Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo S. K., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį, ir jam paskirta - 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu S. K. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, iš dalies sudedant, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės pridedant dalį anksčiau nurodyto nuosprendžio neatliktos bausmės dalies, ir S. K. paskirta galutinė subendrinta – 6 (šešių) mėnesių ir 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. K., nuteistas už tai, kad atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2024 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo suteikimo nuteistajam S. K., laisvės atėmimo bausmę atliekančiam atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvykti į darbą“, 2024 m. birželio 17 d. nuo 7.00 val. iki 21.00 val. išleistas į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir turėdamas pareigą sugrįžti į įkalinimo įstaigą, be svarbios priežasties nustatytu laiku iki 2024 m. birželio 17 d. 21.00 val. į įkalinimo įstaigą negrįžo.

3. Nuteistasis S. K., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

3.1. Apelianto nuomone, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Apeliantas prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, nuo pat pirmos apklausos davė išsamius parodymus, paaiškindamas dėl kokių priežasčių pasišalino iš darbo vietos nepranešęs darbdaviui ir įkalinimo įstaigai.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde neginčijama S. K. kaltė ir veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. K. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

8. Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje. Baudžiamasis įstatymas už BK 242 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką numato alternatyvias bausmes: baudą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, įvertino tai, kad S. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - S. K. padarė šį tyčinį nusikaltimą būdamas recidyvistas, kadangi naują nusikalstamą veiką įvykdė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Bausmės skyrimui neabejotinai aktualu ir nuteistojo asmenybės vertinimas, ką nagrinėjamu atveju išanalizavo pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad S. K. praeityje ne kartą teistas. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad S. K. nusikalto neatliktos bausmės metu, jis laikytinas recidyvistu ir tai rodo, jog S. K. tinkamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, toliau elgiasi nusikalstamai, išdėstytos aplinkybės rodo, jog S. K. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, anksčiau jam paskirtos bausmės savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė, ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų nusikaltimų darymo. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog bausmės tikslai jam gali būti pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant griežčiausią bausmę numatytą BK 242 straipsnio sankcijose – laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

10. Be to, nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, ir paskyrė galutinę bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. K. paskirtą bausmę neturi pagrindo vertinti kaip aiškiai per griežtą ar neteisingą bausmę.

11. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. K. skyrė tokią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Be to, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus S. K. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad šis teistumas S. K. nėra pirmasis. Nuteistasis teisiamas jau 8 kartą. Be to, baustas administracine tvarka, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę vieną kartą baustas drausmine tvarka (b. l. 112-115). Iš to, kas išdėstyta, yra akivaizdu, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų nepasimokė, skundžiamas nuosprendis patvirtina, kad nusikalstamos veikos daromos net būnant laikinai išleistam iš pataisos įstaigos. Apeliantas turėdamas kalėjimo administracijos pasitikėjimą bei žinodamas apie iš jo reikalaujamą elgesį, tiek apie gresiančią atsakomybę, pats pasirinko teisei priešingą veiką, tai yra nustatytu laiku be pateisinamos priežasties nesugrįžo į pataisos įstaigą. Taigi, būdamas jau eilę kartų teistas ir puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, apeliantas pasirinko ir toliau veikti nusikalstamai. Aptartos aplinkybės yra nepalankios nuteistajam, jį charakterizuoja išimtinai neigiamai ir tuo pačiu leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad švelnesnės bausmės skyrimas neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties bei nuo naujų nusikaltimų darymo nuteistojo nesulaikytų.

12. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę S. K. pagrindo mažinti nėra. Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų.

13. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą nuteistajam S. K., kurias sudaro 93,75 Eur (2 t., b. l. 37-39). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

14. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą, kuris atmetamas, kaip nepagrįstas. Nuteistasis S. K. apie galimybę išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas buvo informuotas išsiunčiant jam Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo paskyrimo (2 t., b. l. 31). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam S. K. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį bei tai, kad šiuo metu jis nedirba, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 93,75 Eur (devyniasdešimt trijų eurų 75 ct), susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš S. K. neišieškoti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.