Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Danutė Žvinklytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. R. ieškinio atsakovui E. P. dėl skolos priteisimo, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 127 432,81 Eur skolą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalis). Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas yra specialusis įstatymas, nustatantis fizinio asmens bankroto procedūrų reguliavimą. Kylant kolizijai tarp bankroto įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso teisės normų turi būti taikomos specialiosios įstatymo normos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje remiasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, tačiau fizinių asmenų bankroto procesas yra išsamiai reglamentuojamas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme, todėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatos pagal analogiją netaikytinos.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnio 3 dalis numato, jog bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie fizinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina fizinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikytina, kad bankroto administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.

Nagrinėjamu atveju ieškinys pateiktas ne dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiu, bet dėl skolos priteisimo. Įvertinus ieškinio dalyką ir pagrindą, pripažintina, jog ieškinyje nurodyta speciali teismingumo taisyklė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme, netaikytina, kadangi neatitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio teismingumo klausimas spręstinas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtintas bylos rūšinio ir teritorinio teismingumo taisykles.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsnis numato, jog ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 30 straipsnio 1 dalis), o ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 30 straipsnio 2 dalis). Ieškovė teismui pateiktame procesiniame dokumente nurodė, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra Kanadoje, duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, nepateikė. Pagal valstybės įmonės „Registrų centras“ gyventojų registro tarnybos išrašą, atsakovas E. P. deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini), o teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, paskutinė atsakovo žinoma gyvenamoji vieta Lietuvoje, kurią ieškovė nurodė, kreipdamasi dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, – (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, jog civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 27 straipsnio 1 punktas). Ieškovė ieškinio prašo iš atsakovo priteisti 127 432,81 Eur skolą, taigi ieškinio reikalavimo suma yra didesnė nei 40 000 Eur, todėl, įvertinus ieškinio reikalavimo sumą, darytina išvada, jog ieškovės ieškinys Klaipėdos apylinkės teismui nėra teismingas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 27 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė procesinį dokumentą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pateikė nesilaikydama įstatyme įtvirtintų teismingumo taisyklių.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė procesinį dokumentą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pateikė nesilaikydama įstatyme įtvirtintų teismingumo taisyklių, vadovaujantis proceso kooperacijos, koncentracijos ir ekonomiškumo principais, ieškovės ieškinį atsisakytina priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ieškovei išaiškintina, jog ieškinį atsakovui E. P. dėl skolos priteisimo, ieškovė turi pateikti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtintas rūšinio bei teritorinio teismingumo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsnis, 30 straipsnis, 137 straipsnio 3 dalis, 783 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės A. R. ieškinį atsakovui E. P. dėl skolos priteisimo.

Ieškovei išaiškinti, kad ieškinį atsakovui ji turėtų pateikti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtintas rūšinio bei teritorinio teismingumo taisykles.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.