Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei, atsakovės atstovei Rasai Pelenei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Jolantai Oleškevič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos asociacijos ,,Gasčiūnų kaimo bendruomenė“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM, trečiajam suinteresuotam asmeniui Žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsiliepime į skundą atsakovė nurodė, kad pareiškėja yra praleidusi vieno mėnesio terminą skundui dėl Agentūros 2015-04-24 sprendimo Nr. BRK-4116(12.4) paduoti, nes sprendimą gavo iki 2015-05-12, o skundą teismui padavė 2015-08-18.

Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad Agentūros sprendimams apskųsti yra nustatyta alternatyvi (neprivaloma) ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, t. y. skundas gali būti paduotas Žemės ūkio ministerijai ar Komisijai arba tiesiogiai teismui.

Teismo vertinimu, pareiškėja nėra praleidusi termino ginčyti Agentūros 2015-04-24 sprendimą. Nors anksčiau paminėta sprendimų apskundimo tvarka ir neprivaloma (alternatyvi), tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja ja naudojosi nuosekliai. Komisija neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundo dalį dėl Agentūros sprendimo. Priešingas aiškinimas suponuotų tokią situaciją, kad subjektui, pasinaudojusiam teisės aktuose nustatyta ikiteismine tvarka, būtų užkirsta galimybė realiai apginti pažeistas teises, nes liktų galioti tiesiogines teisines pasekmes sukeliantis Agentūros sprendimas.

Atsižvelgdamas į tai, kad Komisijos padarytas teisės normų pažeidimas negali apriboti Asociacijos teisės į tinkamą pažeistų teisių gynybą teisme, todėl, siekdamas realiai apginti pareiškėjos teises, teismas konstatuoja, kad skundas dėl Agentūros 2015-04-24 sprendimo buvo paduotas nepraleidus nustatyto termino. Komisija nėra privaloma ikiteisminė ginčus nagrinėjanti institucija, todėl, siekdamas pareiškėjos teises apginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, bei užtikrindamas proceso ekonomiškumą ir greitumą, teismas konstatuoja, kad pagrindo grąžinti Komisijai nagrinėti pareiškėjos skundo dalį dėl Agentūros sprendimo nėra. Teismas pažymi, kad analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2016-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-495-146/2016).

Bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (ABTĮ 23 str. 1 d. 7 ir 8 p.). Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas nustato nagrinėjamos bylos ribas bei pasirinktą gynybos būdą. Priimdamas sprendimą, teismas negali pakeisti pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ir peržengti nagrinėjamos bylos ribas.

Teismui pateiktame skunde pareiškėja dėsto argumentus, susijusius su tuo, kad Agentūra nepagrįstai netinkamomis finansuoti pripažino dalį išlaidų, patirtų įsigyjant 15 kubilų duonai raugti. Nustatyta, kad ginčijamas Agentūros 2015-04-24 sprendimas priimtas išnagrinėjus pateiktuose Mokėjimo prašymuose Nr. 2 ir 3 nurodytų išlaidų tinkamumą. Penkiolikos kubilų duonai raugti išlaidos buvo įtrauktos į pareiškėjos 2014-01-24 mokėjimo prašymą Nr. 4VP-PV-13-1-000115-MP004 (Komisijos bylos t. III, l. 163–170). Šiame prašyme nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti Agentūra įvertino priimdama 2014-08-01 sprendimą Nr. BRK-6643(12.4) (Komisijos bylos t. II, l. 55–58). Neginčytinai nustatyta, kad teisės aktų nustatyta tvarka šis sprendimas nebuvo nuginčytas, vadinasi, yra galiojantis. Be to, 2014-08-01 sprendimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, todėl nevertintini pareiškėjos argumentai, kad išlaidos, patirtos įsigyjant 15 kubilų duonai raugti, yra tinkamos finansuoti.

Pagal žemės ūkio ministro 2008-10-28 įsakymu Nr. 3D-578 patvirtintų Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „Leader metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“, administravimo taisyklių (toliau – Vietos plėtros strategijų administravimo taisyklės) 81.1 p., tinkamomis vietos projektui finansuoti išlaidomis pripažįstamos išlaidos, būtinos vietos projektui įgyvendinti, realiai suplanuotos įvertinus vidutines rinkos kainas ir atsižvelgiant į numatytus pasiekti vietos projekto rezultatus, pagrįstos vietos projekto paraiškoje ir numatytos vietos projekto vykdymo sutartyje.

Iš ginčijamų sprendimų matyti, kad, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 30.1 ir Vietos plėtros strategijų administravimo taisyklių 81.1 p. nuostatomis, netinkamomis finansuoti buvo pripažinta išlaidų, patirtų įsigyjant baldus (4 stalams ir 8 suolams), dalis, viršijusi maksimalią analogiškų prekių rinkos kainą. Šias išvadas Agentūra grindė UAB ,,Civitta“ 2014-07-21 ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 9 nurodytais duomenimis (Komisijos bylos t. I, l. 137–138).

Nustatyta, kad Asociacija su UAB ,,Laukbaldis“ 2013-08-09 sudarė sutartį dėl 4 stalų ir 8 suolų įsigijimo už 19 150 Lt su PVM (Komisijos bylos t. II, l. 24–25). Pagal UAB ,,Laukbaldis“ 2013-11-07 PVM sąskaitą faktūrą, serija RVS Nr. 495 (Komisijos bylos t. II, l. 34), ir 2013-11-07 priėmimo–perdavimo aktą (Komisijos bylos t. II, l. 65), Asociacijai buvo perduoti 4 stalai ir 8 suolai, kurių kaina 19 149,99 Lt su PVM. UAB ,,Civitta“, atlikusi Agentūros užduotį, konstatavo, kad Asociacijos įsigytų suolų ir stalų maksimali rinkos kaina yra 11 865,00 Lt (be PVM), todėl pareiškėjos patirtos 15 826,44 Lt (be PVM) išlaidos maksimalią rinkos kainą viršija 33 procentais (Komisijos bylos t. I, l. 137–138).

Pareiškėjos nuomone, Agentūra neturėjo teisės remtis UAB ,,Civitta“ 2014-07-21 ekspertinio konsultavimo ataskaita, o savo išvadas galėjo pagrįsti tik atlikusi užsakomąją kainų ekspertizę, kaip tai nustatyta Administravimo taisyklių 5.10 p.

Administravimo taisyklių 5.10 p. nustatyta, kad siekiant apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublik?s finansinius interesus administruojant paramą, kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo – atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę.

Įvertinęs UAB ,,Civitta“ 2014-07-21 ekspertinio konsultavimo ataskaitą, teismas konstatuoja, kad ji laikytina Administravimo taisyklių 5.10 p. nurodyta užsakomąja išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertize, nes Agentūros užsakymu ekspertai pateikė ekspertines išvadas dėl pareiškėjos įsigytų prekių rinkos kainų. Pagrindo abejoti UAB ,,Civitta“ 2014-07-21 ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nurodytų duomenų objektyvumu teismas neturi. Rinkos kainos buvo nustatytos atsižvelgus į tai, iš kokių medžiagų ir kaip baldai buvo pagaminti. Įvertinęs UAB ,,Laukbaldis“ paaiškinimus apie Asociacijos užsakymu pagamintus baldus (4 stalus ir 8 suolus) (Komisijos bylos t. I, l. 124), teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjos argumentus, kad baldai buvo pagaminti laikantis tautinio paveldo tradicijų.

Administravimo taisyklių 197.1.8 p. nustatyta, kad jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui, atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, taikomas paramos sumažinimas ir paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytų prekių, paslaugų ar darbų vidurkio.

Įsigydama ginčo baldus pareiškėja patyrė 19 149,99 Lt (su PVM) išlaidas, o maksimali analogiškų prekių rinkos kaina yra 14 356,65 Lt (su PVM), taigi 4 793,34 Lt išlaidos negali būti pripažintos tinkamomis finansuoti. Pritaikius 90 procentų paramos intensyvumą pareiškėjai negali būti kompensuota 4 314,01 Lt išlaidų suma. Teismo nuomone, Agentūra teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai negali būti kompensuota 4 314,01 Lt išlaidų, nurodytų Mokėjimo prašyme Nr. 2, suma.

Nustatyta, kad Asociacija, įgyvendindama projektą, vykdė mažos vertės pirkimą Asociacijos pastato rekonstrukcijos ir prekyvietės įrengimo darbams įsigyti (Komisijos bylos t. II, l. 198–200, t. III, l. 1–8). 2013-04-22 Asociacija ir UAB ,,Ruvesa“ pasirašė rangos sutartį dėl Asociacijai priklausančio pastato rekonstrukcijos ir prekyvietės įrengimo darbų, kurių vertė 166 000 Lt, atlikimo (Komisijos bylos t. I, l. 194–201). Asociacija 2013-06-17 sumokėjo UAB ,,Ruvesa“ 25 000 Lt sumą.

Vertindama pareiškėjos pateiktus Mokėjimo prašymus Nr. 2 ir 3, Agentūra nustatė, kad pareiškėja 2013-06-17 sumokėjo UAB ,,Ruvesa“ 25 000 Lt avansą, nes jokie darbai faktiškai nebuvo atlikti, pareiškėjai nebuvo pateikti darbų priėmimo–perdavimo aktai, PVM sąskaita faktūra. Agentūra taip pat nustatė, kad nei pirkimo sąlygose, nei rangos sutartyje nebuvo nustatyta, kad už perkamus darbus bus mokamas avansas. Pažymėtina, kad Agentūros nustatytų faktinių aplinkybių pareiškėja neginčija, tačiau nesutinka su jų vertinimu. Pareiškėjos nuomone, 25 000 Lt suma negali būti pripažinta avansu, nes ja tik buvo siekiama padengti UAB ,,Ruvesa“ išlaidas už iki statybos darbų sustabdymo atliktus darbus, taip pat atsižvelgus į tai, kad dėl statybos sustabdymo UAB ,,Ruvesa“ būtų atsidūrusi nepalankioje padėtyje.

Pagal Administravimo taisyklių 153.1 p., pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, siekdami, kad patirtos išlaidos būtų laikomos tinkamomis finansuoti prekes, paslaugas arba darbus turi įsigyti vadovaudamiesi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.

Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 8 d. nustatyta, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo nereikalaujama, kai atlikus supaprastintą pirkimą sudarytos sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai pirkimo sutartis sudaryta atlikus mažos vertės pirkimą. Mažos vertės viešasis pirkimas – supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 100 tūkst. Lt (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų pirkimo vertė mažesnė kaip 500 tūkst. Lt (be pridėtinės vertės mokesčio).

Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 3 d. nustatyta, kad sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos.

Atsižvelgęs į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją ir aptartą teisinį reguliavimą, teismas konstatuoja, kad vykdydama projektą, pareiškėja neturėjo teisės keisti sutarties sąlygų, kurias pakeitus būtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. nustatyti principai ir tikslai, t. y neturėjo teisės keisti esminių sutarties sąlygų. Viešųjų pirkimų tarnybos leidimo keisti sutarties sąlygas pareiškėja gauti neprivalėjo, nes buvo vykdomas mažos vertės pirkimas.

Asociacijai priklausančio pastato rekonstrukcijos ir prekyvietės įrengimo darbų pirkimo sąlygų 7 p. buvo nustatyta, kad per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros bei perdavimo–priėmimo aktų pateikimo dienos bus sumokama už faktiškai atliekamus darbus. Avansinis mokėjimas nenustatytas. Sudarytos rangos sutarties 6 p. nuostatose, reglamentuojančiose atsiskaitymo tvarką, nustatyta, kad atsiskaitoma už faktiškai atliktus darbus ir tik po to, kai užsakovui yra pateikiama PVM sąskaita faktūra ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai. Vadinasi, nei pagal pirkimo sąlygas, nei pagal rangos sutartį, nebuvo nustatyta, kad rangovui bus mokamas avansas.

Agentūra nustatė ir šių aplinkybių pareiškėja neginčija, kad 2013-06-17 pervedant UAB ,,Ruvesa“ 25 000 Lt sumą darbų priėmimo–perdavimo aktai ir PVM sąskaita faktūra jai pateikta nebuvo. Darbų priėmimo–perdavimo aktai surašyti 2013-10-15 ir 2013-10-22 (Komisijos bylos t. II, l. 38–42). Kaip paaiškinta Asociacijos 2014-02-02 rašte Nr. GKB-14/002, UAB ,,Ruvesa“ 2013-06-17 buvo sumokėtas 25 000 Lt avansas, kuris buvo išskaitytas iš PVM sąskaitoje faktūroje, serija RUV Nr. 2013058, nurodytos sumos, rangovui pervedant 73 038,64 Lt sumą (Komisijos bylos t. III, l. 53). Teismo vertinimu, atsakovės nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. kad UAB ,,Ruvesa“ buvo pervesta 25 000 Lt suma, nors faktiškai darbai nebuvo atlikti, pačios pareiškėjos paaiškinimai patvirtina, kad 2013-06-17 Asociacija atliko avansinį mokėjimą. Toks mokėjimas nei pirkimo, nei rangos sutarties sąlygose nenustatytas. Vadinasi, pareiškėja po rangos sutarties sudarymo pakeitė jos sąlygas.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d., perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. nuostatas, išskirtinos dvi perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo vertinimo situacijos: a) ar nepažeisti viešųjų pirkimų principai ir tikslas; b) ar nepažeistas tik viešųjų pirkimų tikslas. Viešųjų pirkimų tikslo ir principų santykis bei ryšys per se neeliminuoja situacijų, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo procedūras atlieka pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, inter alia, užtikrindama viešųjų pirkimų principų laikymąsi, tačiau viešojo pirkimo sutartį sudaro neracionaliai panaudodama pirkimui skirtas lėšas, t. y. iš dalies nepasiekia viešųjų pirkimų tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-249/2011 ir Nr. 3K-3-406/2011). Su racionalaus lėšų panaudojimo tikslu tiesiogiai susijęs vienas svarbiausių viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo siekių – nesuvaržyta tiekėjų konkurencija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iš Viešųjų pirkimų įstatymo implicitiškai išplaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes tai pagrindinis viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekis. Konstatavęs tokio reikalavimo pažeidimą, teismas turi spręsti dėl pirkimų tikslo netinkamo siekimo arba nepasiekimo (nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011).

Europos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, t. y. pažeidžiančiu viešųjų pirkimų principus ir tikslus, jei juo: a) nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą; b) labai išplečiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytą pirkimo objektą; c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose; d) pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas (ar jo subrangovas, jei jo nurodymas pasiūlyme lėmė šio pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu), su kuriuo iš pradžių sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Sutarties pakeitimas taip pat gali būti laikomas esminiu, jei dėl jo ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta [pirminės] sutarties sąlygose (2008-06-19 sprendimas Nr. C-454/06; 2010-04-13 sprendimas Nr. C-91/08).

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su Agentūros ir Komisijos išvadomis, kad, sumokėdama rangovui 25 000 Lt avansą, pareiškėja pakeitė esmines sutarties sąlygas, taip apribodama tiekėjų konkurenciją ir nepasiekdama pirkimų tikslo, t. y. racionalaus lėšų panaudojimo. Teismas pažymi, kad pirkimo sąlygose nustačius, jog už perkamus darbus bus mokamas avansas, pirkime būtų nusprendę dalyvauti ir kiti tiekėjai, kurie būtų pasiūlę mažesnę kainą. Taip darbams atlikti nustatytos lėšos būtų panaudotos racionaliau, būtų užtikrinta tiekėjų konkurencija ir jų lygiateisiškumo principas. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėja pagrįstai pripažinta pažeidusi Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 8 d. ir 3 str. nuostatas.

Pagal Administravimo taisyklių 197.4 p., paramos gavėjui pažeidus pirkimų vykdymo tvarką, šiame punkte nurodytos sankcijos taikomos pagal Agentūros direktoriaus įsakymu patvirtintą metodiką. Agentūros direktoriaus 2013-01-23 įsakymu Nr. BR1-83 patvirtintos Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos 11 p. nustatyta, kad pakeitus esmines sutarties sąlygas taikoma 25 procentų dydžio sankcija.

Nustatyta, kad pareiškėjai už esminius sutarties sąlygų pakeitimus buvo paskirta 25 procentų dydžio sankcija, t. y. tokiu dydžiu sumažinta pagal Mokėjimo prašymus Nr. 2 ir 3 kompensuotina paramos suma. Patikrinęs byloje esančią medžiagą, teismas nustatė, kad, pritaikius sankciją, nekompensuotina paramos sumos dalis apskaičiuota teisingai.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijami Agentūros, Žemės ūkio ministerijos ir Komisijos sprendimai yra teisėti, todėl tenkinti Asociacijos skundą ir juos panaikinti nėra teisinio pagrindo. Reikalavimai įpareigoti Agentūrą tenkinti pareiškėjos Mokėjimo prašymus Nr. 2 ir 3 yra išvestinio pobūdžio, todėl taip pat negali būti tenkinami.

Teismas taip pat pažymi, kad ginčijamais sprendimais nebuvo įvertintas 2014-01-24 mokėjimo prašyme Nr. 4VP-PV-13-1-000115-MP004 nurodytų išlaidų tinkamumas finansuoti, todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Agentūrą tenkinti 2014-01-24 mokėjimo prašymą teismui negalėjo būti pareikštas nei kaip savarankiškas, nei kaip išvestinio pobūdžio. Atsižvelgus į tai ir remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p. nuostatomis, ši bylos dalis nutrauktina kaip nepriskirtina administracinio teismo kompetencijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 p., 127 ir 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos asociacijos ,,Gasčiūnų kaimo bendruomenė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Bylos dalį, kurioje prašoma įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie ŽŪM tenkinti pareiškėjos 2014-01-24 mokėjimo prašymą, nutraukti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.