčia vieną kartą dūrė A. S. į nugarą, tuo padarydamas šiam durtinę pjautinę žaizdą nugaros kairėje pusėje, priestuburinėje linijoje, juosmeninių I-II slankstelių lygyje, su nugaros smegenų kietojo dangalo ir nervinių šaknelių sužalojimu žaizdos kanalo eigoje, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2023 m. lapkričio mėnesį, tiksliai datos neprisimena, buvo jam priklausančiame garaže Nr. 39, kuris yra garažų masyve „(duomenys neskelbtini)“. Išgertuvėms prasidėjus buvo T., T., vadinamas R., A., A.. A. jis pažįsta apie 10 metų, santykiai geri. Išgertuvės vyko taikiai, be konfliktų, jų metu jis ir T. užmigo, o A. ir A. nemiegojo. Pabudęs pamatė, kad jis ir T. apipurkšti aerozoliniais dažais, kurių buvo garaže. Kad purškė A. sužinojo, nes A. jo telefonu viską fotografavo. Pagalvojo, kad tai pokštas ir nepyko, bet kai nukentėjusysis dažus pradėjo purkšti į veidą – užpyko. Jis norėjo pabėgti nuo purškimo ir garaže prasidėjo lakstymas. Susistumdymas su nukentėjusiu prasidėjo lauke, prie pat įėjimo į garažą. Jis norėjo išvaryti A. ir tai pasireiškė tik žodžiais. Nukentėjusysis jo neklausė, įstūmė į vidų ir pasakė „nesvaik“. Jis garaže pagriebė metalo atraižą, t. y. pirmą pasitaikiusį daiktą, kad nukentėjusiajam pagąsdinti, jog šis išeitų. Nukentėjusysis stovėjo veidu į jį, o jis sukdamasis pataikė, įdūrė į nugaros kairę pusę. Supratęs ką padaręs, nukentėjusįjį pasodino ant kėdės, žaizdą uždengė popieriniu rankšluosčiu, metalinę atraižą ištraukė, iškvietė GMP. Tokiam jo elgesiui įtakos turėjo girtumas. Kai nukentėjusysis gydėsi jį lankė, juo rūpinosi. Su ligonių kasa sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, taip pat atlygina žalą ir nukentėjusiajam. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Parodymų patikrinimo vietoje metu D. S. patvirtino savo parodymus, įvykio vietoje parodė vietas, patikslino įvykio aplinkybes, nurodė, kur ir kokius veiksmus atliko. (2 t., b. l. 159-162, vaizdo ir garso įrašas išsaugotas kompaktinėje plokštelėje)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. S. parodė, kad apklausos metu paaiškino, kad 2023 metų lapkričio mėnesį, viduryje, šeštadienį, jis buvo pas D. S. garaže, adresu (duomenys neskelbtini). Šeštadienį jis nuvyko pas D. į garažą, ten vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo „(duomenys neskelbtini)“, A., D. ir T.. Vakaro metu, T. lyg ir išėjo pas savo kažkokius draugus, o jie liko garaže. Kiek pamena tai D. ir „(duomenys neskelbtini)“ užmigo ant kėdžių sėdėdami. Nežino kaip ten gavosi ir kam kilo tokia mintis, bet ar jis, ar A. sugalvojo pažaisti su dažais, jis paėmė dažų flakoną nuo garaže esančios lentynos. Jam atrodo, kad A. purškė „(duomenys neskelbtini)“ striukę, o jis D. purškė ant kojų. Negali pasakyti, ar jis, ar pats D. prieš užmiegant buvo garaže nusiavęs batus, jo pėdos buvo nuogos ir jis ant jų mėlynais dažais purškė. Nežino kodėl taip darė, norėjo pajuokauti, nieko blogo nepagalvojo. D. prabudo, sakė ten kažką jam, kad ką čia daro ar panašiai. Juokėsi ir tiek, gal D. ir buvo supykęs kažkiek, nežino. Tada D. irgi paėmė purškiamus dažus, purškė vienas ant kito. Tiksliai jau negali pasakyti, bet ar garaže, ar lauke jie purškėsi taip dažais. Ir A. buvo, jis irgi ten iš paskos vaikščiojo. Kiek pamena, tai A. su žiebtuvėliu prideginėjo, kuomet jie purškė vienas į kitą dažais, dėl ko buvo kilusi liepsna. Dėl to jis apdegė ūsus, barzdos kampą ir lyg antakį. D. lyg ir sakė, kad jis išeitų, bet jis neklausė jo. Galvojo, kad D. juokauja, negalvojo, kad jis čia rimtai. Jis iš to girtumo savo, kažkaip galvojo, kad kvailioja ir tiek, nesuprato, kad D. rimtai kalba. D. jį stūmė link garažo vartų, kad jis išeitų, bet jis jį irgi stūmė į garažo vidų, kad jau baigtų čia tas nesąmonės ir eitų toliau sėdėti prie stalo. D. lyg ir nukrito ant garažo grindų, kai jį pastūmė. Tada jis lyg ir apsisuko eiti ir negali tiksliai pasakyti, tačiau pamatė, kad D. stojasi nuo žemės ir prie jo lyg priėjo, pajuto smūgį į nugarą sau. Negali dabar pasakyti, ar veidu stovėjo į D., ar buvo į jį nugara atsisukęs. Tada D.jį palydėjo iki kėdės, jis atsisėdo, nežino su kuo jam D. dūrė. D. lyg ir išsigando, jis pasakė, kad nejaučia kojų. Sakė, kad jis ištrauktų jam iš nugaros, kas ten yra. Pats dar su ranka bandė užčiuopti, kas ten yra. Juto, kad yra kažkoks metalas, bet nematė. Sakė D., kad ištrauktų, jis ir ištraukė. Tada dar ir „(duomenys neskelbtini)“ atsikėlė. „(duomenys neskelbtini)“, A. buvo irgi prie jo. Kažkas ten iš jų laikė tą žaizdą jam užspaudęs, D. skambino į greitąją pagalbą. Dar kol laukė medikų ar gal po to dūrio, tai šnekėjo su D., kad sakys, kad jis nukrito. Jam atrodo, kad D. tai sugalvojo, kad už garažų jis neva nukrito. Jis pritarė, norėjo jį pridengti, todėl ir nesakė niekam, kas čia nutiko iš tikrųjų, galvojo patys susitaikys, išsispręs šį reikalą. Medikai jį į Kauno klinikas nuvežė. Bendravo su D., jis klausė, kaip jo sveikata, kaip būklė, buvo atvykęs į ligoninę jį aplankyti. Nori su D. pasikalbėti, pats nėra priešiškai nusiteikęs prieš jį, nepyksta, nori bendrauti, juk geri draugai buvo, daug metų bendravo. Jis ir pats galėjo ten su tais dažais nepurkšti arba išeiti, na negalvojo, kad jis čia taip rimtai piktas ar kas, galvojo pakvailios ir tiek.. (1 t., b. l. 65-66)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. R. parodė, kad D. jis pažįsta apie 6 metus. Per D. susipažino su T., jį apie kokius gal 3-4 metus pažįsta. Jį draugai vadina „(duomenys neskelbtini)“. Tiek su D., tiek su T. bendrauja daugiausiai savaitgaliais, penktadieniais nueina pas D. į garažą atsigerti alaus. Žino, kad D. turi draugą, kurį vadina „(duomenys neskelbtini)“. Tikslios dienos jau neprisimena, tačiau tai galėtų būti 2023 metų lapkričio mėnesio viduryje, dvi dienas gėrė garaže pas D.. Buvo D., T., dar kažkas buvo, bet negali atsakyti, kas ten tiksliai, vieni žmonės įeina, kiti išeina. Ten tas garažas toks kaip susiėjimo, išgertuvių vieta visiems. Penktadienį daug išgėrė, todėl liko nakvoti tame garaže. Ten lovų garaže nėra, miegojo kėdėje. Šeštadienį vėl garaže gėrė. Garaže vėl buvo ir D., ir T., dar kažkas ten atvykdavo ir išvykdavo, jis neįsiminė. Pamena, kad vakaro metu, nežino kiek valandų buvo, į garažą atvyko „(duomenys neskelbtini)“. Jis taip pat gėrė su jais. To vakaro metu, išgėrinėjant, jie vienas ant kito „stūmė“, tai reiškia, kad vienas apie kitą sakė kažkokius negražius dalykus, juokėsi. Visada jie gerdami ir sėdėdami garaže tuo užsiima. T. lyg išėjo iš garažo, kažkur išvažiavo. Garaže D. žaidžia dar ir tokius žaidimus, kad paima dažų flakoną ir žiebtuvėlį, uždega žiebtuvėlį ir purškia dažų flakonu. Kiek pamena, tai D. su „(duomenys neskelbtini)“ tokius žaidimus žaidė ten tais žiebtuvėliais ir flakonais. Negali tiksliau pasakyti, kuris kurį ten purškė ir panašiai. Pasijuto stipriai neblaivus, todėl kėdėje sėdėdamas užmigo. Nežino kada prabudo, gal naktis buvo, pamatė, kad prie stalo jis su A. sėdi, dar gal kažkas buvo, jau nepamena. Pajuto, kad ant jo veido kažkas yra. Veidrodyje pamatė, kad jo veidas yra pripaišytas kažkokiais mėlynais dažais, kuriuos jis valėsi su acetonu. Kaip su flakonu toks išpurkštas. Pamatė, kad D. tempia „(duomenys neskelbtini)“. Jie nuo garažo durų ateidinėjo abu, nežino, kur buvo, nes kaip sakė miegojo prieš tai, ir buvo neseniai prabudęs. Dėl ko prabudo, negali atsakyti, ar dėl triukšmo, ar savaime prabudo, buvo neblaivus. D. „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasikabinęs ant peties, „(duomenys neskelbtini)“ ranką sau ant nugaros užmetęs ir tempė taip „(duomenys neskelbtini)“, pamatė, kad „(duomenys neskelbtini)“ kojos velkasi. Paklausė, kas čia nutiko. „(duomenys neskelbtini)“ šaukė, kad jam skauda nugarą, paprašė parodyti, pamatė, kad bėga jam kraujas iš nugaros. „(duomenys neskelbtini)“ pasodino D. ant kėdės. Kokia tiksliai žaizda buvo pas „Alvį“ nugaroje negali pasakyti, lyg netoli stuburo toks įpjovimas, bet ten nebėgo daug kraujo. Įrankio jokio nebuvo nugaroje. Išsigando, pradėjo ieškoti kuo valyti tą kraują. Rado rankšluostį ten kažkokį, valė žaizdą, kvietė greitąją. Jam atrodo, kad D. kvietė greitąją. Pamena, kad įsikišo į medikų darbą, nes jam pasirodė, kad jie ilgai ten tą „(duomenys neskelbtini)“ tvarsto. Pasakė medikams, kad ne taip jie daro. Jie „(duomenys neskelbtini)“ ant nugaros užklijavo kažką ir išvežė jį į ligoninę. Iš pokalbio suprato, kad „(duomenys neskelbtini)“ nutiko nelaimė ir jis susižalojo, bet jis pats tikrai tuo nepatikėjo, jis netiki, kad pats taip gali susižaloti, ten ne nubrozdinimas buvo, o žaizda, tokia kaip įpjovimas gilus. Matė, kaip „(duomenys neskelbtini)“ sužalotas su D. parėjo, tiksliau D. jį tempė ir vedė jau sužalotą, jie ten buvo dviese, abu ateidinėjo nuo garažo durų. Nieko kito ir neįtaria, tik D. taip „(duomenys neskelbtini)“ galėjo padaryti, kitaip negali paaiškinti. (1 t., b. l. 77-80)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. J. parodė, kad turi draugą D. S., kuriam priklauso garažas galbūt pažymėtas Nr. 39, esantis garažų masyve „(duomenys neskelbtini)“. Ten pas jį yra taip, kad du garažai sujungti į vieną, todėl pakankamai daug vietos tame garaže. Šalia, kitą garažą, nuomojasi jis. D. pažįsta apie du metus laiko. Pas D. ten rinkdavosi daug žmonių, visi draugai. Iš tų draugų dažnai ateina T., „(duomenys neskelbtini)“, A. S., kurį visi vadina „(duomenys neskelbtini)“, dar toks D. M., visi jį vadina „(duomenys neskelbtini)“, dar toks A.. Žino, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo sužalotas. Detalių to įvykio jis nežino, tačiau tai galėjo būti 2023 metų lapkričio mėnesio vidurys. Šeštadienį, vakaro metu „(duomenys neskelbtini)“ atėjo pas D. į garažą. „(duomenys neskelbtini)“ su D. yra seni draugai. Visi vartojo alkoholį. Dar buvo T. ir jam atrodo lyg A. buvo. Garaže ten yra toks padarytas staliukas, kuris atsilenkia, kaip palangė tokia padaryta ir kėdės šalia. Jie visi gėrė alų. Jis dar pats tą vakarą turėjo nusipirkęs ne mažiau du butelius „Bajorų“ degtinės, 0,7 litro talpos. „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sužalotas, nesiskundė niekuo, atrodė gerai nusiteikęs. Ramiai tą vakarą sėdėjo, jokių pykčių nebuvo. Apskritai tai būna, kad visi sėdėdami juokiasi vieni iš kitų, būna, kad „stumia, bajeruoja“, kalba nepiktai vienas ant kito, bet tą vakarą taip lyg ir nebuvo. Vakaro metu į garažą atvažiavo jo draugas S. Š. ir jo draugė S., pavardės nežino. Atvyko jie savo automobiliu „Audi A4“, nes automobilį jam paliko paremontuoti. Jie užėjo į garažą, dar su jais išgėrė alkoholio, tačiau jie buvo ne ilgai, gal iki pusvalandžio laiko, nes jau alkoholis baigėsi. S. ir S. jį pakvietė eiti pas juos. Jis sutiko, nes garaže alkoholio jau nebuvo, o jis dar norėjo išgerti. Jie trise iš garažo išėjo link jų namų, o „(duomenys neskelbtini)“, D., T. ir A. liko garaže. Kai išėjo garaže buvo ramu, niekas nesipyko, jam atrodo, kad niekas ir nemiegojo, gal tik A. galėjo miegoti ant kėdės sėdėdamas, tiksliai nežino, neatkreipė dėmesio. Kai ėjo pas S. ir S. tai parduotuvės jau nedirbo, buvo vėlus tikrai vakaras, gal kokia 23 valanda buvo, negali tiksliai pasakyti. Nuėjo pas S. ir S. į namus, į butą, ten dar vartojo alkoholį. Sėdėjo ir kalbėjosi. S. jo vaikystės draugas. Buvo jau vėlu, S. jau beveik miegojo ir jis nusprendė eiti iš jų namų, kad netrukdyti. Išėjo vienas ir ėjo ne namo, o į garažą atgal, nes arčiau. Jau galėjo būti ir po vidurnakčio, negali pasakyti laiko. Jis į tą garažą parėjo neprisimindamas nieko, automatiškai ėjo. Nežino nei kaip įėjo į tą garažą, kas dar buvo garaže, kas ką veikė. Viskas, ką pamena, tai, kad jis miega garaže ant automobilių sėdynių ir jį žadina policija, garaže sambrūzdis. Nežino nei dėl ko, nei kas ten tiksliai jį žadino. Viską, ką toliau prisimena, tai, kad jis sekančią dieną (ar ten ryte) prabudęs garaže pamatė, kad ant garažo grindų mėlynais dažais yra nupieštos tokios kaip pėdos, tiksliau sakant, tai jam pasirodė, kad kažkas sėdėjo ir dažais buvo apipurkštos to žmogaus kojos, o ant grindų liko tokie kaip apvadai. T. dar buvo garaže, rodė savo striukę, kad apipaišyta mėlynais dažais. T. sakė, kad jis miegojo ir kažkas su dažais išdažė. Jam atsikėlus, garaže buvo D. ir T., gal ir A. buvo, tiksliai nežino. Jie visi jam pasakojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ išvežė su greitąja, kai jis išėjo. Kaip suprato, „(duomenys neskelbtini)“ išvežė dėl to, kad jis krito ir pasismeigė nugarą. Nei kur, nei kaip, jis negali pasakyti. Kažkas jam lyg sakė, kad prie garažų jis krito, bet nėra ten kur kristi, pats tai žino, nes pažįsta tą aplinką. Žino, kad „(duomenys neskelbtini)“ gulėjo Kauno klinikose, D. važiavo jo aplankyti. (1 t., b. l. 82-84)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad jis 2023 metų lapkričio viduryje, tiksliai dienos neprisimena, šeštadienį, buvo garaže (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nežino. Buvo ten pas savo draugą Tadą, jį tik vieną pažinojo, tačiau garaže dar be Tado buvo ir „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir dar D., kuriuos matė pirmą kartą. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Vakaro metu, jis pamena, kad T. išėjo kažkur pas savo kitus draugus, dar po kurio laiko, neilgai trukus D. ir „(duomenys neskelbtini)“ užmigo, sėdėdami ant kėdžių. Liko jis ir „(duomenys neskelbtini)“. Negali tiksliai pasakyti, ar jam, ar „(duomenys neskelbtini)“ kilo tokia mintis, bet jie pradėjo žaisti su dažais. Na gavosi taip, kad kažkas iš jų, ar tai jis, ar „(duomenys neskelbtini)“, nuo garaže esančios lentynos paėmė mėlynos spalvos dažų flakoną, aerozolinį ir nusprendė išpaišyti miegančius. Na taip pajuokauti nutarė. Jis pamena, kad jis purškė dažais „(duomenys neskelbtini)“ ant striukės, o „(duomenys neskelbtini)“ lyg D. purškė. Jie dalinosi tuo vienu dažų flakonėliu, „(duomenys neskelbtini)“ lyg D. kojas purškė. Negali pasakyti tiksliai, ar „(duomenys neskelbtini)“ batus D. nuėmė, ar pats D. prieš užmiegant tuos batus buvo nusimovė, bet matė, kad „(duomenys neskelbtini)“ purškė dažus ant nuogų D. kojų, be kojinių buvo jo pėdos. Visas jas išdažė mėlynai. Negali tiksliai pasakyti, neatsimena, bet gali būti, kad ir fotografavo, tuo metu kai paišė, bet tikrai ne su jo telefonu, nes jame jis jokių nuotraukų neturi. Neilgai trukus D. prabudo, pamatė, kad jo kojos mėlynos, sakė „ką jūs čia darot“. D. atrodė šiek tiek piktas. Pamena, kad dar D. su „(duomenys neskelbtini)“ nuėjo parūkyti prie garažo durų, matė, kad jie būdami lauke ten stumdėsi vienas su kitu. „(duomenys neskelbtini)“ lyg ir turėjo rankoje dar tą dažų buteliuką, jis gal ir toliau purškė į D.. Taip tikrai galėjo būti, nes dar kažkuriuo metu pamena, kad ir D. buvo sugrįžęs į garažo vidų, nuo lentynos irgi paėmė kitą dažų flakoną ir juo purškė į „(duomenys neskelbtini)“. Girdėjo, kad D. “(duomenys neskelbtini)“ kelis kartus sakė, kad jis išeitų iš garažo, bet „(duomenys neskelbtini)“ nėjo. Negali tiksliai pasakyti, bet jis pamena, kad kažkuriuo metu dar ir jis su žiebtuvėliu prideginėjo tuos dažus, t. y. ar „(duomenys neskelbtini)“, ar D. purškė dažais, o jis su žiebtuvėliu prideginėjo tą tarpą tarp jų ir buvo, kad tokia liepsna pasirodė, bet ar kažką ji nudegino, tai negali pasakyti. Negali tiksliai ir prisiminti visko dėl savo tą vakarą išgerto alkoholio kiekio. Kaip pamena, tai „(duomenys neskelbtini)“ su D. kažkuriuo metu buvo prie garažo vartų, D. buvo viduje, o „(duomenys neskelbtini)“ link jo ėjo. „(duomenys neskelbtini)“ stūmė D., pastarasis garaže nukrito. Nematė tiksliai kaip D. atsikėlė nuo tos žemės, bet „(duomenys neskelbtini)“ tada buvo veidu į D., ir jis matė, kad D. atsistojo, priėjo vieną ar du žingsnius į priekį link „(duomenys neskelbtini)“, jie stovėjo vienas priešais kitą veidais ir matė, kad D. savo rankoje, jam atrodo, kad dešinėje turėjo kažkokį metalą, toks kaip peilio geležtė be rankenos, vienos briaunos buvo, aštrus toks, pilko metalo. Matė, kad D. savo ranką per "(duomenys neskelbtini)" kairį šoną prakišo ir kažką dūrė. Išgirdo, kad "(duomenys neskelbtini)" tik šūktelėjo „D. blet“, D. toks kaip išsigandęs atrodė. Jis pats buvo per kokius du ar tris metrus nuo jų. Matė, kad "(duomenys neskelbtini)" lyg į garažo kampe esančią kriauklę atsirėmė, tada D. prie jo priėjo, užsimetė jo ranką sau per sprandą, nuvedė iki kėdės, pasodino. Pats "(duomenys neskelbtini)" tada ir sakė D., kad sakytų, jog jis nukrito ir pats susižalojo. Jis irgi išsigando, matė, kad D. pasodinęs "(duomenys neskelbtini)" skambino į greitąją pagalbą. Tada ir „(duomenys neskelbtini)“ lyg atsikėlė, jau garaže toks sujudimas prasidėjo. "(duomenys neskelbtini)" šaukė, rėkė, kad jam kojas atjunginėja. D. dar žiūrėjo "(duomenys neskelbtini)" nugarą ir jis matė, kad yra įstrigęs toks pilkas metalas, šiek tiek kraujas bėgo per nugarą, bet nedaug. Nematė, kaip D. ištraukė tą metalą iš "(duomenys neskelbtini)" nugaros, kažkoks sąmyšis buvo, jis ir pats išsigando, bet girdėjo, kad "(duomenys neskelbtini)" sakė „ištrauk, ištrauk greičiau“. Greičiausiai D. ištraukė tą metalą, nes jis arčiausiai "(duomenys neskelbtini)" buvo. Po to D. atnešė skudurą kažkokį, užspaudė tą žaizdą, ir „(duomenys neskelbtini)“ liepė laikyti tą žaizdą užspaustą, o pats D. ėjo į lauką pasitikti medikų ir neilgai trukus į garažą grįžo su medikais. Negali pasakyti jau nuosekliai kas ten toliau vyko, medikai apžiūrėjo "(duomenys neskelbtini)" ir dar pamena, kad jis su D. "(duomenys neskelbtini)" nešė iki medikų automobilio. Taip medikams padėti norėjo, kad greičiau suteiktų pagalbą "(duomenys neskelbtini)". Kai medikai išvyko, dar D. po kurio laiko skambino "(duomenys neskelbtini)", klausė kaip jis, žinojo, kad į Kauno klinikas "(duomenys neskelbtini)" nuvežė. Tada į garažą parėjo ir T., jam pasakojo, kas čia buvo. Dar kažkiek vartojo alkoholį ir užmigo garaže. Vėliau jau pamena tik, kad jį žadina pareigūnai, kurie tikrino jo neblaivumą, klausė kas čia nutiko ir pasakojo, kad "(duomenys neskelbtini)" nukrito už garažo, ant šakų. Tą pačią versiją, kurią "(duomenys neskelbtini)" sakė sakyti, pats jis čia ją ir sugalvojo. Pareigūnams išvykus dar miegojo garaže, o ankstų rytą ėjo namo. (1 t., b. l. 90-92)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. M. parodė, kad dirba VĮ (duomenys neskelbtini), slaugytoja. Pamena tokį įvykį, kuomet dirbo su vairuotoju – paramediku A. Z., nakties metu, gal apie 00:30 val, gavo pranešimą iš dispečerinės vykti į garažų masyvą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pranešimas buvo dėl to, kad yra susižalojęs vyras, kuris nukritęs garaže, patyręs nugaros traumą. Nuvykus į garažų masyvą, prie įvažiavimo kelio į garažus juos pasitiko jauno amžiaus vyras, kuris ant galvos buvo užsidėjęs gobtuvą, todėl negali pasakyti jokių išskirtinių jo požymių ar bruožų. Jis šaukė, mojavo rankomis, o kai prie jo sustojo, jis rėkė, kad „greičiau, greičiau“. Klausė jo, kas nutiko, ir vyras pasakė, kad „jis nukrito, patys pamatysit“. Įėjusi į garažą pamatė, kad viduryje garažo yra pastatyta kėdė, ant kurios sėdėjo jauno amžiaus vyras. Vyras, sėdintis ant kėdės, buvo tamsių plaukų, sėdėjo nugara į garažo duris. Šalia jo, tiksliau už to sėdinčio vyro, prie nugaros buvo pasilenkęs jauno amžiaus vaikinas, su akiniais, kuris laikė prispaudęs rankšluostį prie vyro nugaros, ties apačia. Prie sėdinčio ant kėdės vyro, jam iš šono stovėjo dar vienas vyras, kuris sėdintįjį laikė už pečių, lyg tai prispaudęs prie kėdės, kad jis sėdėtų. Garaže tikrai buvo šalta, visi buvo užsidėję gobtuvus. Kai tik įėjo į garažą, vyras sėdintis ant kėdės nuolat šaukė, kad nejaučia kojos, skauda. Ką jam skaudėjo, buvo dar neaišku. Ji paklausė, kas nutiko, paprašė detaliai nurodyti. Visi pradėjo rėkti, kad „greičiau vežkit“. Pakėlusi rūbus pamatė, kad nugaroje yra žaizda, apie 2-3 centimetrai išilgai. Ji buvo durtinė, iš jos nestipriai kraujavo. Aplink nugarą buvo krešulių. Dar kartą klausė, kas nutiko vyrui ir tas vyras, kuris juos pasitiko, pasakė, kad jis nukrito garaže. Ji pradėjo klausti, kurioje vietoje jis krito, prašė parodyti, kur ta vieta. Tas vyras, kuris pasitiko, vis rodė į įvairias garažo vietas, sakydamas tai čia, tai čia, bet nebuvo tos vietos, kur gali nukristi ir taip susižaloti. Negali pasakyti, tačiau kažkuriuo momentu ji pamatė to vyro, kur pasitiko, rankose peilį. Tą peilį tas vyras sukiojo savo rankoje. Kai bandė dar kartą pasižiūrėti į to vyro rankas, jau to peilio nebuvo. Kur jis buvo dingęs, nežino, nematė. Garaže jautėsi labai nesaugiai. Buvo matyti, kad vyrai išgėrę, jie tiek ten rėkė vienas per kitą, kad jie vežtų greičiau, kad neklausinėtų. Jautėsi kaip apsupta. Dar kažkuriuo metu ji pasakė tokį kaip ir pastebėjimą „man atrodo, kad čia lyg su peiliu“. Kai pasakė šį sakinį, visi vyrai, buvę garaže, pradėjo dar labiau rėkti „vežkit, ką čia klausinėjat“. Pats vyras, sėdintis ant kėdės, nieko nesakė, tačiau neprieštaravo versijai, kad jis pats nukrito. Jis tik kartojo, kad nejaučia kojos, kad jam ji tirpsta, klausė, ar jis ją jaus, kaip čia bus. Rūpinosi jis koja, tačiau nesakė, kokiomis aplinkybėmis jam atsitiko sužalojimas. Taip pat pastebėjo, kad to vyro veidas buvo išdažytas mėlynais dažais, tiksliau viena veido pusė. Visi kiti vyrai buvo švariais veidais. Garaže tas nukentėjęs vyras nesidavė didesnės jam pagalbos suteikti, sakė tik, kad užklijuotų jam pleistrą ir viskas. Vairuotojas dar toliau klausė, kur nutiko nelaimė, kur krito vyras ir tada kažkas iš vyrų, sakė, kad nukrito jis lauke, ant šakų krūvos. Dar vairuotojas ėjo pažiūrėti tos vietos lauke, kur ten galimai tos šakos, pažiūrėjęs vairuotojas atėjo pas ją ir pasakė, kad ten nėra jokios šakų krūvos, kur gali pasidaryti tokį sužalojimą. Daugiau ant vyro jokių sužalojimų nebuvo, vyro rūbai buvo švarūs, jis tikrai nebuvo kritęs. Visi vyrai garaže buvo labai nerimastingi. Vežant nukentėjusįjį, ji bendravo su juo. Norėjo pamatuoti spaudimą, pastatyti lašelinę, tačiau vyras vis nesutiko. Bandė jo išklausti, kas nutiko, sakė, kad tai svarbu dėl jo kojos. Vyras paklausė jos, ar mašinoje yra kameros. Ji pasakė, kad ne, tada vyras jai pasakė „man suvarė peilį, kokio ilgio aš nežinau. Aš liepiau ištraukti. Aš pajutau, kad ją nudiegė. Aš nejaučiu kojos. Man peilį vos su replėmis ištraukė, sakiau pats, kad ištrauktų“. Ji tada telefonu paskambino į Kauną, į centrą, pasakė, kad atveža peiliu sužalotą žmogų. Tas vyras išgirdo, kad ji pranešė apie jo sužalojimą ir pasiuto, pradėjo muistytis, ji dar bandė jam sakyti, kad čia dėl tyrimų greitumo ir panašiai, laikė jį prispaudusi su ranka. (1 t., b. l. 94-96)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. S. parodė, kad A. S. yra jo brolis. 2023 m. lapkričio 10 d. apie 19 val. jis būdamas Jonavos mieste, centre, sutiko savo brolį, kuris jo paprašė, kad jis jį nuvežtų į garažus esančius (duomenys neskelbtini). Tą vakarą jo brolis buvo blaivus. Ko brolis važiavo į garažus, neklausė, kadangi su juo ilgą laiką artimai nebendrauja, nes brolis piktnaudžiauja alkoholiu. Po to, kai brolį nuvežęs paliko prie garažų, su juo nebendravo. 2023 m. lapkričio 12 d. nakties metu, jis išgirdo, kad skamba jo mobilaus ryšio telefonas, miegodamas gali būti, kad jį išjungė, o ryte atsikėlęs pamatė tėčio SMS žinutę, kad brolis A. guli ligoninėje, Kaune. Po tėčio žinutės telefone pamatė, kad 2023 m. lapkričio 12 d. apie 4 val. ryto jam per “Messenger“ programėlę buvo skambinęs jo brolis. Po darbo grįžęs į namus, apie 21 val. jis susitiko su tėčiu ir jis jam papasakojo, kad brolis guli Kauno klinikose. Kiek suprato tėčiui A. pasakojo, kad jam kažkas įdūrė į nugarą, bet nei kas, nei su kuo įdūrė, jis nežino. 2023 m. lapkričio 18 d. jis buvo ligoninėje aplankyti brolio, jis jam beveik nieko nepasakojo, daugiausia į jo užduodamus klausimus atsakydavo „nesvarbu“. Kai paklausė brolio, ar jam dūrė su peiliu, jis jam atsakė, kad gali būti, bet daugiau visiškai nieko apie šį įvykį nepasakojo. Daro prielaidą, kad brolis galėjo būti sužalotas kitų asmenų, nes jam paklausus, ar jam dūrė peiliu, jis atsakė, kad gali būti. (1 t., b. l. 99-101)

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. lapkričio 12 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nustatoma, kad 2023 m. lapkričio 12 d. apie 01.10 val. buvo gautas pranešimas, kad į LSMUL Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių greitosios med. pagalbos ekipažas iš garažų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) su durtine žaizda nugaros srityje pristatė A. S., gim. (duomenys neskelbtini) LSMUL Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus medikai nurodė, kad iš pradžių A. S. aiškino, jog nukrito ant šakų prie garažų, o vėliau aiškino, kad jį sužalojo peiliu draugas, tačiau kuris nenurodė. A. S. padarytas durtinis sužalojimas stuburo srityje, pavojaus gyvybei nėra. Jam nustatytas 1,69 prom. girtumas. Įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini) 39-ame garaže buvo rasti D. S., gim. (duomenys neskelbtini) (nustatytas 2,95 prom. girtumas), T. R., gim. (duomenys neskelbtini) (nustatytas 1,64 prom. girtumas), A. B., gim. (duomenys neskelbtini) (nustatytas 2,23 prom. girtumas) (1 t., b. l. 1-6).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjos 2023 m. lapkričio 12 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl gauto pranešimo“ nustatoma, kad 2023 m. lapkričio 12 d. apie 01.17 val. dirbant r. š. „1742“ iš Kauno apskr. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad iš Jonavos į LSMUL Kauno klinikų SPS, adresu (duomenys neskelbtini) yra pristatytas asmuo su galimai durtine žaizda nugaroje, galimai padūrė draugai.

LSMUL Kauno klinikų SPS, GMP1581 medikai paaiškino, kad gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), garažuose nuvirto asmuo, kuris kraujuoja. Jiems atvykus į įvykio vietą keletas asmenų, vyrų, nurodė, kad ant grindų guli sužalotas asmuo ir ragino medikus greičiau jį apžiūrėti ir vežti į gydymo įstaigą, kadangi šis kraujuoja. Sužeistas asmuo buvo A. S., gim. (duomenys neskelbtini) GMP brigadai vykstant į gydymo įstaigą vyras paaiškino, kad pats krito ir susižalojo, daugiau jokių aplinkybių neaiškino. Tačiau GMP brigadai įvažiavus į Kauno r. teritoriją vyras medikams nurodė, kad jį sužalojo peiliu draugas, nenurodė kuris ir dėl kokių priežasčių. Taip pat paaiškino, kad peilį ištraukė draugai, tačiau jis buvo įstrigęs ir reikėjo traukti su replėmis. Peilis galimai buvo apie 20-30 cm. Medikai nurodė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas nebūtinai peiliu, kadangi žaizda nėra didelė, tai galėjo būti ir smailus aštrus daiktas. Apžiūrint vyrą pastebėta, kad jo galvos pakaušio plaukai yra apdegę, taip pat šiek tiek apdegę ir ūsai, po dešiniąja akimi padažyta tamsios spalvos dažais (1 t., b. l. 24-25).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2023 m. lapkričio 12 d. apžiūrėta įvykio vieta - garažas Nr. 39, garažų masyve adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus minėto garažo teritoriją, nepastebėta jokių aštrių daiktų, su kuriais būtų galima susižaloti (1 t., b. l. 32-34).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėta Greitosios medicinos pagalbos tarnybos pateikta 2023 m. lapkričio 12 d. 00 val. 30 min. informacinėje sistemoje užfiksuoto kvietimo adresu (duomenys neskelbtini), pacientui A. S., skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija, padaryta pokalbio, vykusio tarp moters ir vyro, stenograma. Pokalbio trukmė: 4 minutės ir 49 sekundės (2 t., b. l. 29-33).

Daiktų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti A. S. drabužiai, kuriais jis buvo pristatytas į ligoninę, po sužalojimo: striukė, kurios kairėje pusėje apie 32 cm. nuo striukės apačios yra apie 15 mm. ilgio pjautinė skylė, striukės apačioje, vidinėje dalyje bei ant vidinės etiketės matyti raudonos spalvos dėmės primenančios kraują; juodos spalvos džemperis, kurio kairėje pusėje apie 22 cm. nuo džemperio apačios yra pjautinė apie 15 mm. ilgio skylė, ant džemperio yra rausvos spalvos dėmės primenančios kraują; juodos spalvos polo marškinėliai, kurių nugaroje, kairėje pusėje apie 22 cm. nuo marškinėlių apačios yra pjautinė apie 15 mm ilgio skylė, ant marškinėlių nugaros matyti rausvos spalvos dėmės primenančios kraują; juodos spalvos apatinės kelnės, ant kurių gumos, ties juosmeniu, nugaros srityje, rausvos spalvos dėmės primanančios kraują; juodos spalvos sportinės kelnės, ant kurių ties juosmeniu, nugaros srityje rausvos spalvos dėmės primenančios kraują (1 t., b. l. 145-147; 2 t., b. l. 34-36).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, gautas iš pareigūnės reagavusios į gautą pranešimą tarnybinės, nešiojamos kūno kameros, susijęs su 2023 m. lapkričio 11 d. įvykiu, kurio metu buvo sužalotas A. S., kurio trukmė yra 18:02 min. Įraše išsaugoti pokalbiai vykę tarp policijos pareigūnų ir medicinos darbuotojų apie įvykį bei pokalbis su A. S. apie sužalojimo aplinkybes (2 t., b. l. 48-51).

Daiktų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas A. S. mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy A53 5G“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), su viena „Tele2“ operatoriaus SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Telefone yra įdiegta socialinė programa „Facebook Messenger“, kuriame prijungta nukentėjusiojo A. S. anketa. Programoje „Facebook Messenger“ matyti susirašinėjimai tarp nukentėjusiojo ir kitų socialinio tinklo „Facebook“ naudotojų. Yra susirašinėjimas su asmeniui, kuris pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“ , kuriame kalbama apie įvykusį įvykį, nukentėjusysis nurodo, kad dūrė jam peiliu iš viršaus į subinės sritį, kad negali nukentėjusysis "rageliu" sakyti, kas tai padarė; fiksuoti susirašinėjimai su D. S.. Matyti, kad asmenys tarpusavyje daugiausiai bendrauja garso skambučiais (1 t., b. l. 159-160; 2 t., b. l. 53-54).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad A. S. padaryta viena durtinė pjautinė žaizda nugaros kairėje pusėje, priestuburinėje linijoje, juosmeninių I-II-o slankstelių lygyje, su nugaros smegenų kietojo dangalo ir nervinių šaknelių sužalojimu žaizdos kanalo eigoje. Sužalojimas vienas, padarytas aštriu, duriančių, pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, tikėtina peiliu, paveikus nugaros juosmeninės dalies kairę pusę, vienu trauminiu poveikiu, artimu kreipimosi į gydymo įstaigą laiku, 2023-11-12 apie 01.10 val. Sužalojimas galėjo būti padarytas A. S. esant įvairiose padėtyse. Sužalojimas griuvimui, savęs žalojimuisi nebūdingas. A. S. padaryta durtinė pjautinė žaizda su nugaros smegenų sužalojimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.6 punktas) (2 t., b. l. 70-74).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto Ž. M. 2024 m. sausio 15 d. paaiškinimu nustatoma: į klausimą - ar specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), A. S. konstatuotas sužalojimas – viena durtinė pjautinė žaizda nugaros kairėje pusėje, priestuburinėje linijoje, I – II-o slankstelių lygyje, su nugaros smegenų kietojo dangalo ir nervinių šaknelių sužalojimu žaizdos kanalo eigoje galėjo būti padarytas su tokia pačia ar panašia metalo atraiža, kurią įtariamasis D. S. parodė 2024 m. sausio 11 d. atliekant parodymų patikrinimą vietoje - pateikė atsakymą: tyrėjai parodžius 2024 m. sausio 15 d. foto lentelę, kuri yra sudaryta kaip priedas prie 2024-01-11 atlikto parodymų patikrinimo vietoje, kur matyti nuotrauka su užfiksuota metaliniu profiliu, kurio galai ir briaunos aštrūs, tikėtina, kad tokiu daiktu, labiau tikėtina turinčiu vieną briauną, galėjo būti padarytas A. S. konstatuotas sužalojimas - t. y. viena durtinė pjautinė žaizda nugaros kairėje pusėje, priestuburinėje linijoje, I – II-o slankstelių lygyje, su nugaros smegenų kietojo dangalo ir nervinių šaknelių sužalojimu žaizdos kanalo eigoje. (1 t., b. l. 104)

Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0322, patikros sertifikatas 1938311, nustatoma, kad 2023 m. lapkričio 12 d. 02:12 val. D. S. nustatytas 2,95 prom. girtumas. ( 1 t., b. l. 28-29 ).

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsiranda tam kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Sveikata reiškia natūralią konkretaus žmogaus organizmo būklę iki nusikaltimo, o sutrikdymas – šios būklės pakitimą, pablogėjimą dėl kaltininko veikos.

Byloje ištirtais įrodymais yra besąlygiškai nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo A. S.. Sužalojimas yra žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Tai yra tyčia tarpusavio konflikto metu kaltinamasis aštria metalo atraiža, tyčia vieną kartą dūrė A. S. į nugarą, tuo padarydamas šiam durtinę pjautinę žaizdą nugaros kairėje pusėje, priestuburinėje linijoje, juosmeninių I-II slankstelių lygyje, su nugaros smegenų kietojo dangalo ir nervinių šaknelių sužalojimu žaizdos kanalo eigoje, tai užfiksuota specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) be to patvirtinta ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto Ž. M. 2024 m. sausio 15 d. paaiškinimu. Kaltinamasis neabejotinai suvokė tokios savo veikos pavojingumą, suvokė, kad gali sukelti sunkias pasekmes, sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, kad gali kilti gyvybei pavojingi sužalojimai, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Jo tyčia neapibrėžta, nekonkretizuota. Smurtaudamas jis galėjo numatyti įvairius padarinius. Atsižvelgiant į jo gyvenimišką patirti, amžių, į tai, kad smūgis buvo suduotas į nugaros kairę pusę, teismas mano, kad kaltinamasis turėjo numatyti savo veiksmų padarinius. Be to, kaltinamojo kaltę įrodo liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai esantys baudžiamojoje byloje. Surinktais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ištirtais įrodymais įrodyta, kad D. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl 2 168,15 eurų už nukentėjusio A. S. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusio gydymą viso patyrė 2 168,15 Eur, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamojo D. S..

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Teismas išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos pagrįsti, todėl pilnai priteistini iš kalto asmens.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. D. S. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

D. S. praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs ir buvo teisiamas būdamas nepilnametis, o rtai rodo jo mažesnį pavojingumą visuomenei. Administracine tvarka baustas: per 5 metų laikotarpį baustas 12 kartų:

1. 2023 m. lapkričio 28 d. ir 2023 m. lapkričio 26 d. dėl nusižengimo, numatyto ANK 424 str. 5 d. ( pakartotinis transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti)

2. 2023 m. vasario 14 d. dėl nusižengimo, numatyto ANK 424 str. 3 d. (transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės)

3. 2023 m. sausio 21 d. dėl nusižengimo, numatyto ANK 424 str. 6 d. (transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, esant neblaiviam)

4. 2022 m. spalio 28 d. dėl nusižengimo, numatyto ANK 424 str. 2 d. (transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, šios rūšies transporto priemonių ir šios teisės niekada neįgijus)

5. 2022 m. spalio 11 d. dėl nusižengimo, numatyto ANK 488 str. 1 d. (viešosios rimties trikdymas)

6. 2023 m. vasario 17 d. dėl nusižengimų, numatytų ANK 416 str. 2 d. ir 242 str. 2 d. (iki 2022-11-01) (transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti ir greičio viršijimas)

7. 2022 m. gegužės 23 d. dėl nusižengimo, numatyto ANK 431 str. 1 d. (transporto priemonių savininkams (valdytojams) nustatytų reikalavimų nevykdymas - nuosavybės teisės nedeklaravimas)

8. 2021 m. gegužės 25 d. dėl nusižengimo, numatyto ANK 424 str. 2 d. (transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, šios rūšies transporto priemonių ir šios teisės niekada neįgijus)

9. 2019 m. rugsėjo 29 d. dėl nusižengimų, numatytų ANK 415 str. 1 d. ir 424 str. 2 d. (transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, šios rūšies transporto priemonių ir šios teisės niekada neįgijus bei transporto priemonės neapdraudimas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu)

10. 2019 m. rugpjūčio 23 d. dėl nusižengimo, numatyto ANK 481 str. 1 d. (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas)

11. 2019 m. sausio 26 d. dėl nusižengimų, numatytų ANK 415 str. 1 d., 415 str. 2 d. ir 424 str. 2 d. (transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, šios rūšies transporto priemonių ir šios teisės niekada neįgijus, transporto priemonės neapdraudimas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu). VĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus rašte nurodyta, kad D. S. nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikose stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė. (2 t., b. l. 82)

Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. S. į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo. (2 t., b. l. 80)

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą D. S. skirtina vienintelė inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta terminuotos laisvės atėmimo bausmės rūšis. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo provokuojantį elgesį. Byloje nustatyta, kad konflikto pradžia buvo netinkamas nukentėjusiojo elgesys ir nors tai neatleidžia kaltinamojo nuo atsakomybės, tačiau įtakos pasekmėms turėjo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad gydymosi metu kaltinamasis rūpinosi, slaugė nukentėjusiuoju ir šiuo metu su juo bendrauja, nukentėjusysis nereiškia jokių pretenzijų. Atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į išdėstytas aplinkybes skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, tačiau nustatant artimą minimaliam šios bausmės dydį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai – vokas, kuriame yra 3 (trys) kompaktinės plokštelės:

1. Kompaktinė plokštelė, kurioje yra Greitosios medicinos pagalbos tarnybos pateikta 2023 m. lapkričio 12 d. 00 val. 30 min.

2. Kompaktinė plokštelė, kurioje yra vaizdo įrašas, gautas iš pareigūnės E. Š. tarnybinės, nešiojamos kūno kameros.

3. Kompaktinė plokštelė, kurioje yra parodymų patikrinimo vietoje, atlikto su įtariamuoju D. S., vaizdo ir garso įrašas- paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Biologinės kilmės pėdsakas, kuris supakuotas į voką Nr. 1.; chaki spalvos striukė (viduje esanti etiketė „EXTREME BLUE“) su raudonos spalvos dėmėmis ir mechaniniu pažeidimu nugaroje; 2. perkirptas juodos spalvos sportinis bliuzonas „Hummel“ (su spalvotais elementais) su raudonos spalvos dėmėmis ir mechaniniu pažeidimu nugaroje; 3. perkirpti juodos spalvos su baltos spalvos užrašais polo tipo marškinėliai su raudonos spalvos dėmėmis ir mechaniniu pažeidimu nugaroje; 4. juodos spalvos sportinės kelnės, su raudonos spalvos dėmėmis ties juosmeniu; 5. juodos spalvos apatinės kelnės su mėlynos spalvos guma, su raudonos spalvos dėmėmis ties juosmeniu, kurie saugojami daiktų saugykloje, adresu Radvilėnų pl. 1C, Kaunas – sunaikintini.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. S. faktinio sulaikymo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Priteisti iš D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai, įm. kodas 191351679, esančiai Europos a. 1, Vilniuje, civilinio ieškinio tenkinimui 2 168,15 Eur (du tūkstančius šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus ir 15 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000. Civilinio ieškinio atlyginimui palikti galioti tarp civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF ir D. S. sudarytą sutartį dėl žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – voką, kuriame yra 3 (trys) kompaktinės plokštelės:

1. Kompaktinę plokštelę, kurioje yra Greitosios medicinos pagalbos tarnybos pateikta 2023 m. lapkričio 12 d. 00 val. 30 min.

2. Kompaktinę plokštelę, kurioje yra vaizdo įrašas, gautas iš pareigūnės E. Š. tarnybinės, nešiojamos kūno kameros.

3. Kompaktinę plokštelę, kurioje yra parodymų patikrinimo vietoje, atlikto su įtariamuoju D. S., vaizdo ir garso įrašas- palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Biologinės kilmės pėdsaką, kuris supakuotas į voką Nr. 1.; chaki spalvos striukę (viduje esanti etiketė „EXTREME BLUE“) su raudonos spalvos dėmėmis ir mechaniniu pažeidimu nugaroje; 2. perkirptą juodos spalvos sportinį bliuzoną „Hummel“ (su spalvotais elementais) su raudonos spalvos dėmėmis ir mechaniniu pažeidimu nugaroje; 3. perkirptus juodos spalvos su baltos spalvos užrašais polo tipo marškinėlius su raudonos spalvos dėmėmis ir mechaniniu pažeidimu nugaroje; 4. juodos spalvos sportines kelnes, su raudonos spalvos dėmėmis ties juosmeniu; 5. juodos spalvos apatines kelnes su mėlynos spalvos guma, su raudonos spalvos dėmėmis ties juosmeniu, kurie saugojami daiktų saugykloje, adresu Radvilėnų pl. 1C, Kaunas – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.